Asmenybės transformacija: saviugdos metodas

0 (0)

Ar dažnai teko stebėti, kaip žmonės apibūdina savo problemas aiškiai ir su intelektiniu supratimu, bet vis tiek jas turi? Ar kada nors esate sąmoningai apsisprendę pakeisti elgesį, reakcijas ir jausmus ir tik tam, kad susivoktumėte ir vėl darą tą patį?

Taip yra todėl, kad daugeliu atveju mūsų sąmoningas protas pats vienas iš esmės nepajėgia ilgam laikui pakeisti elgesio, reakcijų ir jausmų, kurie yra automatiški ir pasąmoningi.

Žmonės dažnai kalba, kad jų elgesį tarsi valdo kažkuri jų „dalis“:

„Kažkokia mano dalis verčia mane valgyti šokoladą.“
„Kažkokia mano dalis pyksta ant viršininko.“
„Žinojau, kad kitą dieną būsiu pavargęs, bet kažkokia mano dalis norėjo pasilikti ilgiau.“
„Tikrai ketinau laikytis tos dietos, bet kažkokia mano dalis tiesiog negalėjo atsispirti desertui.“

Tokiais teiginiais žmonės sako, kad iš tikrųjų negali sąmoningai valdyti šio elgesio. Atrodo, kad kažkokia pasąmoninga dalis nusprendžia, jog geriausias dalykas, kurį galima daryti šiuo metu, yra suvalgyti šokoladą, tad jie eina ir valgo jį nepaisydami savo sąmoningų norų.

Kai mąstome negatyviai ar jaučiame pyktį, pavydą, nerimą, kaltę ir panašias emocijas, dažnai atrodo, lyg neturėtume kito pasirinkimo – tarsi kažkokia mūsų dalis verstų mus tai daryti ar patirti.

Būna ir taip, kad jaučiame „sumišusius jausmus“, viena mūsų dalis jaučiasi vienaip, kita kitaip. Viena vertus, norime užbaigti darbą, kita vertus – atrodo, kad verčiau eitume linksmintis su draugais ar į kiną. Suvokiame, kad rėkiame ant vaikų, bet tuo pačiu metu norime būti mylintys ir kantrūs. Viena mūsų dalis įbauginta, o kita veržiasi veikti. Kitaip tariant, kažkokia „mūsų dalis“ mąstymo ir elgesio gniaužiama baimės, o kita yra rami ir ryžtinga.

Kartais žmonės kalba, kad jie tarsi susideda iš daugelio dalių dalyvaujančių priimant sprendimą.

Dauguma saviugdos metodų mus skatina naudoti savikontrolę ar valios jėgą, kad įveiktume nepageidaujamus įpročius ar polinkius. Teigiama, kad visi turime „vidinį priešą“ ir privalome jį įveikti.

Bandydami tiesiog nuslopinti ir „galvoti pozityviai“ ar įveikti nepageidaujamą elgesį valios jėga, kovojame su savimi. O kovojant su savimi kažkuri mūsų dalis visada pralaimi.

Net jei ir sugebame nugalėti šį vadinamąjį „vidinį priešą“, liekame gyventi su „vidiniu pralaimėtoju“!

Šių dalių atpažinimas ir darbas su jomis leidžia pasiekti vienovę, kai laimi visos mūsų dalys.

Šiame asmeninės transformacijos procese vadovaujamės esmine prielaida:
kiekvienas mūsų elgesys, jausmas ar reakcija turi teigiamą tikslą.

Netgi labiausiai mumyse nepatinkantis elgesys turi kažkokį teigiamą tikslą. Svarbu jį suprasti.

Pavyzdys. Jauna moteris norėjo mesti rūkyti. Ji suprato, kad rūkyti vertusi dalis iš tikrųjų taip siekė, kad ji galėtų priklausyti grupei ir turėti draugų. Moteris pradėjo rūkyti paauglystėje, kai taip darė „visi“ ir tai buvo „kieta“. Paaiškėjo, kad dalis „vertusi“ rūkyti, iš tikrųjų tiesiog norėjo turėti draugų, o rūkymas jai visai nerūpėjo.

Suvokę giliausius teigiamus tikslus, kuriuos turi mums nerimą keliančios mūsų dalys – paverčiame jas vidiniais pagalbininkais.

Supratimas, kad man užmigti neleidžianti dalis siekia kažko gerą, tai pirmas būtinas žingsnis, siekiant susidraugauti su šia savo dalimi.

Tolesnis pratimas suteiks galimybę atrasti teigiamą ketinimą kiekviename jūsų elgesyje, jausme ar reakcijoje ir taip sukurti vidinę darną, “negatyvias dalis” paversti pagalbininkais.

Pozityvaus tikslo ieškojimas (pasimkite lapą popieriaus)

1. Pasirinkite dalį su kuria dirbsite. Pagalvokite apie savo elgesį, jausmą ar reakciją, kurių nemėgstate. Galite pasirinkti emociją, kuri jums atrodo per daug intensyvi ar kažkaip kitaip „išsiderinusi”.  O gal tai bus jums ramybės neduodantis vidinio kritiko balsas. Pradžiai, būtų geriau, jei šiam pratimui pasirinkite problemą kurios intesyvumą jums lengva valdyti.

