atmintis

Atminties istorija.

Nors mūsų kilograminės smegenys sugeba talpinti daugiau nei vidutinio pajėgumo kompiuteris – žmogus, skirtingai nei kompiuteris, moka užmiršti. Žmonijos istorija užsimena, kad dar seniausi mūsų protėviai ieškojo būdų užmaršumo problemai spręsti – žmonės net melsdavosi savo Atminties Dievams, kad šie jiems padėtų. Šiandieninė civilizacija vargu ar patikėtų šią problemą maldoms, tačiau kaip ją spręsti šiandien?

Geros atminties prognozės.

Mūsų atmintis – tai sudėtingas ir daugiapusis mąstymo procesas. Bet, išmokus šį procesą valdyti, ji gali dirbti efektyviai, nesudarydama problemų ir trukdžių įsisavinti informaciją ar tiesiog ją atkurti.

Atminties darbo etapai.

Siekdami suvokti šį procesą, išskirkime tris mūsų atminties darbo etapus – ji įsimena informaciją, ją išsaugo, ir „atgamina“.

Taigi, pirmiausia reikia išmokti informaciją įsiminti. Kur gi slypi mūsų „nesugebėjimas“ įsiminti? Svarbus veiksnys priimant informaciją – susitelkimas, dėmesio koncentracija. Dažnai mes esame tiesiog neatidūs. Mūsų protas, laisvas nuo nerimo, pašalinių minčių, teigiamai susitelkia į tai, ką reikia prisiminti. Taip pat, kai esame pavargę, mūsų dėmesys paskirstomas taip, kad būtinam veiksmui – įsiminimui – jo neužtenka.

Norėdami susitelkti, mėginkite sau atsakyti į klausimus:

  1. apie ką aš dabar galvoju?

  2. kuo aš dabar užsiėmęs?

  3. kaip aš kvėpuoju? (greitai, lėtai; bandykite įkvėpti ir keletą sekundžių laikyti kvėpavimą – vėl laisvai kvėpuokite ir atkreipkite dėmesį į savo kvėpavimo ritmą, dažnumą.)

  4. ko aš noriu šią akimirką?

Šis pratimas padės suvokti, ką dabar darote ir kam tai darote.

Kartokite pratimą keliskart, kol pavyks atsakyti į šiuos klausimus. Kai atsakysite, galite būti tikri, kad esate pasiruošę klausyti – pakankamai dėmesingi, atidūs.

Ka gi, informaciją įsiminėme, antra – reikia išmokti informaciją išsaugoti. Talpindami informaciją į savo „atminties banką”, nesuverskite jos taip, lyg atmintis būtų tiesiog talpus stalčiukas. Norint prisiminti, mums būtini atpažinimo ženklai, kurie padeda suskirstyti, tarsi klasifikuoti informaciją atmintyje.

Įsivaizduokite, kad prieš akis turime pirkinių sąrašą: „Coca-cola”, sviestas, servetėlės, alus, dešra, pomidorai, grietinė, duona, marinuoti agurkai, WC popierius, rauginti kopūstai.

Kai kurie produktai, išvardinti šiame sąraše, turi panašumų:

Coca-cola”, alus – galima gerti;

Duona, sviestas, dešra – daug sumuštinių;

Servetėlės, WC popierius – pagaminta iš popieriaus;

Pomidorai, grietinė – skanios vasaros salotos;

Marinuoti agurkai, rauginti kopūstai – atgaiva sulaukus sunkaus ryto.

Tokiu būdu sugrupavome savo prekes pagal jų paskirtį, panašumą (t.y. priskyrėme prekėms atpažinimo ženklus).

Grupavimo principo pasirinkimas – būdai ir galimybės labai individualūs – pasitelkite vaizduotę ar logiką (galite grupuoti pagal spalvas, panašumus, „gražu, negražu”, t.t.)

Šitaip galite grupuoti bet kokią gaunamą informaciją. Tai panašu į žaidimą. Žaiskite, lavinkite savo atmintį – ilgainiui pastebėsite, kad šis žaidimas nebereikalauja jokių pastangų – jūsų atmintis lyg sklandžiai veikiantis mechanizmas sugrupuoja tai, ką norite ir turite įsiminti.

