4 taisyklės, kaip būti gerais seneliais savo anūkams ir vaikams

0

Kad ir kokie geri jūsų santykiai su sūnumi ar dukterimi ir jų antrąja puse, teks susitaikyti, kad jūsų požiūriai į mažylio auklėjimą, maitinimą, drausmę ir apskritai buvimą drauge išsiskirs. Straipsnyje, kuris skelbiamas psychologytoday.com, amerikietė psichoanalitikė dr. Roberta Satow tvirtina, kad tai normalu – tiesiog kiekvienas šeimos narys turi gebėti prisitaikyti prie naujo vaidmens.

1 taisyklė: neprašyti neaiškinkite, kaip ir ką reikia daryti. Svarbu atminti, kad kai jūsų vaikas pats tampa tėčiu arba mama, jis (ji) jau yra nepriklausomas suaugęs žmogus. Žinoma, jūsų patarimus, kaip reikėtų rūpintis šeimos naujagimiu, naujai iškepti tėvai galbūt priims palankiai. Tačiau būtų geriau, jei savo išmintį pasilaikytumėte sau tol, kol sūnus, dukra arba jų antroji pusė patys nepaprašys jūsų pagalbos ar patarimų. Stenkitės nepiršti jiems savo nuomonės apie tai, kaip jiems derėtų tvarkytis.

Pavyzdžiui, jeigu jums atrodo, kad mažylį reikėtų maitinti pagal griežtą grafiką, tai dar nereiškia, kad taip pat atrodys ir mažylio mamai – ji gali nuspręsti savo vaiką maitinti tada, kai jis paprašys, ir bus teisi. Šiuo metu vyrauja nuostata, kad, laikantis griežto maitinimo grafiko, ypač pirmaisiais mėnesiais, mamos organizmas gali nesugebėti pagaminti pakankamai pieno.

Jums derėtų suprasti, kad dabartiniams tėvams gydytojai ir draugai pataria ką kita, negu būdavo įprasta girdėti anksčiau. Todėl svarbu kiek atsitraukti į šalį ir leisti savo vaikams mokytis ir teisingą kelią atrasti patiems.

2 taisyklė: neprieštaraukite, kai jums sako „ačiū, nereikia“. Atėję aplankyti naujojo anūkėlio ar anūkėlės, pasiteiraukite namiškių – galbūt kuo nors galėtumėte būti naudingi: gal reikia padėti ką nors pagaminti, gal nueiti į parduotuvę, o gal tiesiog kurį laiką pasergėti mažylį. Tačiau jeigu jūsų paslaugų bus atsisakyta, priimkite tai.

Dažnai pasitaiko, kad, į šeimą atėjus naujam gyventojui, vyresni jo broliai ar seserys pasijunta apleisti, jiems ima trūkti dėmesio. Seneliai šiuo atveju gali imtis išties svarbaus vaidmens – padėti vyresnėliams „prisijaukinti“ mažylį ir vėl pasijusti mylimiems ir reikalingiems.

Tačiau atminkite, kad, prieš apžeriant vyresnįjį anūką ar anūkę pažadais, būtina pasikalbėti ir dėl visko susitarti su tėvais.

3 taisyklė: supraskite, kad požiūris į lyčių vaidmenis pasikeitė. Vaikams augant, tarp tėvų ir senelių įsižiebia vis naujų kibirkščių. Nemažai konfliktų kyla dėl tam tikrų, paprastai garsiai neįvardijamų lūkesčių, susijusių su lyčių vaidmenimis. Jums, kaip seneliui ar senelei, gali labai keistai atrodyti tai, kaip jūsų anūko ar anūkės tėvai suvokia lyčių vaidmenis.

Pavyzdžiui, daugelis tėvų šiais laikais nebesirenka tradicinių melsvų ir rožinių drabužių atitinkamai berniukams ir mergaitėms – tiek vieni, tiek kiti dažniau rengiami neutraliomis spalvomis. Nereikėtų pernelyg stebėtis ir pamačius berniuką rožiniu, o mergaitę – žydru megztiniu. Iš anksto nusiteikite ir dar vienai žiniai: nagus šiais laikais lakuojasi ne tik mergaitės.

Kartais seneliams sunku suvokti ir tai, kad vaikų auginimo ir ugdymo praktika šiais laikais nebe tokia pati, kokia buvo prieš ketvirtį amžiaus. Pavyzdžiui, kur kas svarbesnį vaidmenį vaiko ugdymo procese šiais laikais, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, atlieka tėtis.

