„Žmogiškojo magnetizmo“ teorija: kas mes esame?
5 (1)

muzika

Dail. Vika Kirdiy

Ar kada nors jautėtės taip, tarsi trauktumėte tam tikro tipo žmones?

– Man vis nori išsipasakoti, – sako vieni. – Aš stengiuosi ištrūkti nuo „bepročių“, o jie mane vis susiranda, – pasakoja antri. Jį visos kiemo miesto katės pažįsta, – dejuoja kaimynai…

O kas jus pažįsta? Kas jus susiranda? Kokie žmonės jus supa? O į kokias žmogystas jūs „įpuolate?“ Kas ir ko iš jūsų prašo? Kam atsakyti negalite, kad ir labai norisi. Kas jus vargina, nuo ko slepiatės, bėgate ir tarsi užburtame miške dešimt ratų nubėgę į tą pačią vietą ir pas tuos pačius žmones sugrįžtate atgal „prie savo bepročių?“

Žmogus – tai gyvybingas magnetas, spinduliuojantis save. Jis traukia ir yra traukiamas. Sakoma, kad „kaip šauksi – taip ir atsilieps.“ Tikra tiesa. Pamenate rusų animacinį filmą „Dvylika mėnesių?“ Jei jau ieškai žiemą snieguolių, tai žinok, kad vaikštai ten, kur tikrai rasi snieguolių, o jei tu esi tas, kuris turi snieguolių, tai būtinai tave susiras visi tie, kuriems reikia snieguolių.

Teorija teigia, kad jei turi, tai ieško, o jei ieškai, tai tikrai yra tie, kurie turi – guodžia ieškantį ir gąsdina turintįjį. Mes negalime skleisti šilumos, kurios neturime, spinduliuoti šviesos, kurios neturime ir duoti to, ko neturime; bet mes ir negalime pasiimti šilumos, kurią turime, šviesos, kurią turime, net jei tai šviesa ir šiluma. Visa tai, kas viršaus – nuodas, kuris mus būtinai nunuodys. Perteklius naikina, griauna, nuodija… Taigi tos „dovanos“, kurių mums nereikia užuot tapę turtu, tampa „atliekomis.“ Tad nepykite, jei žmogus jums pasakys: „Man tavo dovanų nereikia.“ Jūs negalite duoti to, ko neturite, o kitas negali imti to, ką turi, net jei tai gera.

Tad „spinduliavimo ir rezonanso“ arba „žmogiškojo magnetizmo“ teorija teigia, kad žmogaus gyvenimas – tai 3 pamokos:

(1) pamoka duoti;
(2) pamoka priimti ir
(3) pamoka atsisakyti.

Kiti mūsų gyvenimuose – tai testas, kurį atlikus sužinosime:

1. Kas esame;
2. Koks mūsų kelias;
3. Ką turime keisti;
4. Ko turime atsisakyti;
5. Ką turime padaryti „Čia ir Dabar.“

Šio egzamino metu mes susitinkame su 4 žmonių tipais:

1. Į mus, kaip į šiaudą stveriasi visi tie, kurie mumyse atpažįsta save – geresnius save, stipresnius save, radusius atsakymus, nukeliavusius tolimą kelią iki pergalės – galimus save – svečius iš geresnės ateities, tai yra turinčius tai, ko ieško. Ieškantys atpažįsta tas pačias kliūtis, barjerus, sunkumus, tačiau tuo pačiu „geresniame savyje“ pamato „šviesą tunelio gale“, kurios patys negali prieiti, neranda, nemato tamsiuose problemų labirintuose. Tad jie mato savo pačių galimos šviesos šviesą kituose. Nerasdami jos savyje, keliauja link „šviesos, degančios kituose.“ Tie žmonės – tai atsakymas į klausimus: „Kas aš esu?“; „Ką turiu padaryti?“; „Koks mano gyvenimo kelias, kokius talentus turiu?“

2. Mes „įpuolame“ į tuos pačius žmones ir tiek kartų, kad pametame skaičių. Tai tie kiti – blogesni mes. Jie – tai tas pats grėblys, ant kurio dukart užlipame. Tie žmonės – tai atsakymas į klausimus: „Ko turėčiau išmokti?“; „Ką turėčiau pakeisti savo gyvenime ir kaip?“; „Kokias žaizdas turiu išsilaižyti ir kuo sergu?“; „Dėl ko esu toks, koks esu?“

3. Mes būtinai prasilenkiame su žmonėmis, kuriuos būtinai norime išgelbėti, kuriems norisi padėti, kuriuos norisi priglausti, kuriuos norisi išgelbėti. Jie – tai tie „benamiai kačiukai, vieniši seneliai, tamsios gatvės, apleistos sodybos…“ Pažiūri į tokį ir išgirsti garsiai ir įkyriai, kumščiuojančią tavo smegenis mintį: „Tu esi tas, kuriam turiu ir noriu padėti.“ Jie – tai tavo sekantis gyvenimo žingsnis, etapas. Jie – tai atsakymas į tavo klausimus: „Ką daryti dabar?“ „O kas toliau?“ Jūs – tai „trumpalaikė arba ilgalaikė pagalba iš salės“ jiems. Jie – tai tie žmonės, su kuriais susitinkame, atliekame pareigą ir išsiskiriame. Nesijaudinkite dėl „šių skyrybų.“ Jos būtinos, kad galėtumėte atlikti sekančią užduotį: „O kas toliau?“

4. Tai tie žmonės, kurie be jokios priežasties mus erzina. Bendraudami su jais jaučiame, kad švaistome laiką, susierziname, tampame blogesniais. Jie – tai tos „geros dovanos“, kurių mums nereikia. Mes jaučiame, kad su jais: prarandame save, tampame blogesniais, „vegetuojame“, trypčiojame vietoje. Jiems turime pasakyti sąžiningą ir trumpą „Ne.“ Reikėtų prisiminti, kad dažniausiai ir įkliūname į beviltiškus santykius su šio tipo žmonėmis. Jie – tai tie, kurie mums padeda suprasti: kas mes nesame; ko mums nereikia; ko turime vengti.

Pažvelkite į žmogų ir pasakykite jam: „Aš žiūriu į tave ir matau žmogų…“ Sėkmės sąžiningai išlaikyti egzaminą!

Šaltinis: galvocius.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 1 Vidurkis: 5]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.