Kaip dar galima išsaugoti informaciją savo „atminties banke”? Šiaip fiksuoti informaciją tam, kad ją du, tris kartus atsiminti – neužtenka. Treniruokite savo atmintį – bandykite „atgaminti” informaciją, darykite jos apžvalgą. Informacijos saugumą stiprina įsisavintų žinių naudojimas veikloje.

Praėjus porai valandų po ilgai trukusio posėdžio ar konferencijos, kurios metu išgirdote daug svarbios informacijos, kurią reikia prisiminti, ant švaraus popieriaus lapo trumpom frazėm surašykite, ką atsimenate iš renginio metu gautos informacijos. Praėjus dar valandai, perskaitykite tai, ką surašėte – kažką performuluokite, papildykite. Sugrįžkite prie šių užrašų sekančią dieną – tiesiog perskaitykite. Jei ši informacija itin svarbi – grįžkite prie jos dažniau ir nenustebkite, kad kaskart skaitydami norėsite dar papildyti ar tiesiog kažką pakeisti. Tai Jūsų atmintis daro tvarką savąjame „banke”.

Trečiasis etapas – „atgaminimas“, reikiamos informacijos iš atminties „iššaukimas”. Geras būdas “atgaminti” reikiamą informaciją – prisiminti visą jos grupavimo procesą.

Grįžkime prie mūsų pirkinių sąrašo, kurį sugrupavome pagal prekių paskirtį, panašumą.

Jei paklausiu „ką galima gerti?” – atsakysite „Coca-cola bei alų”, o „kas gaivina sulaukus sunkaus ryto?” – „rauginti kopūstai ir marinuoti agurkai”. T.y. grupuodami informaciją mes ją kartu koduojame. Ir tam, kad ją atsiminti, turime prisiminti dalį ar visą kodą, kuris buvo naudojamas grupuojant informaciją.

Dažni klausimai.

1. Kaip „nepamesti” svarbios informacijos?

Pirma, kiek įmanoma dažniau naudokite turimą informaciją. Nenaudojama ji tiesiog blanksta atmintyje, ilgainiui išnyksta. Paprasčiausiai kartas nuo karto kartokite ir garsinkite tai, ką reikia atsiminti.

Bandykite sava, įprasta kalba paaiškinti informaciją žmogui, kuris nežino (arba žino nedaug) konkrečia tema..

Antra, nepraraskite suinteresuotumo ir padarykite savo turimą informaciją reikšminga. Juk ilgai atsimenama ir greitai „atgaminama“ tai, kas yra reikšminga, domina; tuo tarpu nereikšmingą informaciją ne tik sunku įsiminti, bet ir ją ilgesniam išaugoti. Taigi, tiesiog „apžaiskite“ save – padarykite informaciją įdomesne ir reikšmingesne sau. Jūsų susidomėjimas taps „klijais“, kurie įtvirtins šią informaciją sąmonėje.

Kaip išreikšti daugiau sąmoningo suinteresuotumo informacijai, kurią reikia įsiminti?

1 – atsakykite sau į klausimą, kodėl šią informaciją jums reikia/svarbu prisiminti. Pradėkite atsakymą žodžiais „Aš turiu prisiminti šią informaciją, nes tai man duos…“ ir toliau vardinkite visus privalumus, kuriuos jums suteiks šios informacijos žinojimas. Jei to nepakaks, sugalvokite sau atlyginimą ar įsteikite sau prizą už informacijos įsiminimą (pvz. nusipirksiu naujus ratlankius automobiliui).

2 – palyginkite naujai gautą informaciją su kažkuo žinomu, panašiu. Tiesiog suraskite 7 skirtumus tarp naujos ir senos (panašios) informacijos.

3 – pasitelkite vaizduotę. Įsivaizduokite save konkrečioje situacijoje, kurioje šios informacijos žinojimas pavers Jus svarbiu „situacijos dalyviu“ – pasirodysite perspektyvus, išmanantis (arba kaip ši informacija jums pravers, bus naudinga profesinėje veikloje ar buityje).

4 – periodiškai atlikite šių trijų punktų apžvalgą bei jų kartojimą.

