Nenorite prarasti senos ištikimos draugės? Tada atsikratykite šių trijų klaidingų nuostatų! Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie santykius, ypač apie draugiškus. Kai kurie įstengia bičiulystę paversti ilgalaike draugyste, o kai kurie sugeba sugriauti tai, kas buvo kuriama ne vienerius metus.

Kokios klaidinančios nuostatos priverčia išsiskirti draugus? Niujorko psichoterapeutė Alice Marantz gvildena žmonių draugystės klausimus ir nustatė tris kritinius momentus.

1. „Ji sako ne tai, ką galvoja!“. Anot psichoterapeutės, dauguma žmonių kartais suabejoja savo draugų nuoširdumu, priskirdami jų poelgiams motyvus, kurių nebuvo. Pavyzdžiui, draugė sako, kad negali su jumis šiandien susitikti, nes turi daug darbo. O jūs įžvelgiate atsakyme atsikalbinėjimą ir nusprendžiate, kad ji nenori su jumis bendrauti ir verčiau pasirinko pasimatymą su kitu žmogumi.

Pasitikėjimo stoka dažnai užsimezga dar vaikystėje. A. Marantz aiškina: „Jeigu jūsų tėvai, auklėtojai ir kiti svarbūs žmonės vaikystėje reguliariai jus nuvildavo, tai visą gyvenimą būsite linkę manyti, kad visi žmonės elgsis taip pat. Galbūt dėl to kalta per žema savivertė: jūs nelaikote savęs pakankamai patrauklia asmenybe ir manote, kad jūsų draugai nusipelno geresnės draugės.“

2. Jokių atsisakymų! Jus mokė, kad draugystė – laiko atžvilgiu neribota sąvoka. Jeigu draugė skambina jums trečią valandą nakties ir prašo nuvežti ją į oro uostą, jūs aukojatės ir įvykdote jos prašymą. Jeigu jums plyšta galva, o draugei reikia išlieti širdį, jūs kankinatės, kenčiate, bet nenutraukiate pokalbio.

Kitaip tariant, jūs manote, kad gera draugystė neįmanoma be visiško atsidavimo jai. Aukojate savo asmeninius poreikius, manydami, kad jie nėra tokie svarbūs kaip draugo poreikiai. Ir būtinai ateina momentas, kai jūs įsitikinate, kad draugė elgiasi visai kitaip. Ji atsisako kalbėtis telefonu, kai jai skauda galvą. Perkelia bendrą pasivaikščiojimą po parduotuves vėlesniam laikui, nes šiandien yra užsiregistravusi pedikiūro salone. Tokį draugės elgesį suvokiate kaip išdavystę.

Nors iš tikrųjų taip nėra. Psichoterapeutė tikina: „Savo asmeninių poreikių tenkinimas visada turi būti pirmoje vietoje. Tikras draugas būtinai tai supras ir dėl to neįsižeis.“

3. Abipusiškumo principas. Šis paprastas ir puikus principas dažnai suprantamas iškreiptai. Pavyzdžiui, draugė nesuspėjo pasveikinti jūsų su gimtadieniu, o jūs, laikydamasi principo „akis už akį“, per jos gimtadienį specialiai neskambinate ir nesveikinate. Tegul sužino, kaip jūs jautėtės! Pirma, tokio pobūdžio kerštas neatrodo simpatiškas, antra, kodėl manote, kad draugė taip pat nusivils? Galbūt ji neteikia didelės reikšmės tokiems dalykams.

Jeigu draugė pavaišino jus gardžiu savo gamybos tortu, jūs nenusiraminsite, kol nepadarysite „atsakomojo mandagumo gesto“? Iš tikrųjų už gerą darbą, kurį padarė draugas, nebūtina atsilyginti.

Parengė alfa.lt

loading...