2020-ieji paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais

Ben Wicks / Unsplash

Seimas ateinančius metus paskelbė vaikų emocinės gerovės metais. Pasak projekto iniciatoriaus sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, atsižvelgiant į Lietuvos vaikų emocinei gerovei tenkančius iššūkius, šiuo sprendimu siekiama atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą ir sustiprinti jos užtikrinimo sąlygas Lietuvoje, gerinti vaikų psichikos sveikatą ir gerovę, kartu kurti sveikesnę ir laimingesnę visuomenę.

„Susiduriame su labai rimtais vaikų emocinės gerovės, emocinės sveikatos iššūkiais. Vis dar turime labai didelius patyčių rodiklius, turime vis dėlto išliekančius vaikų savižudybių atvejų skaičius. Neturime tinkamo sisteminio požiūrio į vaikų su raidos sutrikimais integraciją ugdymo įstaigose, tėvystės įgūdžių ugdymą ir daugybę kitų problemų“, – pristatydamas nutarimo „Dėl 2020 metų paskelbimo vaikų emocinės gerovės metais“ projektą Nr. XIIIP-4261(2) sakė A. Veryga.

Priimtu teisės aktu Seimas, įvertindamas tai, kad vaiko emocinė gerovė yra svarbi ir neatsiejama vaiko gerovės dalis; suvokdamas, kad neužtikrinta Lietuvos vaikų emocinė gerovė gali lemti vaikų patiriamą fizinį ir emocinį smurtą bei labai paveikti jų galimybes gyventi visavertį ir laimingą gyvenimą; pripažindamas, kad būtina įvairių politikos sektorių, nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių pastangomis siekti geresnės Lietuvos vaikų emocinės gerovės; pabrėždamas, kad būtinas didesnis valstybės dėmesys vaikų psichikos sutrikimų prevencijai ir ankstyvajai intervencijai, užkertant kelią socialiniams ir emociniams sunkumams vaikui užaugus bei siekiant išvengti didelės socialinės, emocinės ir ekonominės žalos; siekdamas sustiprinti vaikų emocinės gerovės sąlygas Lietuvoje, paskelbė 2020 metus Vaikų emocinės gerovės metais.

Nutarimu Vyriausybei pasiūlyta iki 2020 m. kovo 1 d. parengti ir patvirtinti Vaikų emocinės gerovės stiprinimo metų minėjimo programą ir numatyti lėšų šiai programai įgyvendinti.

Teisės aktas priimtas už balsavus 51, nė vienam nebuvus prieš, susilaikius 16 Seimo narių.

„Lietuvoje vis dar nemažai vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, mokyklose tebėra gajos patyčios. Tikiuosi, kad kitus metus paskelbus Vaikų emocinės gerovės metais atitinkamos ministerijos šiai sričiai skirs dar didesnį prioritetą ir bus suteikiamas naujas kokybiškas impulsas mūsų jaunųjų piliečių gyvenimo kokybei“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Artimiausiu metu bus parengtas vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planas, kuriame bus iškelti konkretūs uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Bendradarbiaujant sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kitiems sektoriams, bus siekiama įgyvendinti sisteminius pokyčius. Siūlomos veiklos kryptys bus nukreiptos į vaikų emocinės (psichologinės) ir socialinės aplinkos gerinimą, prevencinių veiklų plėtrą šiose srityse: moksleivių ir pedagogų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą bendrojo lavinimo įstaigose; psichologinės pagalbos prieinamumą mokyklose (švietimo pagalba); psichologinių problemų, krizių ir psichikos sutrikimų ankstyvąjį atpažinimą ir pagalbą bendrojo ir neformalaus ugdymo įstaigose; tėvystės įgūdžių ugdymą; pagalbos formų, užimtumo ir neformalaus ugdymo plėtrą vaikams, kuriems būdingi elgesio iššūkiai, bei saugaus interneto vartojimo skatinimą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 proc. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 metų. 2017–2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų.

Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimas 2018 m. parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas moksleivis vis dar patiria patyčias, o kas trečio vaiko emocinė gerovė nesiekia normalaus lygio. 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pikti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraudamas su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.

PSO duomenimis, vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15–19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė. Nors 8 iš 10-ies vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka pastebėti šių ženklų.

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.