12 mokslu grįstų ženklų, kad jums verta skirtis

0

Svarstote, ar skirtis su partneriu? Iš tikrųjų, tai sunkus pasirinkimas. Tačiau mokslas gali jums padėti, rašo portalo livescience.com redaktoriaus padėjėja Laura Geggel.

Ar partneris jus nuolat kritikuoja? Ar kada nors apgaudinėjo? Ar skiriasi jūsų religinės bei politinės pažiūros ir jūs nesate tikri, ar ateityje jos nekels problemų? Mokslo pasaulyje egzistuoja daugybė tyrimų apie tarpusavio santykius, ypač nenusisekusius. Žemiau rasite 12 pranašiškų ženklų, į kuriuos tikriausiai norėsite atsižvelgti, kai galvosite, ar atsikratyti jums reikšmingu kitu asmeniu.

1. Nuolatinė kritika. Jei partneris jus nuolat kritikuoja, galite panorėti skirtis. Kai kalbama apie nuolatinę kritiką, turima mintyje daugiau nei atsitiktiniai nusiskundimai apie neišplautus indus. Tai reiškia „nuolatinę asmens, o ne nepageidaujamų poelgių kritiką“, sako Stephanie Coontz, Evergryno valstybinio koledžo Vašingtone istorikė ir knygos „Santuokos istorija: kaip meilė nugalėjo santuoką“, kurią 2006 m. išleido Penguin books, autorė.

Destruktyvi kritika prasideda tuomet, kai nepatinkantis dalykas priskiriamas visai asmens asmenybei. Pavyzdžiui, jūsų partneris nesusirenka savo kojinių, išmėtytų ant miegamojo grindų, o jūs šį tariamą nerūpestingumą priskiriate visai jo asmenybei ir jo jausmams jūsų atžvilgiu. Kritika yra vienas iš taip vadinamų „Keturių Apokalipsės raitelių“. („Keturių Apokalipsės raitelių“ terminą pasiūlė Johnas Gottmanas, Vašingtono universiteto profesorius emeritas ir vienas iš Gotmano instituto, besispecializuojančio susituokusių porų konfliktų tyrimuose, įkūrėjų). Jei jūsų partneris elgiasi bet kuriuo iš Keturių raitelių elgesio būdų ir, nepaisant visų apsilankymų pas santykių kosultantą ir tarpusavio pokalbių, nesiliauja netinkamai elgęsis, tuomet galbūt metas skirtis.

2. Panieka. Jei partneris varto (ir ne pačiu mieliausiu būdu) akis klausydamasis jūsų žodžių ir traktuoja jus nepagarbiai, tuomet jis į jus žvelgia su panieka. „Panieka gali pasireikšti įvairiausiais būdais – nuo atsainaus požiūrio į partnerio jausmus iki pravardžiavimosi“, – sako Erica Slotter, Vilanovos universiteto Pensilvanijoje psichologijos docentė. Pavyzdžiui, partnerio vadinimas „kvailu“ nėra sveika jokiems santykiams. Jei taip elgtis nesiliauja, tuomet galbūt pats metas palinkėti gero vėjo.

3. Gynybiškumas. Jei papriekaištaujate savo partneriui, o šis užima gynybinę poziciją, tuomet situacija gali greitai pablogėti. Kartais jūsų mielasis gali griebtis „atsakomųjų priekaištų“ ar „kalbos nukreipinėjimo“. Kitaip sakant, vietoj to, kad reaguotų į jūsų susirūpinimą, atsikirsdamas jis pažeria naujų priekaištų. Pavyzdžiui, jūs sakote „Ei, man įgriso, kad savo nešvarius drabužius mėtai ant lovos“, o gynybiškai nusiteikęs partneris gali nukreipti kritiką atsakydamas „Na, iš tikrųjų tai tu man atsibodai, kad nepadarai valgyti“.

4. Atsitvėrimas siena. Atsitvėrimas siena yra paskutinis iš Keturių raitelių. Jis reiškia tai, kad asmuo vietoj to, kad dalyvautų pokalbyje, vengia bet kokio kontakto. „Atsitvėrimas gali pasireikšti temos pakeitimu, išėjimu iš kambario, – sakė Slotter portalui „Live Science“, – akių kontakto vengimu ar nenoru kalbėtis“. Jei partneris atsitveria siena, kai imate svarstyti jums ar jūsų santykiams reikšmingus klausimus, tai yra raudona vėliava, bylojanti, kad galbūt jums laikas viską baigti.

