isivaikinimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, reaguodama į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito išvadas dėl įvaikinimo organizavimo Lietuvoje pripažįsta, kad įvaikinimo procesas tobulinamas turi būti nuolat, tačiau šiandien taikomos priemonės duoda akivaizdžius rezultatus.

Pasak Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės, labai svarbu visais lygmenimis užtikrinti, kad kuo daugiau be tėvų globos likusių vaikų augtų jų poreikius ir teisę į vaikystę galinčiose užtikrinti šeimose. トŠis siekis turi apjungti ne tik valstybės sektorių, bet ir savivaldą bei vaikų globos namus“, – teigia O. Tarvydienė.

Statistika

Per pastaruosius trejus metus Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, įvaikintų vaikų skaičius buvo stabilus – kiek daugiau nei 100 vaikų kasmet (2011 m. įvaikintas 101 vaikas, 2012 m. – 112 vaikų ir 2013 m. – 107 vaikai).
Pasak Odetos Tarvydienės, siekiama, kad kuo daugiau lietuvių įsivaikintų vaikučius, todėl beveik visi vaikai, siūlomi įvaikinti užsienio piliečiams, yra specialių poreikių: vaikai, turintys rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikai ir didelės brolių bei seserų grupės, kuriems sudėtinga rasti šeimas net ir užsienyje.

Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, įvaikintų vaikų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo (2011 m. įvaikinti 144 vaikai, 2012 m. – 98 vaikai ir 2013 m. – 80 vaikų).

Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa

Nuo 2008 metų Lietuvoje įgyvendinama Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programa (toliau – GIMK), pagal kurią visoje šalyje pradėtos ruošti norinčios globoti ar įvaikinti šeimos.

2011-2013 m. įvadinius mokymus pagal GIMK programą baigė per 2 tūkstančius būsimų globėjų (rūpintojų) ir įtėvių. O GIMK tęstinius mokymus, skirtus globojančioms ir įvaikinusioms šeimoms, lankė per minėtą laikotarpį beveik 2 tūkstančiai asmenų (2011 m. – 540, 2012 m. – 547 ir 2013 m. 709). Tęstiniai mokymai, vedami nuo 2011 m. Globojančios ar įvaikinusio šeimos gali lankyti dešimties dalių mokymus bei gauti konsultacijas šeimoms aktualiais klausimais.
2013 m. Tarnyba pateikė GIMK atestuotiems socialiniams darbuotojams rekomendacijas dėl būsimų įtėvių finansinės padėties, sveikatos, gyvenamosios vietos, teistumo, baustumo ir asmenų, gyvenančių su būsimais įvaikintojais, vertinimo kriterijus. Į šiuos kriterijus rekomenduota atsižvelgti ir visų miestų bei rajonų savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriams, atliekantiems pirminį pareiškėjų vertinimą.

Būsimų įtėvių ir globėjų rengimo medžiagoje, kuri adaptuota pagal užsienio modelį, yra temų, skirtų šeimoje augančių vaikų paruošimui ir aptarimui. Būsimieji įtėviai su GIMK atestuotais socialiniais darbuotojais aptaria bendravimo su vaikais temas, jų parengimo klausimus. Paminėtina ir tai, kad, 2013 m. duomenimis, 53 proc. šeimų, buvusių Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvoje, apskaitoje dėl tam tikrų problemų negalėjo susilaukti biologinių vaikų.
Tobulinant globėjų ir įtėvių paieškos ir mokymo sistemą, numatoma peržiūrėti ir papildyti GIMK programos įvadinių mokymų medžiagą, įtraukiant į ją daugiau informacijos apie vaiko parengimą, adaptaciją ir jo poreikių vertinimą įtėvių šeimoje.
Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pirmasis būsimų įtėvių ir įvaikinamo vaiko susitikimas organizuojamas globos namuose, siekiant užtikrinti mažamečio vaiko interesus, kad jam nepažįstama aplinka nepaskatintų psichologinių sunkumų, neatsirastų galimų bendravimo barjerų. Vaikas jaučiasi saugesnis jam pažįstamoje aplinkoje, šalia pažįstamų žmonių, globos namų darbuotojų, kurie gali padėti potencialiems įtėviams užmegzti ryšį su vaiku bei padrąsinti jį bendrauti.
Pasak Tarnybos, vaikas ir būsima įvaikintojų šeima tiesiogiai susitinka tik tada, kai šeima sutinka jį įvaikinti pagal pateiktą informaciją raštu, siekiant tokių susitikimų metu išnaudoti visas galimybes parinkti geriausiai vaiko poreikius galinčią patenkinti šeimą.