Seneliui gali tekti pasiaiškinti, kodėl pakeisti sauskelnes jam nėra vieni juokai. O paprotinus mažąjį Jonuką, kad „berniukai neverkia“, seneliui veikiausiai tektų iš savo sūnaus, dukters ar jų antrosios pusės sužinoti, kad požiūris į vaiko ašaras, kaip ir daugelį kitų dalykų, vis dėlto jau pasikeitė.

4 taisyklė: gerbkite tėvų nustatytas taisykles ir bendraukite. Jei atėjote į svečius pagloboti anūkėlio ar anūkėlės, veikiausiai jums teks išklausyti tam tikrų nurodymų, susijusių su namų taisyklėmis. Šių nurodymų jums derėtų laikytis kiek įmanoma griežčiau. Tai sustiprins jūsų ir anūkėlio ar anūkėlės tėvų tarpusavio pasitikėjimą.

Jei pas anūkus tenka lankytis retai, pasikalbėkite su jų tėvais ir išsiaiškinkite, ar galimos kokios nors išimtys iš nustatytų taisyklių, o jei anūkėlius prižiūrite savo namuose, pasiteiraukite, ar galite taikyti savas taisykles, įskaitant ir tokias, kurios galbūt skiriasi nuo jiems įprastų.

Galbūt jums norėsis prieš miegą vaikui pasiūlyti sausainių su pienu, nors tėvų namuose tai nedaroma. Kita vertus, galbūt tėvai guldo vaikus vėliau, negu pageidautumėte jūs. Kai kurie tėvai pasirenka taikyti dvejopas taisykles: jų namuose galioja vienokios, o senelių namuose – kitokios. Tačiau svarbu, kad ir vienur, ir kitur taisyklių būtų laikomasi nuosekliai.

Žinoma, niekas negali seneliams uždrausti retkarčiais anūkų palepinti. Vaikai turėtų suprasti, kad jų, kaip tėvų, vaidmens neturėtų kaip nors veikti nei per daug atlaidus, nei per daug griežtas senelių elgesys. Tačiau būtina, kad visas taisykles ir viską, dėl ko neįmanomos jokios derybos, kiekvienas šeimos narys labai gerai suprastų, – tai, specialistės teigimu, padeda išvengti nereikalingos įtampos ir nesutarimų.

Pavyzdžiui, jeigu jūsų sūnus ar duktė laikosi griežtos nuomonės dėl žaidimų su ginklais, jūs privalote šią nuomonę gerbti ir suprasti, kad tai nėra tas klausimas, dėl kurio būtų galima derėtis.

Jums, kaip seneliui ar senelei, derėtų labai aiškiai jaunajai kartai paaiškinti, kada jūs galite pabūti su anūkais, o kada negalite. Kai kam gali būti visai pravartu susidaryti konkretų apsilankymų grafiką. Nederėtų įprasti tarpdury atsirasti iš anksto neįspėjus arba manyti, kad ateiti valanda anksčiau ar valanda vėliau, negu sutarta, – nieko tokio.

Apibendrindama rašinio autorė dr. R. Satow pažymi, kad jei seneliai ir jų anūkų tėvai nori kurti ir išlaikyti gerus tarpusavio santykius, svarbiausia – vieniems kitus gerbti ir vieniems su kitais bendrauti. Paisykite ribų (laiko, privatumo ir t. t.), kurias nustato jūsų vaikai, ir aiškiai apibrėžkite savąsias, pataria specialistė. Atminkite, priduria ji, kad kiekvienas žmogus renkasi savo kelią, ir jis nebūtinai turi sutapti su jūsiškiu. Tai, kas savaime suprantama jums, nebūtinai bus savaime suprantama kitiems.

Nesiliaukite kalbėjęsi – klausinėkite, rodykite susidomėjimą, dalykitės patirtimi ir įžvalgomis. Neleiskite, kad elementarūs nesusipratimai užtrauktų tarpusavio nesantaiką ir pyktį. Ir pagaliau supraskite, kad ne tik jūs vaikams, bet ir vaikai jums jau gali patarti, kaip auginti ir ugdyti mažuosius. Parodykite, kad vertinate jų tėvystės įgūdžius.

Parengė LRT.lt
Iliustracija: Paolo Bendandi / Unsplash

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here