25 siaubingi dalykai, kurie nutinka, jei per mažai miegate2 (1)
1942-aisiais žmonės vidutiniškai miegodavo po 8 valandas, o štai dabar šis vidurkis nukrito iki 6,8 valandos. Gydytojai rekomenduoja miegui skirti nuo 7 iki 9 valandų. Beveik 40 % amerikiečių miega mažiau nei 7 valandas, apie 70 milijonų Amerikos gyventojų turi miego sutrikimų. Visi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, tačiau dažnai nepastebime, kiek dalykų pakrypsta į blogąją pusę, jei miegui skiriate nepakankamai laiko. Pateikiame jums 25 dalykus, kurie gali jums nutikti, jei nuolat neišsimiegate.
1. Irzlumas. Nusiskundimai dėl irzlumo ir emocinio nepastovumo yra bemiegių naktų padarinys – išsiaiškino Izraelio mokslininkų grupė. Jie ištyrė šiuos nusiskundimus, sekdami neišsimiegojusių medicinos studentų elgesį. Išsiaiškinta, kad neigiamos emocinės reakcijos į trikdančius dirgiklius – jei kažkas įsiterpia jums darant kažką svarbaus – sustiprėja dėl nepakankamo miego kiekio.
2. Galvos skausmai. Mokslininkai kol kas tiksliai nežino, kodėl miego trūkumas sukelia galvos skausmą, tačiau šių dalykų sąsajas gydytojai pastebėjo jau prieš gerą šimtmetį. Migreną gali sukelti bemiegės naktys, o nuo 36 iki 58 % miego apnėja sergančių žmonių ryte atsibunda su nepaaiškinamais galvos skausmais.
3. Nesugebėjimas mokytis. Mieguistumas – jau seniai žinoma tarp paauglių paplitusi problema. Vieno tyrimo metu išsiaiškinta, kad pamokų laiką pavėlinus viena valanda, maždaug nuo 7.30 iki 8.30, pagerėja mokinių testų rezultatai. Bet tai svarbu ne tik vaikams. Trumpoji atmintis yra svarbiausias mokymosi elementas, o miego trūkumas pastebimai sumažino tirtų suaugusiųjų gebėjimą prisiminti žodžius, kuriuos jie bandė išmokti prieš dieną.
4. Svorio padidėjimas. Nuo miego trūkumo kenčiantys žmonės dažnai turi hormonų disbalansą, kuris yra tampriai susijęs su padidėjusiu apetitu, didesniu potraukiu valgyti kaloringą maistą, lėtesniu gebėjimu kontroliuoti savo impulsus. Tiesa, kad sudeginate daugiau kalorijų nemiegodami, nei miego metu, tačiau tikrai ne tokį kiekį, kurį suvartojate jausdamiesi išsekę.
5. Pablogėjęs regėjimas. Miego trūkumas gali sukelti tunelinį regėjimą, dvejinimąsi akyse, blankumą. Kuo ilgiau nemiegate, tuo daugiau regėjimo klaidų darys jūsų akys, yra nemaža tikimybė, kad pradėsite regėti haliucinacijas.
6. Širdies ligos. Mokslininkai, laikę tiriamuosius 88 valandas be miego, pastebėjo padidėjusį jų kraujo spaudimą. Tačiau net ir tiems, kurie galėjo miegoti po 4 valandas, spaudimas buvo pakilęs, palyginus su miegojusiais po 8 valandas. C-reaktyviojo baltymo, žyminčio širdies ligų riziką, koncentracija padidėjo organizmuose tų, kurie miegojo mažai arba apskritai nemiegojo.
7. Lėtumas. Jei žmogus pakankamai neišsimiega, pailgėja jo reakcijos laikas. Mokslininkai suskirstė kariūnus į dvi grupes ir paprašė jų atlikti du greito apsisprendimo testus. Vienai grupei buvo leista tarp testų pamiegoti, kitai – ne. Tie, kuriems tarp testų miegojo, antrąjį testą atliko greičiau, nei grupė nemiegojusiųjų. Pastarųjų buvo ne tik prastesni testo rezultatai, bet ir sulėtėjęs atlikimo tempas.
8. Infekcijos. Mūsų imuninė sistema tiesiog daro stebuklus – jei jūs susižeidžiate ir kūne atsiranda atvira žaizda, ji paprastai iš karto neapsikrečia. Ilgalaikis miego trūkumas ar net vienos nakties nemiga gali sutrikdyti natūralią kūno apsaugą nuo pavojingų mikroorganizmų.
9. Padidėjęs noras rizikuoti. Planuojate šokius tokius pakeitimus savo akcijų pakete? Būkite tikri, kad esate gerai pailsėję. „Net ir vienos nakties miego trūkumas gali sužadinti rizikingus sprendimų priėmimą. Tyrime dalyvavę savanoriai užuot ieškoję išeičių išvengti nuostolių pradėjo nagrinėti pelno galimybes,“ – teigia tyrėjai.