Sklaida

2011-2013 m. Tarnyba įgyvendino Globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje skatinimo komunikacinę strategiją トVaiko globa – neįkainojama dovana“, kuri buvo glaudžiai susijusi ir su įvaikinimu. Įvairių jau tradiciniais tapusių ir globojamų vaikų mėgstamų renginių metu, per žiniasklaidos ir reklamos priemones visuomenė informuota apie šeimos svarbą vaikui, globos ir įvaikinimo procedūras, skleista informacija apie globos namų vaikų globos ir įvaikinimo galimybes.
Šiuo metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, siekdama, kad įvaikinimo viešinimas būtų sistemingas, nuoseklus, koordinuotas bei darantis teigiamą įtaką visuomenės nuomonei bei skatinantis įvaikinti, rengia bendrą globos ir įvaikinimo viešinimo strategiją, remdamasi jau įgyvendintos globos viešinimo strategijos patirtimi ir rezultatais. Strategijoje bus numatytos bendros, tęstinės viešinimo priemonės miestų ir rajonų savivaldybių administracijų Vaiko teisių apsaugos skyriams, GIMK bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Strategiją numatoma parengti iki 2015 m. vidurio.

Globos namų pertvarka

Įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotą pertvarką, likusių be tėvų globos vaikų globa įstaigose palaipsniui bus keičiama į globą šeimose ar bendruomenėje teikiamomis paslaugomis. Numatoma skatinti atsakingą tėvystę, organizuoti savalaikę kompleksinę pagalbą sunkumų patiriančioms šeimoms ir suteikti kuo daugiau galimybių be tėvų globos likusiems vaikams gyventi šeimoje.

Bus kuriami kompleksinių paslaugų šeimai ir vaikui modeliai, teikiamos reabilitacijų ir psichologų konsultacijos, stiprinama socialinė pagalba tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, taip pat besilaukiančioms moterims, gerinamos globėjų (rūpintojų) ir įtėvių paieškos, rengimas.

Šeimoms, kad šios sugebėtų tinkamai rūpintis vaikais, ir tėvams netektų laikinai ar visam laikui atimti tėvystės teisių, bus organizuojami mokymai apie pozityvų auklėjimą šeimoje.

Šiuo metu iš bendro globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus institucijose gyvena 38 proc., bus siekiama, kad iki 2020 metų ši dalis sudarytų 20 proc.

Naujam nuosekliai vykdomos socialinės globos sistemos pertvarkos, prasidėjusios 2007 metaus, etapui įgyvendinti bus naudojamos 2014-2020 m. Europos struktūrinės paramos lėšos.

Tikimasi, kad per kelerius metus susiformuos socialinių globėjų, profesionaliai teikiančių pagalbą ir paslaugas vaikui ir šeimai, sistema, kuri turės teigiamos įtakos mažinant globojamų institucijoje vaikų skaičių.

Prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelis

Šiuo metu Vyriausybei pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir kitų susijusių įstatymų projektai, kuriais siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį ir įsteigti socialinio globėjo institutą, t. y. sudaryti sąlygas, kad į vaiko globos sistemą aktyviau įsijungtų žmonės, galintys vaikui ir šeimai pasiūlyti profesionalią pagalbą ir paslaugas.

Prevencinio darbo paskirtis – suteikti šeimai tokią pagalbą ir paslaugas, kad pati šeima taptų pajėgi spręsti jai iškilusias problemas ir nereiktų vaiko atskirti nuo tėvų.
Nuo tėvų atskirtą vaiką bus pirmiausia siūloma apgyvendinti pas socialinį globėją, kuris intensyviu ir profesionaliu darbu su vaiko tėvais sieks atstatyti tarp vaiko ir tėvų nutrūkusius emocinius ryšius, kad vaikas galėtų sugrįžti pas savo tėvus.

Papildomą informaciją teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Planavimo ir veiklos stebėsenos skyriaus vedėja, laikinai einanti direktoriaus pavaduotojo pareigas, Vita Šulskytė, tel. (8 5) 231 0939, el. p. vita.sulskyte@vaikoteises.lt.