Trečia, „smulkinkite” informaciją Tai įvairiapusis kažkokios informacijos dalies pristatymas ir jos detalizavimas. Iš esmės tai panašu į valgymo procesą: kuo smulkiau sukramtote valgį, tuo geriau organizmas jį suvirškina. Taigi, kuo geriau „susmulkinsite“ informaciją, kurią reikia atsiminti, tuo geriau ją užfiksuosite atmintyje.

Pvz., jums reikia atsiminti telefono numerį: 862054380.

Suskirstykite šiuos skaičius į 3 grupes po 3 skaičius: 862 054 380.

Juk lengviau įsiminti tris triženklius skaičius, nei vieną ilgą skaičių kombinaciją.

2. Kaip efektyviai klausyti?

Kur slypi skirtumas tarp “girdėti” ir “klausyti”? Girdėti – reiškia suvokti garsą. Klausyti – reiškia atkreipti dėmesį į tai, ką girdim. Taigi, dažniausia mūsų klaida – tai noras aplenkti save. Mes skubame kalbėti, išsakyti savo išvadas iki galo neišklausę to, kas sakoma. Juk mūsų sugebėjimą klausyti ir efektyviai įsisavinti informaciją sąlygoja klausa, dėmesys, supratimas ir reagavimas.

Štai svarbūs efektyvaus klausymo principai:

  1. Atraskite pagrindinę mintį ir ją patvirtinančias idėjas informacijoje, kurią skaitote arba klausote.

  2. Suformuluokite ir užduokite klausimus – tai garantuos teisingą pasakyto supratimą.

  3. Pakartokite išgirstą mintį savo žodžiais. Tai parodys, ar teisingai supratote.

  4. Neskubėkite daryti išvadų remdamiesi pirmais įspūdžiais. Pirmiausia išklausykite, įsitikinkite, kad teisingai supratote.

  5. Įsivaizduokite tai, ką reikia įsiminti. Panaudokite vaizduotę su humoru, „įmaišant” į vaizdus spalvas ir judesius. Tai sumažins įtampą, nuovargį, išglebimą bei padės koncentruoti dėmesį.

Programa, padėsianti jums išugdyti „gero klausytojo“ įpročius

(išbandykite šias taisykles – užsibrėžkite jų laikytis savaitę ir stebėkite rezultatą).

Pirma taisyklė. Nepertraukinėkite – tai sumažina gebėjimą įsiminti tai, kas sakoma, nes visos mintys susitelkia į tai, ką norite patys pasakyti, o ne į tai, kas sakoma.

Antra taisyklė. Skaičiuokite iki trijų, t.y. išlaikykite trijų sekundžių pauzę po to, kai jums baigė sakyti. Tai padės efektyviai įsisavinti tai, ką jums pasakė.

Trečia taisyklė. Laikykitės kalbančio žmogaus tempo, t.y. neskubėkite su išvadomis ir neaplenkite jo minčių – tai padės geriau įsisavinti pranešamą informaciją.

Ketvirta taisyklė. Sutelkite dėmesį į tai, kas sakoma, t.y. stenkitės įsivaizduoti kalbančio pagrindinę mintį, užrašytą keliais žodžiais.

Ir, pabaigai:

Išbandykite visus siūlomus būdus, pasirinkite tą, kuris labiausiai atitinka jūsų poreikius. Remdamiesi patarimais, darbo su atmintimi technikomis tarsi „įtaisykite fotokamerą“ savo smegenyse – „nukreipkite objektyvą“ – ir Jūsų smegenys „fotografuos“ tai, ką Jūs norėsite įsiminti. Jei tai nepavyks – kreipkitės į Atminties Dievus, kad padėtų parinkti “fotokamerą”. Jei jie tylės, arba ilgai nagrinės jūsų prašymą – kreipkitės į psichologus – šios srities specialistus.

Linkėdama gerų permainų vėjo,
Viktorija Grigorjeva
Psichologė, kurybinių dirbtuvių “Permainų vėjas“ autorė bei VšĮ „Savęs pažinimo ir saviraiškos studijos“ lektorė www.pazinimassaviraiska.lt

loading...