Pasirinkti temą galima ir vėliau, užpildžius tuščias vietas, žemiau pateiktuose sakiniuose.

a) „Mano dalis verčia mane (daryti) ……………………………….., o aš norėčiau liautis.”
b) „Mano dalis verčia mane (jausti) ……………………………….., o aš norėčiau liautis.”
c) „Mano dalis verčia mane (galvoti) ……………………………….., o aš norėčiau liautis.”

2. Kur, kada, kas. Surašykite kur, kada ir su kokiais žmonėmis ši jūsų dalis paprastai sustiprėja. Pavyzdžiui: „Mano dalis verčia mane jaustis droviai. Tai atsitinka, kai kalbu prieš didelę žmonių grupę.”

3. Konkretus atsitikimas. Pagalvokite apie konkretų atvejį,kad tai atsitiko. Pavyzdžiui: „Tai atsitiko praeitą trečiadienį, kai sakiau kalbą klubo nariams.” Peržvelkite vidinį filmą apie save, darantį ar jaučiantį nepageidaujamą elgesį, jausmą ar reakciją. Galima tiesiog nupiešti paprasčiausią kokio nors atsitikimo piešinį.

(Tolesnius žingsnius atlikti bus lengviau jei kas nors jums perskaitys nurodymus garsiai arba klausantis įrašo. Jei ketinate pratimą atlikti patys, rekomenduojame pirmiausia jį perskaityti.)

Garso įrašas: http://psichika.eu/wp-content/uploads/audio/110808_005.mp3
[Jei įrašo tempas jums per greitas, tiesiog naudokitės pauzės mygtuku ir kai būsite pasiruošę spauskite „Groti”]

4. Atsipalaiduokite ir pažvelkite į savo vidų. Akimirkai užsimerkite, atsipalaiduokite ir pažvelkite į savo vidų.

5. Prisiminkite atsitikimą. Mintimis grįžkite į konkretų atsitikimą, kuriame pasireiškė šis elgesys, jausmas ar reakcija. Matykite tai savo akimis, klausykite ausimis ir jauskite savo pojūčiais.

6. Pastebėkite reakcijos pradžią. Kokia yra jūsų vidinė patirtis tuo metu, kai ima reikštis tas elgesys, jausmas ar reakcija? Stebėkite vidinius vaizdinius, garsus ir pojūčius, pasirodančius kartu su tuo nepageidaujamu elgesiu, jausmu ar reakcija.

7. Išsiaiškinkite, kur yra dalis, ir pasveikinkite ją. Kadangi sąmoningai nepasirinkote šio elgesio, jausmo ar reakcijos, atrodo, tarsi tai už jus būtų padariusi kažkokia kita dalis jumyse. Pajuskite, kur ji „gyvena”. Ar stipriausiai pojūčius jaučiate tam tikroje kūno dalyje? Jeigu girdite vidinį balsą, atkreipkite dėmesį iš kur jis sklinda? Jeigu regite vidinius vaizdinius, kur savo vidinėje erdvėje juos matote? Švelniai pakvieskite dalį į savo sąmonę. Jeigu jaučiate, kad dalis yra kažkur konkrečiai jūsų kūne, galite uždėti ranką ant tos srities, kurioje ją jaučiate stipriausiai. Tai leis jums lengviau pasveikinti ir pripažinti šią dalį.

8. Padėkokite daliai. Netgi jei dar sąmoningai nežinote, ko jūsų labui nori ši dalis, galite manyti, kad ji turi kažkokį teigiamą tikslą. Padėkokite jai, kad ji yra ten ir daro viską, jog iš visų jėgų dėl jūsų stengiasi. Pasakykite jai, kad be galo ją vertinate.

9. Paklauskite tikslo. Paklauskite dalies: „Ko nori mano labui [darydama tai ar tai]?” (Įterpkite nepageidaujamą elgesį, reakciją ar jausmą, kurį užrašėte anksčiau.) Mintyse uždavę šį klausimą, paprasčiausiai palaukite atsakymo. Galite pamatyti vaizdinį, išgirsti garsą, balsą, pajusti pojūtį ar bet kokį šių dalykų derinį. Kartais daliai prireikia šiek tiek laiko, kad suprastų pozityvų tikslą. Tai visiškai normalu, ši patirtis yra nauja – tad skirkite laiko tiek, kiek reikia.

10. Padėkokite už atsakymą. Gavę atsakymą, padėkokite savo daliai, kad atsakė. Jeigu manote, kad sužinotas tikslas yra pozityvus, padėkokite daliai, kad siekia šio tikslo jūsų labui.

11. Kartokite žingsnį, kol atrasite pozityvų tikslą. Jeigu nemanote, kad tikslas yra pozityvus, paklauskite: „Jeigu pasieki šį tikslą (čia įterpkite atsakymą kurį gavote 9 žingsnyje), ką jis duos man ir kas būtų tada dar svarbiau?”
Padėkokite daliai kaskart, kai ji atsako. Užduokite šį klausimą, jei reikės, vėl ir vėl, kol galų gale atrasite tikslą, kuris jūsų nuomone, yra pozityvus.

***

Kiekviena jūsų dalis gali tapti neišsenkančiu gilių gerovės būsenų šaltiniu!

Parengė: Edvardas Šidlauskas | psichika.eu

Šaltinis: Connirae Andreas, Tamara Andreas NLP srityje dirbančių psichoterapeutų ir tyrėjų knyga „Esminė transformacija. Prisiliesk prie neišsenkamo vidinio šaltinio”, Kaunas: Mijalba. 2011, 28-39 p.

Iliustracija: Stephen Leonardi