12 patarimų, kaip užauginti laimingą vaiką
0 (0)

Auginti vaikus – vienas prasmingiausių, džiaugsmingiausių, bet kartu ir sunkiausių dalykų. Vaiko šypsena brangesnė už milijoną, bet nesibaigiantys kaprizai, pykčio priepuoliai ar bemiegės naktys gali priversti žemę slysti iš po kojų. Kaip įveikti tėvystės iššūkius ir padaryti viską, kad visi šeimoje būtų laimingi?

Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas. Tačiau tapus mama ar tėčiu, žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia – sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis. Pasak knygos „Protingas vaikas“ autorių dr. Danielio J. Siegelo ir dr. Tinos Payne Bryson, būtent iššūkiai ir problematiški scenarijai yra naudingiausi auklėjimui ir gali pasitarnauti formuojant ilgalaikius rezultatus, jei tik tinkamai juos išnaudosite.

Vaikų ir paauglių psichoterapijos srityje besispecializuojantys mokslininkai akcentuoja darnių smegenų vystymosi svarbą ir pateikia 12 strategijų, kaip pasinaudojant kasdieniais iššūkiais užauginti laimingą vaiką, o konfliktines situacijas išspręsti ne tik ramiai, bet ir sukuriant atsakymus bei sprendimus ateičiai. Darnių smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai ne tik išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes. Išmokę konfliktinėse situacijose ne atakuoti ir gintis, o užmegzti ryšį, leisite vaikui suprasti, kad net nemalonūs ginčai yra galimybė derintis prie kito žmogaus proto ir iš jo pasimokyti.

12 revoliucinių strategijų, pateikiamų knygoje „Protingas vaikas“, sukurtos remiantis mokslinėmis žiniomis ir asmenine autorių praktika, ilgus metus dirbant psichoterapeutais. Jų tikslas yra išmokyti pasinaudoti kasdieniais santykiais kaip galimybėmis padėti jums ir vaikams, kuriais rūpinatės, būti laimingiems.

1. Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tai gali laikinai suveikti, tačiau užslopintos emocijos niekur nedingsta. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas. Kai vaikas jausis išklausytas ir suprastas, jis bus pajėgus ieškoti sprendimų ir ne pamiršti problemas, o jas logiškai išspręsti.

2. Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui ją suvokti ir prisijaukinti. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko, ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko, ir išgyventi su tuo susijusias emocijas. Užglaisčius jas ar apsimetant, kad nieko neįvyko, skaudūs išgyvenimai lieka viduje ir vėliau gali sukelti rimtų psichologinių problemų, kurių priežastis bus sunku susekti.

3. Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje. Pokalbis ir veiksmas padės vaikui jausti palaikymą ir nuslopinti baimę.

4. Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam. Tam tinka įvairios kasdienės situacijos: klauskite jo nuomonės apie matytą filmą, situaciją kavinėje, pasiteiraukite, kaip jam atrodo, kaip kitas žmogus jaučiasi ar kodėl pasielgė neįprastai, prašykite įsivaizduoti, kokias pasekmes gali turėti vienas ar kitas poelgis.

5. Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminamai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais. Kai jis žinos, ką daryti, emocinės krizės nebeatrodys tokios bauginančios.

6. Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Atmintis nėra statiška. Laikui bėgant, keičiantis supratimui, prisiminimai gali keistis ir apaugti išgalvotomis detalėmis, nebeatitikti tikrovės. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą. Svarbu prisiminti, kad pavyko rasti sprendimą.

7. Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą. Be to, vaikai turi galimybę išsipasakoti, ir tai ugdo gebėjimą suprasti praeities ir dabarties patirtį.

8. Leiskite emocijų debesims praplaukti. Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini – vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių. Padėkime vaikams suprasti, kad jų emocijų debesys tikrai nuplauks ir jie nesijaus liūdni, pikti, įskaudinti ar vieniši amžinai.

9. Stebėkite, kas vyksta viduje. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“, o ne tik „gerai“ ar „blogai“. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro – savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai. Kai vaikai pažįsta visą emocijų paletę, jiems atsiveria spalvingesnio emocinio gyvenimo perspektyvos.

10. Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Tik matydamas visumą, jis galės nukreipti savo dėmesį į kitas veiklas, į pasiekimus ir dalykus, kurie jį džiugina. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius. Tokie pratimai padeda išgyventi sunkius momentus, nes leidžia vaikams suvaldyti nerimą, nusivylimą, o vyresniems vaikams – net ir didžiulį pyktį.

11. Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi. Kuo labiau vaikams patiks būti su jumis ir kitais šeimos nariais, tuo labiau jie vertins ryšius ir ateityje norės tik teigiamų, normalių ir sveikų santykių.

12. Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks. Tačiau klausdami, kaip jaučiasi kitas žmogus, kodėl reagavo būtent taip, ugdysite vaikų empatiją ir sąmoningumą.

Vaikai suvokia savo gyvenimą ne tik priklausomai nuo to, kas jame vyksta, bet ir nuo to, kaip į jį reaguojame mes – tėvai, mokytojai ir kiti vaiko gerove besirūpinantys asmenys. Knyga „Protingas vaikas“ pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems. Užuot bandę apsaugoti atžalas nuo neišvengiamų gyvenimo sunkumų, galite padėti jiems integruoti šias patirtis į pasaulio suvokimą ir mokytis iš jų.

Parengė alfa.lt
Iliustracija: Aaron Mello

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.