7 dažniausiai kylantys sunkumai medituojant

0
Iliustracija: Hans Vivek / Unsplash

Kai pirmą kartą išgirdote apie dėmesingumo technikas, tikriausiai jos skambėjo labai paprastai: tereikia susitelkti į savo kvėpavimą ir, kai dėmesys išsiblaškys, pastebėti, kur jis nukrypo, ir grąžinti atgal prie stebimo objekto.

Pfff… visiškai lengva. Turint omenyje meditacijos naudą, galite tik džiaugtis šiuo nauju pokyčiu jūsų gyvenime. Nepraeis nė savaitė, kai tapsite ultra dėmesingu jogu! Bet tada pradėjo kilti sunkumai… skausmai, niežėjimai, mintys, emocijos, mieguistumas… Kas galėtų pagalvoti, kad sėdėti yra taip sudėtinga?!

Iš tikrųjų, kaip ir dauguma įgūdžių, dėmesingas įsisąmoninimas reikalauja laiko ir pastangų išmokti, suprasti ir integruoti į dienos režimą. Ir kaip su bet kokiu nauju įgūdžiu, natūraliai kyla tam tikri sunkumai.

Žemiau pateikiau 7 dažniausiai sutinkamus sunkumus, kuriuos patiriu tiek pats, tiek girdžiu iš kitų praktikuojančių.

1. Nerandu laiko dėmesingumo praktikoms. Mūsų nuolatos judančiame pasaulyje, kur mes be perstojo kalbame, judame, darome-darome-darome, išskirti 20 minučių pabuvimui su savo kvėpavimu atrodo kaip pati neproduktyviausia ir neprotingiausia idėja. Todėl rasti laiko praktikoms dažnai yra labai sudėtinga. Tačiau kai mes vis dėlto randame laiko meditacijai, daugelis mūsų staiga atranda, kad laiko ne tik kad nesumažėjo, bet kažkaip net padaugėjo. Tai gali būti dėl to, kad būdami dėmesingesni, mes mažiau blaškomės ir greičiau padarome tai, ką svarbu padaryti.

Kaip ir su bet kokiu kasdieniniu įgūdžiu (pvz., dantų valymu, mankša ir pan.), Jums gali prireikti laiko įsivažiuoti. Suplanuokite laiką, kada galėtumėte įterpti praktikas į savo dienotvarkę. Nereikia skubėti – įterpkite įgūdį po truputį ir net jei praleisite kelias dienas, nekaltinkite savęs už tai. Su laiku įgūdis ateis.

Be to, jei atrodo, kad visai-visai neturite laiko, galite įterpti daugiau dėmesingumo į tas veiklas, kurias jau atliekate. Galite dėmesingai išplauti indus ar pasivaikščioti su šunimi, dėmesingai suvalgyti pietus ar dėmesingai išsiplauti galvą. Tokiu būdu dėmesingas įsisąmoninimas neužims nė kiek laiko!

2. Pradeda viską niežėti ar kyla skausmas. Sėdėdami ar gulėdami pakankamai ilgą laiką, pradėsite patirti diskomfortą. Tai yra neišvengiama meditacijos dalis. Jei nesate įpratę prie kūno pozos, gali būti sunku tiesiog išsėdėti. Taip pat, kai tapsite dėmesingesni, galite pradėti įsisąmoninti įtampą kūne, kurią anksčiau ignoravote.

Diskomfortas iš tikrųjų yra puikus būdas lavinti dėmesingumą (skamba mazochistiškai, ar ne?). Dėmesingumas ir yra mokėjimas priartėti prie sunkumų ir juos priimti. Priimant nemalonius pojūčius, jie dažnai praranda savo jėgą ir praeina. Tai yra svarbus žinojimas – nemalonūs pojūčiai ir mintys ateina ir išeina, ir mums nereikia į jas įsitraukti. Tačiau jį reikia pajausti, o ne tik suprasti.

Bet jei skausmas yra labai stiprus, ypač jei tik pradedate medituoti, atraskite būdus savimi pasirūpinti. Pavyzdžiui, atlikite lengvus tempimo pratimus prieš meditaciją. Arba raskite kitą pozą meditacijai [nuoroda] – pavyzdžiui, nugaros skausmai gali būti sumažinti atsigulant ant nugaros ir sulenkiant kojas per kelius.

Galiausiai, jei meditacijos metu kyla stiprus diskomfortas ir yra per sunku su juos išbūti, leiskite sau pakeisti pozą. Mūsų tikslas nėra bausti save ar kūną.

3. Labai daug minčių… Iš pradžių būsite nustebsite pamatę, koks aktyvus ir nekontroliuojamas yra Jūsų protas. Tai yra tikriausiai vienas iš dažniausių sunkumų, su kuriuo susiduria žmonės. Jie jaučia, kad negali nuraminti proto ar atsikratyti minčių. Tačiau tai yra mitas (ir gan paplitęs), kad meditacijos tikslas yra išvalyti protą.

Meditacijos metu Jums tikrai kils mintys! Tai yra proto prigimtyje ir tai turi evoliucinę prasmę. Bandymai atsikratyti minčių yra tiek pat prasmingi kaip bandymai atsikratyti kvėpavimo.

Kai Jums kyla mintys meditacijos metu, tiesiog pripažinkite jas ir stebėkite, kaip jos kyla ir dingsta iš sąmonės. Jums nereikia į jas įsitraukti, tiesiog stebėkite jas. Turėkite omenyje, kad proto klajojimas yra meditacijos esmė – akimirka, kai pastebėsite, kad protas išsiblaškė, ir yra dėmesingumo akimirka. Todėl visiškai normalu, kad praktikos metu tokių akimirkų bus daug.

