4 moters vienatvės

0

Sunkiai surastume tą, kuri nežinotų, kas yra vienatvė. Vienas ji gąsdina, kitos jos ieško. Šiuolaikinis gyvenimas keičia požiūrį į daugelį dalykų, į vienatvę – taip pat. Ekonominė nepriklausomybė suteikia moterims pasirinkimo laisvę ir nekala prie kryžiaus netekėjusių, išsiskyrusių ar šeimą į karjerą iškeitusių moterų. Ir vis tik dažną moterį vienatvė baugina.

Viena ir (ne)vieniša

Kaip rašo Louise Hay savo knygoje „Gyvenimas! Vienintelis ir nepakartojamas”, mes tik pradedame naują mūsų evoliucijos etapą. Šiuolaikinės moterys priėjo naujas laisvės ribas ir prireiks daug ką padaryti ir daug ko išmokti, vienatvės – taip pat.

Prieš šimtą metų netekėjusi moteris galėjo būti tik tarnaite kieno nors namuose. Ji neturėjo nei socialinio statuso, nei balso teisės ir privalėjo priimti gyvenimą tokį, kokį diktuoja kiti. Tais laikais moteriai reikėjo vyro, kad būtų nors minimaliai aprūpinta, o kartais, kad tiesiog galėtų išgyventi. Šiandien netekėjusi moteris turi neribotas galimybes. Ji gali kilti tiek aukštai, kiek leidžia gebėjimai ir tikėjimas savimi. Ji gali keliauti, siekti karjeros, turėti draugų ir realizuoti save taip, kaip nori.

Ir vis tik baimė likti vienai paralyžiuoja laisvę. Kai ko nors bijome, dažniausiai savo baimes sureikšminame. Baimė sąmonėje sukuria įtampos lauką ir visi gyvenimo įvykiai piešiami juodomis spalvomis. Taip ne tik iškreipiame tikrovę, bet savo vaizduotėje sukuriame tai, ko nebuvo. Pradedame bijoti ne to, kas iš tiesų yra, o to, ką pačios sugalvojome.

Nuolatinis moters galvojimas apie tai, kad ji viena fiksuoja tik liūdnus įvykius ir telkia dėmesį tik į vieną mintį: „Aš viena! Aš viena!“. Kai apima vienatvės baimė, ji kartoja keletą neteisingų frazių: „Aš labai vieniša“, „Niekada neturėjau ir neturėsiu normalių santykių“, „Į mane aplinkiniai žvelgia su užuojauta“, „Visi galvoja, kad su manimi kažkas negerai“, „Mano gyvenimas labai nuobodus“.

Bet ar galima būti „labai vienišai“ gyvenant tarp žmonių, dirbant, leidžiant laiką su draugais, plepant su draugėmis telefonu? Pirmoji šių įsitikinimų klaida – situacijos sureikšminimas. Daugelis negatyvių minčių susiję su akimirkos nuotaika. Paprastai esant prislėgtai būsenai kartojame neiginius „su niekuo“, „niekada“, „neturėsiu“, „nebus“ ir pan.

Gyvenimas pilnas sėkmingų ir ne visai sėkmingų situacijų. Gera ir bloga susipina ir dažnai sunku atsekti, kur baigiasi viena ir prasideda kita. Klaidinga priskirti sau tik blogus dalykus, nes taip paneigiate ir nurašote gerus. Su baimės emocija susijęs paradoksalus fenomenas: iš visų jėgų trokšdama išvengti kažko nemalonaus ir sunkaus, kas kelia stiprią baimę, nuolat jaučiate įtampą ir nerimą ir „pritraukiate“ tuos įvykius į savo gyvenimą.