10. Padidėjusi šlapimo gamyba. Kai žmogus miega, sulėtėja ir šlapimo gamyba. Štai kodėl žmonės nakties metu tiek dažnai nesišlapina, kaip tai daro dieną. Bet jei žmogus miega mažiau arba visai nemiega, natūralus šlapimo gamybos sulėtėjimas neįvyksta. Tai mokslininkai vadina naktinio šlapimo gamybos pertekliumi. Taip gali būti paaiškinama, kodėl tiek vaikai, tiek suaugusieji šlapinasi į lovą.
11. Išsiblaškymas. Negalite sutelkti dėmesio į tai, ką skaitote ar klausotės? Nuolat susiduriate su problemomis, kai reikia susikaupti? „Dėmesio sutelkimas yra glaudžiai susijęs su miego trūkumu,“ – teigia mokslininkai. Jei norite išlikti budrūs ir atidūs, privalote gerai išsimiegoti. Priešingu atveju jūsų būsena tampa nestabili, jūs nei esate pilnai atsibudęs, nei miegate, o gebėjimas sutelkti dėmesį geriausiu atveju nuolat kinta.
12. Mažiau veiksmingi skiepai. Skiepai paskatina jūsų kūną kurti antikūnus prieš tam tikrą virusą. Bet jei nemiegate, imuninė sistema tampa pažeista ir nefunkcionuoja taip gerai, kaip turėtų. Nedidelio tyrimo metu 19 žmonių buvo paskiepyti nuo hepatito A. 10 žmonių sekančią naktį buvo leista miegoti 8 valandas, tuo tarpu likusiems teko ištverti be miego. Po 4 savaičių atlikus tyrimus paaiškėjo, kad tų, kurie miegojo, kūnuose hepatito A antikūnų skaičius buvo 2 kartus didesnis nei nemiegojusiųjų. Kito tyrimo metu paaiškėjo, kad viena bemiegė naktis paskiepijus nuo gripo ilgalaikio poveikio imuninei sistemai neturi. Prieita prie išvados, kad susilpnėja tik tam tikrų skiepų poveikis.
13. Sutrikusi kalba. Rimtas miego trūkumas gali jus priversti kalbėti taip, lyg būtumėte gerokai padauginę alkoholinių gėrimų. Savanoriškai dalyvavę tyrime žmonės 36 valandas buvo laikomi be miego. Pastebėta, kad jie pradėjo kartoti tuos pačius žodžius, kalbėti monotoniškai ir lėtai, neaiškiai, negalėjo tinkamai išreikšti savo mintis.
14. Peršalimas. Jei jūs stebitės, kodėl visą laiką sergate ir, rodos, pasigaunate kiekvieną biure esančią bacilą, derėtų atkreipti dėmesį į tai, kiek laiko skiriate miegui. 153 žmonių grupę buvo bandoma susargdinti paprasčiausiu peršalimu. Tie, kurie per parą miegodavo mažiau negu 7 valandas po dviejų savaičių susirgti rizikavo 3 kartus dažniau nei tie, kurių miego trukmė buvo 8 ar daugiau valandų. Miego kokybė taip pat yra svarbus veiksnys – tie, kurie praleisdavo 92 % viso miegui skirto laiko iš tiesų miegodami, susirgti peršalimu rizikavo 5.5 kartus labiau, nei ramiai miegoję 98-100 % viso laiko.
15. Virškinimo problemos. 1 iš 250 amerikiečių kenčia nuo žarnų uždegimo ligos, o šios ligos simptomus miego trūkumas dar labiau paaštrina. Krono liga sergantiems pacientams tikimybė atkristi padidėja 2 kartus, jei jie pakankamai nemiega.
16. Automobilių avarijos. Vairavimas apsnūdus neretai lyginamas su vairavimu esant neblaiviam. Taigi jei jaučiate miego trūkumą, jums vairuoti nederėtų. Motorinių transporto priemonių avarijos, susijusios su nuovargiu, mieguistumu ar užmigimu už vairo, gana dažnos. Pastebėta, kad pilotai, sunkvežimių vairuotojai, medicinos darbuotojai ir kiti ilgas darbo valandas dirbantys žmonės, daugiau rizikuoja padaryti avariją.
17. Sutrikęs lytinis potraukis. Testosteronas svarbus tiek vyrų, tiek moterų seksualiniam potraukiui. Miegas testosterono lygį organizme padidina, o nemiga priešingai – sumažina. Miego trūkumas ar sutrikęs miegas yra tiesiogiai susijęs su sumažėjusiu libido ir seksualine disfunkcija.
18. Skausmas. Pastebėta, kad besiskundžiantys skausmu, ypač chronišku, nepakankamai miega. Žinoma, tai logiška: nuo skausmo žmogus gali pabusti ir paskui sunkiai užmiega. Pastaruoju metu mokslininkai pradėjo įtarti, kad miego trūkumas ir sukelia arba bent jau padidina jautrumą skausmui. Tiriant visą naktį nemiegojusius žmones išsiaiškinta, kad jų skausmo riba, iki kurios jie galėjo kentėti, buvo mažesnė.
19. Diabetas. Jeigu nemiegate tada, kai jūsų kūnui to tikrai reikia, sutrinka metaboliniai procesai, padidėja atsparumas insulinui, rizika susirgti 2 tipo diabetu. „Miego trukmės pailginimas gali sumažinti riziką susirgti diabetu,“ – išsiaiškinta vieno paauglių tyrimo metu. Atlikti ir 4 didelės apimties suaugusių žmonių tyrimai išaiškino tvirtą ryšį tarp miego trūkumo ir diabeto, net jei kiti rizikingi įpročiai yra kontroliuojami.
20. Didesnė klaidų tikimybė. Dauguma iš mūsų esame pastebėję, kad būdami mieguisti bet kurią užduotį atliksime prasčiau. Vienas tyrimas atskleidė, kad nemiegoję vieną naktį chirurgai padaro 20-32 % daugiau klaidų nei įprastai. Žmonės, užsiimantys tikslumo reikalaujančiu sportu (šaudymas, buriavimas, dviračių sportas ir pan.), išbuvę be miego ilgesnį laiką taip pat darė daugiau klaidų.
21. Vėžys. Mokslininkai dar tik pradėjo ieškoti ryšio tarp miego ir vėžio. Pastebėta, kad skirtingos vėžio rūšys į miego trūkumą reaguoja nevienodai. Miego trūkumo rezultatai yra sutrikęs paros ritmas ir sumažėjęs imunitetas, tad nenuostabu, kad pirminiai tyrimai rodo, jog miego trūkumas padidina riziką susirgti tam tikros rūšies vėžiu, ypač storosios žarnos ir krūties.
22. Atminties problemos. Miego sutrikimai vyresniems žmonėms gali sukelti struktūrinius smegenų pokyčius, kurie yra susiję su sutrikusia ilgalaike atmintimi. Su miego sutrikimais susijusios atminties problemos buvo pastebėtos ir tarp suaugusiųjų. Dar 1924-aisiais mokslininkai pastebėjo, kad tiem kurie miega ilgiau, pamiršta mažiau. Nekokybiškas miegas ar miego trūkumas siejamas ir su aukštesniu β-amiloido lygiu, kuris indikuoja Alzheimerio ligą.
23. Genetiniai sutrikimai. 2013-aisiais atlikti tyrimai atskleidė, kodėl miegas yra susijęs su tiek daug skirtingų mūsų sveikatos ir apskritai gerovės aspektų. Prastas miegas, tiesą sakant, sutrikdo mūsų įprastas genetines funkcijas. Mokslininkai išsiaiškino, kad po savaitės, kiekvieną naktį miegant mažiau nei 6 valandas, daugiau nei 700 genų pradėjo elgtis neįprastai, įskaitant ir tuos, kurie padeda valdyti imunitetą ir reakcijas į stresą.
24. Liūdesys ir depresija. Nobelio premijos laureato psichologo Danielio Kahnemano atliktame tyrime dalyvavo 909 dirbančios moterys, kurios turėjo kiekvieną dieną išsamiai fiksuoti kiekvieną veiklą ir nuotaikas. Pastebėta, kad prastas miegas buvo vienas iš dviejų veiksnių, galėjusių visiškai sugadinti nuotaiką (kitas veiksnys buvo spaudžiantys terminai darbe). Kitas tyrimas paskelbė, kad ramiai miegančių žmonių santuoka yra laimingesnė. Nors sunku pasakyti, ar laimingi žmonės miega geriau, ar geras miegas daro žmones laimingesnius, arba, ko gero, abu šie faktai bus tarpusavyje susiję. Tuo tarpu nuo nemigos kenčiantys žmonės 2 kartus dažniau serga depresija. Preliminarūs tyrimai siūlo gydant miego problemas sėkmingai šalinti depresijos simptomus.
25. Mirtis. Su miego trūkumu ar prastu miegu susiję daugybė sveikatos problemų. Nustatyta, kad 7-8 valandų miego negaunantys žmonės mirs per tam tikrą duotą laikotarpį. Žinoma, kada nors mirsime visi, tačiau per mažas miego kiekis (ir net per didelis!) susijęs su padidėjusia tikimybe mirti anksčiau, nei paprastai turėtumėte.
Šaltinis: Balsas.lt