5. Fizinė prievarta. Jei partneris prieš jus fiziškai smurtauja, tai, be abejonės, priežastis nutraukti santykius. Oficialiai sąvoka „intymaus partnerio smurtas“ apibrėžiamas bet koks ir bet kuriuo metu prieš romantinį partnerį įvykdytas fizinės agresijos ar smurto veiksmas, kuriuo siekiama sukelti skausmą ir kuris partnerio yra nepageidaujamas, sakė Slotter. Egzistuoja daugybė intymaus partnerio smurto atmainų, tvirtino Michaelis Johnsonas, Pensilvanijos valstybinio universiteto Afrikos ir afroamerikiečių studijų sociologijos profesorius emeritas. Viena iš tokių atmainų yra intymus terorizavimas, ar, kitaip sakant, prievarta, kuria siekiama kontroliuoti ir manipuliuoti partneriu. „Intymus terorizavimas turi polinkį aštrėti, – teigė Slotter. – Jis iš prigimties linkęs plėstis. Todėl smurtingi epizodai laikui bėgant tampa dar smurtingesni“. Dažnai smurtautojas turi psichologinių problemų – asmenybės sutrikimų ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sąlygotų sutrikimų. Antra fizinio smurto atmaina – situacinis porų smurtas. Jo atveju partneriai naudoja neženklią (tačiau vis tiek žalingą) prievartą konfliktui tapus nevaldomam. „Fizinė prievarta, siekiant kontroliuoti kito elgesį, nenaudojama, – sakė Slotter, – tačiau labiau linkstama nespręsti aštraus konflikto“.

6. Emocinė prievarta. Kaip fizinė, taip ir emocinė prievarta gali sukelti kančią. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, psichologinė prievarta gali apimti įžeidinėjimus, menkinimą, nuolatinį žeminimą, bauginimą (pavyzdžiui, gadinant daiktus), grasinimus sukelti kančią ar atimti vaikus. Be to, kaip rodo „Konsultavimo ir klinikinės psichologijos žurnale“ paskelbta studija, psichologinė agresija yra pirminis indikatorius, kad vėliau po aštrios savo partnerių kritikos asmenys pradeda fiziškai smurtauti.

7. Skirtingi įsitikinimai. Ar jūs ir jūsų partneris išpažįstate skirtingas religijas? Ar vienas iš jūsų yra išlaidus, o kitas taupus? Ar jūs laikotės visiškai priešingų politinių įsitikinimų? Visos šios galimai konfliktinės temos gali lemti, ar mes jaučiamės panašūs ar nepanašūs su savo partneriais, teigė Slotter. Kai pirmą kartą susitinkate su potencialiu romantiniu partneriu, tuomet, pasak Slotter, „kuo jis yra panašesnis į jus, tuo didesnė tikimybė, kad jis jums patiks“. Tai pasakytina apie viską – nuo pomėgių ir amžiaus iki, taip taip, religinių ir politinių įsitikinimų. Tačiau ar esate tinkama pora, yra sudėtingesnis dalykas, nei abiems mėgti žaisti „Pokémon Go“ ar žiūrėti siaubo filmus. Viskas susiveda į pasakojimą, kurį pasakojame sau apie savo partnerį. „Panašumo suvokimas vaidina lemiamą vaidmenį, – tvirtino Slotter. – Jei galvoju, kad mano partneris ir aš esame labai panašūs, tuomet gerai. Jei manau, kad partneris yra toks pats kaip ir aš, tuomet santykiai man teikia didelį pasitenkinimą“. Todėl tai, kad jūsų draugai galvoja, kad abu su partneriu esate labai skirtingi, nieko nereiškia. Svarbiausia, kaip jūs suvokiate savo partnerį, teigė Slotter. Paprastai, bėgant laikui, poros supanašėja. Taip pat ilgalaikėje perspektyvoje gali pasikeisti ir partnerio suvokimas. Jei pradedate jausti, kad jūsų partneris yra labiau nepanašus į jus nei panašus, tuomet tai reiškia, kad galbūt atėjo laikas giliam pokalbiui ar net atsisveikinimo laiškui.

8. Nevienodas įsipareigojimas. Ką daryti, jei vienas nori aprimti, o kitas trokšta pasilaikyti atviras galimybes? Vėl, tai verčia galvoti apie tai, kiek esate panašūs ar nepanašūs su partneriu. Jei vienas asmuo nori draugystę kilstelėti į aukšesnį lygmenį, o kitas tam priešinasi, tai reiškia, kad skiriasi jų ilgalaikiai tikslai ir kad tai gali kelti problemų, sakė Slotter. Taip pat tai rodo nevienodą įsipareigojimą, pridūrė psichologijos docentė. Asmuo, kuris yra mažiausiai investavęs į santykius, juose yra galingiausias. Kitaip tariant, mažiau investavęs asmuo gali pasitraukti laimėjęs daugiau nei labiau įsipareigojęs veikėjas. Bendrai paėmus, tokia padėtis nėra palanki santykiams. „Ji turi tendenciją sietis su santykių nutraukimu“, – tvirtino Slotter. Mat mažiau įsipareigojęs asmuo gali jausti įtampą, kad kitas siekia padidinti jo įsipareigojimo laipsnį; o labiau įsipareigojęs partneris yra maitinamas mažiau įsipareigojusiojo „neaiškiomis kalbomis ir sprendimo neapibrėžtumu“. Pasak docentės, „tai gali neatitikti abiejų partnerių ilgalaikių interesų ir dėl to jie gali nutraukti draugystę“.