Atsiduriate užburtame rate: kankinatės dėl to, kad esate viena, o vienatvės baimė trukdo iš jos ištrūkti. Išplėstos baimės „ką kiti pagalvos“ akys kuria iliuziją, kad aplinkiniai visada kalba ir galvoja tik apie jus, kaip jūs, vargšė, viena. Visi turi savų problemų ir visos esame apšnekamos ką bedarytume, kur bebūtume ir su kuo. Nicole Kidman po vieno išsiskyrimo atskleidė ne vieną pozityvią vienatvės pusę teigdama, kad daugeliui vienatvė yra puiki saviraiškos priemonė, be kurios neįmanoma atrasti savęs. Aktorė prisipažino tik vienatvės dėka atradusi tokias gyvenimo puses, apie kurias net nenutuokė. Viskas priklauso nuo požiūrio: galite būti viena ir nesijausti vieniša, galite būti ne viena, bet jaustis vieniša.

Vienatvė santuokoje

Nesėkminga santuoka beveik visada susijusi su tarpusavio supratimo tarp sutuoktinių nebuvimu. Čia vienatvė atsėlina ir į vyro, ir į moters gyvenimą. Vienišumo jausmas santuokoje formuojasi tada, kai du žmonės tampa neįdomūs vienas kitam, kai juos sieja tik vaikai arba įsitikinimas, kad geriau nevykusi santuoka nei skyrybos.

Vertėtų prisiminti, kad vyrų ir moterų supratimas apie bendravimą poroje skiriasi. Dažnai pasitaiko, kad vyras „buvimą šeimoje“ supranta kaip laikraščių skaitymą ir televizoriaus žiūrėjimą. Šalia – žmona, vaikai, namų aplinka. Ko daugiau reikia? O moteris nori pasikalbėti. Ir jeigu ji negauna laukiamo dėmesio iš vyro, pradeda jaustis nesvarbia ir galiausiai vieniša.

Sėkmingoje santuokoje vienatvės taip pat yra, bet ne todėl, kad poros niekas nesieja. Čia partneriai pasitiki vienas kitu, suteikia asmeninės erdvės, kurios reikia darbui, kūrybai, gerbia vienas kito norą ir poreikį pabūti vienam. Kitaip tariant, santykiams suteikia įvairių prieskonių, šiek tiek vienatvės – taip pat.

Kiekvienas kartais nori pabūti vienumoje, atsipalaiduoti, pasiduoti vidiniams pamąstymams, „susidėlioti viską į vietas“. Kai nesinori su niekuo kalbėti, užduoti klausimų, atsakyti, galvoti apie kito žmogaus nuotaikas, stengtis jas perprasti, rodyti dėmesį. Sakysite, tai būdinga tik į save susitelkusiam egocentrikui? Ne. Tai – normali būsena, aplankanti gyvenant net labai sėkmingoje santuokoje.

Toks atsitraukimas turi pavadinimą – „komunikacinis poilsis“. Jo ypač reikia dirbantiems darbą, reikalaujantį nuolatinio bendravimo su kitais žmonėmis. Tuomet žmogus ieško vienumos. O kur geriausia ir saugiausia atgauti pusiausvyrą, jeigu ne namuose? Kai partnerius sieja stiprus ryšys, jie puikiai jaučia vienas kito psichologines būsenas ir stengiasi suteikti mylimam žmogui erdvės.

Skyrybos ir vienatvė

Vertėtų pastebėti, kad vienatvė ne visada prasideda po skyrybų. Daugelis išsiskyrusių moterų sako, kad vienišos jautėsi dar gyvendamos santuokoje, kai ji pradėjo braškėti ir kiekvienas pradėjo gyventi pats sau. Viena moteris prasitarė, kad taip net geriau, nes tokiu atveju iškart po skyrybų nepatiri ypatingų emocinių sunkumų.

Tiesa ta, kad išsiskyrę žmonės – tai dažniausiai ne tie, kurių santuoka nenusisekė, o tie, kurie nedėjo ypatingų pastangų, kad ji būtų sėkminga. Jiems skyrybos yra sąmoningas žingsnis, laisvas apsisprendimas, vadinasi, nesuteikia ir ypatingų sunkių išgyvenimų. Atvirkščiai, aplanko palengvėjimas, o ne vienatvė.

