11 laimingų žmonių įpročių, padedančių įveikti nerimą

Beveik visi žinome nerimo jausmą. Kartais jis mūsų neapleidžia ištisas savaites, mėnesius, net metus. Apmaudu, bet nerimas yra neišvengiamas. Jis, priešingai nei baimė, neturi tikslaus šaltinio – žmonėms dažnai sunku paaiškinti, kodėl jaudinasi.

Laimingi žmonės nerimauja mažiau. Tačiau laimė pirmiausia priklauso nuo požiūrio, o ne nuo aplankančios sėkmės. Žinant, kaip mąsto laimingi asmenys, galima iššokti iš užburto nerimo rato.

Portalas lrytas.lt, remdamasis „Huffington Post“ medžiaga, pateikia jums nerimą ir laimę tyrinėjančių Jasono Moserio, Mičigano universiteto Psichologijos departamento profesoriaus, ir Christine Purdon, Vaterlo universiteto Psichinės sveikatos tyrimų centro profesorės, pastebėjimus.

Laimingi žmonės gyvena dabartimi

Vienas didžiausių skirtumų, kuriuos turi nerimaujantys ir nesijaudinantys žmonės, yra gebėjimas telkti dėmesį į tai, kas vyksta dabar. Laimingi žmonės nebando spėlioti, kas gali nutikti, – jie tiesiog gyvena šia akimirka.

Tai nereiškia, kad jie yra neatsakingi. Laimingi asmenys paprasčiausiai moka pažvelgti į problemą racionaliai ir mąstyti, ko reikia jai išspręsti, o ne jaudintis dėl to, kas bus paskui.

Laimingi žmonės įsisąmonina

Įsisąmoninimas arba dėmesingumas (angl. „mindfulness“) – terminas, į psichologiją atėjęs iš budizmo filosofijos.

Sąmoningi žmonės turi gerą savistabą, moka analizuoti savo mintis, geba telkti dėmesį į dabartį. Tokie asmenys problemas mato kaip laikinas. Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės elgesio terapijos (KET) metu žmonės sėkmingai dorojasi su nerimu, stresu, depresija.

Beje, daugumoje Vakarų valstybių vyraujanti KET yra viena iš nedaugelio įrodymais pagrįstų psichoterapijos formų.

Neigiamas požiūris kuria neigiamas emocijas

Tyrimais įrodyta, kad žmonių, kurie dažnai jaudinasi, ir tų, kurie tai daro retai, smegenys veikia skirtingai.

Pavyzdžiui, laimingų žmonių smegenys yra mažiau aktyvios, kai jiems yra rodomos smurtą vaizduojančios nuotraukos.

Tiesą sakant, dažnai nerimaujančių žmonių paprašius mažiau nerimauti, jų neigiamos emocijos dar labiau paūmėja. Tad stenkitės jaudintis mažiau, antraip iš to užburto rato išlipti laikui bėgant bus vis sunkiau.

Laimingi žmonės rizikuoja

Tuo metu, kai nerimaujantys žmonės jaudinasi dėl galimų neigiamų savo veiksmų pasekmių, laimingi žmonės rizikuoja ir sprendžia problemas įvairiausiais būdais.

Jiems kartais net nesvarbu, jog jų sprendimai irgi gali sukelti problemų. Laimingi žmonės tiesiog yra lankstūs, rizikuoja ir stengiasi neužstrigti vietoje.

Laimingi žmonės į situaciją gali pažvelgti iš šalies

Gebėjimas atsiriboti nuo problemų ir jas vertinti iš šalies – labai svarbus laimingų žmonių bruožas.

Dažnai nerimaujantys asmenys irgi gali išmokti taip mąstyti. J.Moserio patarimu, reikia paprasčiausiai įsivaizduoti visas neigiamas situacijos baigtis ir įvertinti, kiek tikėtina, kad jos įvyks. Dažniausiai nuogąstavimai būna nepamatuoti ir nepagrįsti.

Kitas geras būdas problemą įvardinti ne įvardžiu, o savo vardu ir pavarde, tai yra vietoj sakinio: „Man nepasiseks.“, sakyti „… … nepasiseks.“, vietoj daugtaškių įterpiant savo vardą. Tai padeda įgauti perspektyvos.

Laimingi žmonės moka rasti savo nerimo šaknis

„Būk pasirengęs blogiausiam“ – frazė kuri nuskamba dažnai nerimaujančių žmonių galvose. Tokie asmenys dažnai nuklysta nuo tikrosios savo nerimo priežasties ir ima galvoti apie galimus nesėkmingus dalykus, kurie jiems gali įvykti ateityje. Jie netgi mano, kad toks jų mąstymo būdas yra naudingas.

Galbūt ir yra racionalu turėti galvoje tam tikrų situacijų pasekmes, tačiau nerimaujantys žmonės dažnai nebegali nustoti apie tai galvoti. Laimingi žmonės, užuot jaudinęsi, randa, kas yra tikroji jų nerimo priežastis šiuo metu ir savo jėgas nukreipia į problemos sprendimą.

Laimingi žmonės nerimui skiria baigtinį laiko tarpą

Nors ir svarbu susidoroti su nerimo šaltiniu, negalima leisti tam užimti viso jūsų laiko. Laimingi žmonės nepamiršta savo dėmesio skirti darbui, sutuoktiniui, vaikams ir panašiai.

Ch.Purdon rekomenduoja pratimą, vadinamą „nerimo kėde“. Nerimo šaltiniui skirkite maždaug penkiolika minučių. Apie tai galvokite tik tokį laiko tarpą, ir tik tam tikroje vietoje (tarkime, sėdėdami ant kokios nors kėdės darbe, ant kurios paprastai nesėdite). Per tą laiką mąstykite apie galimus problemos sprendimo būdus.

Pasak psichologės, žmonės po tokio pratimo dažnai pradeda mąstyti: „Pagalvosiu apie tai vėliau“. Vėliau jie dėl problemos išvis nebesijaudina, nes dažnai paaiškėja, kad nerimas buvo nepagrįstas.

Laimingi žmonės pasitiki savimi, kai tvarkosi su nelaimėmis

Dažnai nerimaujantys netik kad praleidžia daug laiko galvodami apie galimas ateities problemas, kurių dar nėra. Jie tuo pačiu nepasitiki savimi pakankamai, ir nemano, kad galės susitvarkyti su tuo, kas jų „laukia ateityje“.

Laimingi žmonės elgiasi priešingai. Jie negalvoja apie tai, ko (dar) nėra. Tačiau, susidūrę su krize, jie su ja susitvarko, kadangi pasitiki savo jėgomis.

Laimingi žmonės geba matyti teigiamą neigiamų dalykų pusę

Dažnai nerimaujantiems žmonės parodžius smurto nuotraukas, jie dažniausiai sugalvoja neigiamas rodomo scenarijaus baigtis.

Laimingi žmonės mąsto kitaip, ir dažniau įsivaizduoja teigiamą smurto situacijos baigtį. Tokia mąstysena mažina nepagrįsto ir nepamatuoto nerimo kiekį.

Laimingi žmonės klausia savęs tinkamų klausimų

Ch.Purdon pateikė kelis kertinius klausimus, kurie padeda geriau įsigilinti į save ir į problemą. Pasak jos, laimingi žmonės nerimo situacijoje dažnai savęs klausia: „Ar tai – mano problema?“ ir „Ar aš galiu kaip nors sukontroliuoti situaciją?“.

Taip pat svarbu savęs paklausti „Ar aš tikrai padariau viską, kad su tuo susitvarkyčiau?“ ir „Ar tai – neišvengiama?“. Anot psichologės, jeigu nerimo priežasties galima išvengti, dėl to jaudintis šiuo metu neverta.

Laimingi žmonės supranta savo neigiamas emocijas

Dažnai besijaudinantys žmonės yra itin neatsparūs neigiamoms emocijoms. Laimingiems žmonėms, priešingai, tokios emocijos yra paprasčiausias signalas, kad kažkas negerai.

Neigiamas emocijas laimingi asmenys naudoja kaip nuorodą, kad kažkam šiuo metu reikia daugiau jų dėmesio – tokiu būdu jie paprasčiausiai pašalina nemalonų nerimo jausmą.

Parengė Liucija Lenkauskaitė
Šaltinis: lrytas.lt
Iliustracija: rawpixel.com

Share Button

You may also like...

1 Response

  1. Jurgita parašė:

    Man tai panašu į pesimistų ir optimistų apibūdinumus

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.