9. Apgaudinėjimas. Ar melagiai visada apgaudinėja? Kaip rodo tyrimas, gali būti įvairiai. Įsitikinę, kad partneris jus apgaudinėja, pirmiausia turite nuspręsti, ar norite toliau būti kartu. Jei norite suteikti dar vieną šansą, žinokite: jei kažkas apgaudinėja, yra nemaža tikimybė, kad apgaudinės ir ateityje, tikino Vašingtono universiteto sociologė ir knygos „Normalios ribos: netikėtos laimingų porų paslaptys“ (2013 m.) autorė Pepper Schwartz. Vis dėlto daugelis apgaudinėtojų į šoną nukrypsta vieną ar du kartus. Ir tik nedidelė jų dalis be perstojo apgaudinėja visą gyvenimą, sakė sociologė.

10. Išorinės įtampos. Nė viena pora negyvena izoliuotai. Po vestuvių jaunavedžiai paprastai susiduria su visokiais įtampą keliančiais veiksniais, pavyzdžiui, nusprendus susilaukti vaikų, su pinigų trūkumu ir sudėtingais sutuoktinio ir tėvystės reikalavimais. Jei pora nepajėgi susidoroti su išoriniais sunkumais, tuomet atsiranda jų santuokos iširimo grėsmė, rodo Teksaso universiteto docentės Lisos Neff atliktas tyrimas. „Kai stresoriai pranoksta dorojimosi gebėjimus, tuomet laikui bėgant tikrai gali pagraužti santuokinės laimės pamatus“, komentavo Slotter, kuri pati Neff tyrime nedalyvavo.

11. Lūkesčių išsipildymo mažėjimas. Jei santykiai daugiau asmeniškai netenkina, galbūt atėjo laikas judėti toliau. Tiesą sakant, jei santykiai nepadeda jums augti kaip asmenybei, tuomet, kaip rodo tyrimas, jausitės mažiau jiems įsipareigoję ir labiau nusiteikę būti neištikimi. Ir, priešingai, jei partneris jums padeda pasiekti savo tikslus, tuomet jūs, palaikydami santykius, jausitės laimingesni. „Be draugijos palaikymo, meilės, sekso ir visų kitų dalykų, kurių laukiame iš santykių, taip pat tikimės, kad jie padės mums pasiekti savo aukščiausiąją savastį, savęs realizavimą per tikslo pasiekimą, – kalbėjo Slotter. – Ir jei to neatsitinka, verta paklausti, ar šie santykiai jums“.

12. Sunkumų periodas ar mirties spiralė? Vis dėlto ne kiekvienas nesijaučiantis laimingas santykiuose pasuka į kairę ar pradeda smurtauti. Galbūt kažkada kunkuliavote kupini jėgų, tačiau dabar jaučiatės užspausti rutinos ir nukamuoti gyvenimo smulkmenų. Ar prasidėjo sunkumų tarpsnis, kuris anksčiau ar vėliau praeis, ar atėjo laikas nutraukti santykius? Atsakyti į minėtą klausimą, iš tikrųjų, galima įvairiai. Ilgą laiką būnant susituokus gali daug kas pasikeisti. Amerikos vertybių instituto paskelbtame tyrime (2002 m.) teigiama, kad trys iš keturių nelaimingai susituokusių porų po penkerių metų buvo laimingos. 2018 m. atliktas daugiau nei 1600 porų tyrimas, paskelbtas žurnale „Socialiniai tinklai ir gyvenimo eiga“, atskleidė, kad laimingumas ir buvimo kartu laikas atitiko U formą: pirmuosius 20 metų palaipsniui leidosi žemyn, o po to auksiniais metais palengva kilo aukštyn ar išliko nepakitęs. Tačiau tiems, kurie jaučiasi ypatingai nelaimingi, tas laikas gali būti patogus momentas viską baigti. 2005 m. atliktas ir žurnale „Socialinės jėgos“ publikuotas tyrimas parodė, kad gyvenantys žemos kokybės santuokose yra nelaimingesni ir gerokai prastesnės sveikatos būklės nei tie, kurie galiausiai išsiskyrė.

Parengė lrytas.lt
Iliustracija: AdobeStock

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here