4. Kyla stiprios emocijos. Kai protas nebekreipia dėmesio į nesibaigiančių problemų ir išorinių stimulų laviną, mes galime patirti jausmus, kuriuos anksčiau nepastebėdavome ar slopindavome. Mūsų natūralus polinkis yra ignoruoti, priešintis, vertinti arba kitaip bandyti juos kontroliuoti. Tačiau jei mes būsime dėmesingi stiprioms emocijoms, jų poveikis gali pradėti mažėti.

Galų gale visos emocijos iš esmės tiesiog nori būti pajaustos. Tada jos tiesiog praeis kaip ir bet kokios kitos patirtys. Todėl, kai stipri, sunki emocija kyla Jūsų dėmesingumo praktikoje (pvz., stiprus liūdesys, nerimas ar pyktis), pabandykite pabūti su emocija užuot ją slopinę Būkite smalsūs – paklauskite savęs, kur aš jaučiu šią emociją?Kokia yra jos patirtis?Stebėkite, kaip ji kyla, stiprėja, būna ir galiausiai silpnėja ir praeina. Aišku, lengviau pasakyti, nei padaryti, bet stiprių emocijų vengimas tik suteikia joms didesnę jėgą ir poveikį.

5. Užmiegu meditacijos metu. Mieguistumas yra labai dažnas sunkumas, ypač tarp naujai pradedančių medituotojų. Tačiau nesijaudinkite, net meditacijų mokytojai kartais užmiega, ypač jei medituojama gulint. Man ne vieną kartą teko girdėti kolegų knarkimą mokymų metu ir visai nenustebsiu, jei kam nors teko girdėti manąjį.

Jei užmigote meditacijos metu, galbūt šiandien miego Jums reikėjo labiau nei dėmesingumo lavinimo. Tačiau jei užmiegate dažnai, galite pakeisti kelis dalykus savo praktikoje. Galbūt verta pakeisti dienos laiką, kai medituojate – kai kurie žmonės jaučiasi ypač mieguisti po pietų ar vakarais, kai jų energijos lygis yra žemas. Galbūt verta sutvarkyti savo miego režimą ir pasirūpinti, kad kasdien gautumėte pakankamai valandų miego. Kitaip nurimus protui iškils susikaupęs nuovargis ir užmigsite. Galiausiai, galite pakeisti meditacijos pozą – galbūt sėdėjimas ant kėdės arba ant grindų padės išlaikyti budrumą.

6. Negaliu išsėdėti vietoje. Kartais jaučiamės neramūs, negalintys nustygti vietoje. Galbūt išgėrėme pernelyg daug kavos prieš tai ar šiandien buvo streso kupina diena. Galbūt mums tiesiog nuobodu. Tokiu atveju ne skausmas ar fizinis diskomfortas skatina mus pajudėti – mes norime muistytis dėl to, kad mums nepatogu būti tyloje ir sąstingyje. Tai gali būti noras judėti ar gauti daugiau stimuliacijos. Tai gali būti jausmas, kad nedarote kažkokio svarbaus dalyko.

Prisiminkite, kad meditacija ir yra Jūsų svarbus dalykas. Nenustygimas vietoje ir nuobodulys yra tik pojūčiai – kaip ir bet kokie kiti. Jei giliai pažvelgsite į juos, galbūt po jais atrasite nerimą ar baimę. Nieko nereikia daryti, tiesiog įvardinkite ir smalsiai stebėkite neramumo pojūtį – vien tik tai gali sumažinti jo poveikį. John Kabat-Zinn sako, kad net nuobodulys gali būti be galo įdomus, jei sutelksime dėmesį į jį.

7. Nežinau, ar meditacija veikia/nepatiriu ramybės. Mums visiems kyla abejonių: „ar meditacija tikrai man?“, „ar galiu ją atlikti?“, „ar ji „veiks“?“ ir pan. Galbūt iš viso pasaulio būtent Jūs esate žmogus, kuris tiesiog negali medituoti. Galbūt dėmesingumas yra dar viena praeinanti mada – juk ji skamba šiek tiek sektantiškai, ar ne? Mokėjimas vertinti ir abejoti gali būti labai naudingas įgūdis (pvz., perkant naują daiktą). Tačiau jei abejonės atima iš mūsų galimybę patirti ką nors prieš mums gavus naudingą pamoką, tai nėra labai sveikintina.

Duokite sau ir praktikai laiko. Jei mes nuolatos galvojame ir ruošiamės ateičiai, yra labai sudėtinga būti dabartyje. Dažnai kuo daugiau mes ko nors trokštame, tuo daugiau susitelkiame į tai, kad to neturime. Priešingai, kai mes paleidžiame prisirišimą prie rezultatų bei troškimus juos pasiekti ir tiesiog leidžiame patirčiai būti, ramybė ir atsipalaidavimas ateina savaime. Nepamirškite, kad meditacijos tikslas nėra atsipalaiduoti ar nusiraminti. Jos tikslas yra matyti realybę kuo labiau tokią, kokia ji iš tiesų yra. Atsipalaidavimas ir nusiraminimas yra tiesiog dažnas (bet toli gražu ne būtinas) šalutinis meditacijos poveikis.

Galiausiai, nepamirškite būti geranoriški sau. Nebarkite ir nekaltinkite savęs už tai, kad Jums būna sunku medituoti. Tai yra natūralu ir net būtina, norint išmokti priimti ir būti su gyvenimu tokiu, koks jis yra.

Aleksandr Miskelovič | pauze.lt
Psichologas, mindfulness mokytojas

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here