Maždaug kas septintas išsiskyręs vyras ir kas šešta išsiskyrusi moteris sako, kad geriau gyventi vienam, nei kasdien kęsti įtemptus, varginančius santykius. Laisva valia priimtas sprendimas emociškai nuteikia pozityviai, nes vienatvė čia tapatinama su laisve ir naujomis viltimis. Skyrybas sunkiau išgyvena tos moterys, kurios mylėjo ir buvo netikėtai paliktos. Jausmas, kad buvai apgauta, palikta, išduota stiprina vienišumo jausmą.

Vienatvė ir karjera

Dažnai ant vienatvės kabliuko pakimba stipri, profesinės sėkmės lydima, darbe savimi pasitikinti moteris. Profesinėje veikloje jai viskas suprantama, aišku ir logiška: kuo daugiau dirbi, tuo daugiau uždirbi, kuo labiau stengiesi, tuo sėkmingesnė karjera. Darbe daugelis dalykų priklauso nuo pastangų ir aktyvumo.

O štai asmeniniuose santykiuose ji žengia į neužtikrintumo ir nenuspėjamumo zoną, kur savo elgesį ir veiksmus privalo derinti su kitu žmogumi, nuo kurio taip pat daug kas priklauso. Jeigu ji myli tą žmogų ir daro viską, kad sukurtų gražius santykius, tai dar negarantuoja, kad viskas klostysis sėkmingai ir vyras atsakys meile.

Asmeniniuose santykiuose neretai pasitaiko paradoksų: ten, kur labai stengiesi nieko nepavyksta, o kur įdedi nedaug pastangų viskas klostosi savaime. Jeigu manysime, kad vyrai iš prigimties medžiotojai ir jiems įdomiau gaudyti sprunkantį, o ne pasiduodantį grobį, – tuomet viskas aiškiau. Tik ne verslo moteriai, kuri vadovaujasi principu „kiekvienam pagal įdirbį“. Ji jaučia, kad meilėje pasiekti supratimo aiškiai viską apmąstant sunku. Santykiai su vyru kuriami lyg ant smėlio, nuo kurio aistros ar neapykantos banga bet kuriuo momentu gali nuplauti visas „pilis“, lyg ten nieko niekada ir nebuvo: nei susitikimų, nei skambučių, pokalbių ir prisipažinimų.

Moteris bijo tokios nepastovios meilės stichijos ir būdama veikli stengiasi iš anksto įveikti visus, jos manymu, galimus sunkumus. Galiausiai meilė pradeda teikti daugiau kančios nei džiaugsmo.

Pervargusi darbe namuose ji trokšta nusimesti aktyvios ir energingos moters naštą, nori atsipalaiduoti, tapti silpna ir vaikiškai trapia. Svajoja pabėgti nuo atsakomybės ir pailsėti. Tai suprantama, deja, neįmanoma. Šeimoje daug kas priklauso nuo moters: atmosfera, jaukumas, bendravimo stilius. Ir be jos niekas tų problemų išspręsti negali. Aišku, galima paprašyti mamos ar močiutės padėti namų ruošoje, galima pasamdyti namų tvarkytoją, tačiau net tada visi su buitimi ir vaikų auklėjimu susiję rūpesčiai labiausiai gula ant moters – žmonos ir mamos – pečių. Taip turėdama atsakingas pareigas darbe ir svarbias funkcijas namuose karjeros moteris gyvenime patiria dvigubą krūvį. Kartais tenka rinktis: karjera ir viena asmeniniame gyvenime ar šeima ir apleistos profesinės ambicijos.

Susidoroti su baimėmis gali padėti dvi taisyklės. Pirmoji, nesibaiminti nekontroliuojamų asmeninių santykių peripetijų. Suvokti ir priimti, kad egzistuoja skirtingos gyvenimo sferos: profesinė ir jausmų. Pirmoje viskas logiška ir nuoseklu (nors ir čia pasitaiko „siurprizų), antroje logikos ir nuoseklumo kiekis yra minimalus. Antroji taisyklė – sugrįžus į namus nesikratyti protingos ir energingos moters vaidmens. Profesinės žinios ir gebėjimai gali puikiai padėti asmeniniame gyvenime.

(publikuota Ji, Nr. 26/2014)
Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com

Iliustracija:  rawpixel.com

Dalintis: