Neturiu antros pusės

0 (0)

Jonathan J. Castellon / Unsplash

Man jau virš 35. Esu vyras/vaikinas. Niekada nesu turėjęs santykių su priešinga lytimi. Nesu net pasibučiavęs. Nežinau kaip užmegzti santykius. Nemoku kabinti merginų (niekada net nebandžiau, nes nemoku, nedrąsu). Galvojau, kad tai turėtų natūraliai įvykti, bet neįvyko. Neatėjo antra pusė, nors vis dar laukiu. Tik nežinau ar sulauksiu. Ką man daryti?

Turiu visokių kvailų įsitikinimų. Kurie man galbūt neleidžia bandyti. Kad aš nesu patrauklus, kad moterys nenori santykių, kad nėra normalių moterų.

O gal man trūkstą pasitikėjimo savimi? Nors nelabai suprantu, ką tai reiškia?

Komentuoja psichologas Edvardas Šidlauskas

Jūsų situacija atrodo kiek neįprasta, ta prasme, kad sulaukus 35-erių dar neteko net pasibučiuoti, kaip kad rašote. Suprantama, kad dairantis po kitų gyvenimus ir lyginant su savu, gali kilti minčių, kad čia kažkas neteisingai, apmaudo, nusivylimo, vienišumo jausmai. Tačiau svarbu žinoti, kad jokių aiškių taisyklių nėra, kas, kada, kaip ar su kuo privalo draugauti. Dalis žmonių apskritai sąmoningai renkasi viengungišką gyvenimą ir tai visai normalu, tai tiesiog viena iš galimybių.

Jūsų atveju, panašu, visgi yra kitaip. Turėti šeimą, artimus santykius, noras yra, bet kažkodėl nesusiklosto. Pirmas klausimas, kuris kilo skaitant laišką, yra tas, kaip nutiko, kad tuo susirūpinote tik dabar? Kaip gyvenote iki to? Ar jums kažko trūko? O gal nebuvo taip jau blogai? Gali būti, kad jums būdingas aseksualumas, t. y. prigimties apspręsta taip, jog lytinio artumo poreikis yra ne toks stiprus, kaip daugumos. Tiesiog nėra kažkokios didės traukos. Kada tarsi ir gali būti, bet gali ir nebūti tie santykiai. Turbūt tai paprasčiausias paaiškinimas.

Kita versija, klaidingi įsitikinimai, kuriuos pats ir nurodote, pavadindamas kvailais bei neigiama savivertė arba nepasitikėjimas savimi. Pasitikėjimo savimi stoka, tai tiesiog manymas, kad žmogus kažko negali arba tai atlikti sekasi sunkiai, ko pasekoje kažko nė nebandoma daryti arba daroma nedrąsiai, atsainiai ir panašiai. Šiuo atveju rekomenduočiau amerikiečių psichologo knygą, kuris, beja, kentė nuo panašių bėdų kaip ir jūs – Albert Ellis „Kaip nepasiduoti nerimui ir jį kontroliuoti“ (2006).

Klaidingi arba mus ribojantys įsitikinimai apie save, santykius ir pasaulį apskritai yra gana dažna įvairiausių mūsų bėdų priežastis. Labai panašu, kad galvojimas, jog „tai turėtų natūraliai įvykti“ ir bus tas kliuvinys. Nes jei turi įvykti natūraliai, tada nereikia nieko pačiam daryti, o to pasekmė yra tai, kad, kaip rašote, nemokate užmegzti santykių bei tiesiog moterims asistuoti. Pradžia, tokiems įgūdžiams susidaryti galėtų būti Janet Geringer Woititz, Alan Garner knygelė „Vaikystėje neišmoktos pamokos“ (2017) arba jos pagrindu parengtas straipsnis „Kaip susipažinti?“. Be to, puiki savigalbos priemonė, keičiant neigiamas nuostatas, yra David D. Burns „Geros nuotaikos vadovas“ (2017), ypač efektyvu ar aktualus gali pasirodyti ten aprašomos „10 mąstymo klaidų“ bei „Trijų stulpelių metodas”.

Dėl kabinimo. Tenka pastebėti nemažai knygų, kursų ar net seminarų šia tema, skirtų vyrams bei moterims. Bėda ta, kad čia žmogus nuvertinamas iki objekto, kažkokio daikto, kuriuo gali sumanipuliuoti parinkus tinkamas frazes, suspaudus reikiamus mygtukus. Tačiau toks požiūris jau savaime užkerta galimybę žmogiškiems santykiams. Tai nenuoširdi laikysena, o be atvirumo juk jokia draugystė negalima, tai jos pagrindas. Pagal R. J. Stemberg (1997) meilės teoriją, ji susideda iš trijų pagrindų: aistros (potraukio), draugystės (intymumo) ir bendrų vertybių (įsipareigojimų). Jei visų trijų nėra, santykiai negali būti pilnaverčiai ar stabilūs.

Paprastai tariant, receptas toks: būti dažniau tarp žmonių, kurie domisi tuo kuo ir mes, vadovaujasi panašiomis vertybėmis, taip atsiranda didesnė tikimybė sutikti ten mums patrauklų žmogų, o tada belieka užmezgus šiltus, draugiškus santykius ir taip tapti puikia pora.

Savaime suprantama, kad šių rekomendacijų gali neužtekti arba tiesiog kils naujų klausimų, sunkiau kažkas seksis. Sykiu ir pats šis laiškų-atsakymų formatas nėra labai dėkingas subtiliems žmogaus sielos reiškiniams tirti, todėl labai palaikau jūsų norą spręsti šią problemą bei kviečiu išmėginti asmenines psichologo konsultacijas. Kažką susirasti galima čia arba artimiausiame psichinės sveikatos centre.

Taip pat dar pora knygų, kurios gali praversti:
Robert Bly „Geležinis Džonas“ (ištraukos)
Gintaras Chomentauskas, Olegas Lapinas, Rūta Ignatė „Išlaisvinta meilė“

Linkiu sėkmės!

Edvardas Šidlauskas | psichika.eu