7 gerų darbų savisaugos taisyklės

3

1. Norite padėti kitiems žmonėms – gyvenkite dėl savęs.
Daugeliui nepatinka ši mintis ir sukelia audringą pasipiktinimą, tačiau priesakas pirmiausia mylėti save, strategija “gyventi dėl savęs” jums padės pirmiausia sutvirtėti asmeniškai ir nebūti našta aplinkiniams, kas jau savaime yra svari pagalba. Kita vertus, tik tapę savarankiški, savo srities profesionalai, atsistoję ant nuosavų kojų jūs ir galėsite padėti kitiems be žalos sau ir aplinkiniams.

2. Nedarykite gerų darbų, jei jūsų neprašo.
Trumpai tariant, dirbkite savo darbą, jei jį atliksite gerai, tai jau bus gana daug. Dažnai darydami gerą, padarome meškos paslaugą ir vietoj pamokos, įgytos vertingos patirties, meškerės – žmogus gauna žuvį ir taip tampa nuo mūsų priklausomas [istorija “Drugelis”]. Kas nėra gerai nei mums, nei tam žmogui.

3. Jei sąmoningai darote gerus darbus, nelaukite dėkingumo.
Jei vis dėlto darote gerus darbus, kai jūsų to neprašo, būkite pasiruošę nemalonumams ir laikykites tam tikrų savisaugos principų. Atminkite, atlygis už gerą darbą yra pats geras darbas, tai, jog žinote jį padarę. Tad būkite visada dėkingi tiems, kurie jūsų geradarystę priėmė.

4. Padarę gerą darbą, iš to, kuriam padėjote, laukite niekšybės.
Patarimas pagrįstas likimo trikampio principu: persekiotojas – išgelbėtojas – auka. Įsivėlę į svetimą situaciją [istorija “Jautis ir asilas”] ir tapę išgelbėtojais rizikuojate tapti persekiotoju, jei lauksite dėkingumo, tarkim, arba auka, nes prisiimate svetimas kaltes. Deja, bet gyvenime dažniausiai būna taip, kad kuo daugiau žmogui duodame, tuo daugiau sulaukiame niekšybių.

5. Už brangias dovanas ir paslaugas užmokėkite.
Patarimas tiems, kurie nori ką nors gauti veltui. Sakoma, jog brangiausiai kainuoja tie dalykai, kurie mums atitenka nemokamai, nes tada įsipainiojame į psichologinę vergovę – visą laiką jaučiamės įsipareigoję. Tai nereiškia, kad už menką paslaugą reikia tučtuojau kloti pinigus, bet jeigu jums ją primena, geriau tada už ją atsiskaitykite.

6. Jei pigiai įsigijote daiktą, o paskui paaiškėjo, kad jis daug brangesnis, primokėkite pardavėjui. 
Kartą gatvėje šnekučiavausi su labai žymiu gydytoju. Prie jo priėjo moteris ir paprašė ją priimti. Prieš penkerius metus šis gydytojas ją buvo išgydęs nuo sunkios ligos. Pastaruoju metu vėl iškilo problemų. Moteris visaip stengėsi priminti gydytojui, kad jie jau pažįstami, tačiau šis jos neprisiminė ir davęs poliklinikos telefoną tiesiog patarė užsiregistruoti. Buvo akivaizdu, kad dėl didžiulių eilių moteris pateks pas jį ne ankščiau kaip po 3 – 4 mėnesių. Jei ji būtų profilaktiškai pas jį apsilankiusi ankščiau ir įteikusi bent puokštę gėlių, manau jis tikriausiai ją prisimintų ir būtų priėmęs kur kas greičiau.

7. Jei kas nors iš jūsų geradarių jums prikišo nedėkingumą, nedelsdami išsiaiškinkite, kiek kainuoja ta paslauga, susimokėkite ir daugiau su tuo žmogumi neturėkite jokių reikalų. 
Patarimas skirtas jau padariusiems klaidą: priėmusiems geradarystę ir už ją nesusimokėjusiems. Kartą į mane kreipėsi apsiašarojusi medicinos universiteto šešto kurso studentė. Ji susiruošė ištekėti, tačiau tam kategoriškai pasipriešino motina. Ji pagrasino nusižudyti ir pažėrė dukrai priekaištų, esą dėl jos taip stengėsi, o ji dabar tokia nedėkinga ir neklauso savo motinos: “Aš gyvenau dėl tavęs, aš tau paaukojau visą savo gyvenimą!”

Pagal: Michail Litvak (2013). “Kaip sužinoti ir pakeisti likimą”. Vilnius: Luceo. 303-307 psl.
Iliustracija: Sarah Pflug / BURST

Dalintis:

3 COMMENTS

  1. Sestoje taisykleje pavizdys labai jau netinkamas….Labai jau netinkamas skaityti ir mokytis zmonems, kuriu gyvenimai priklauso nuo daktaru malones….Daktaro darbas daktarui turi buti sventas, jo darbo tikslas – padeti zmonems, ir nieko is to nesitiketi.
    Septintoje taisykleje nesupratau, kaip as galiu”uzmoketi” savo motinai uz tai, kad mane pagimde ir”atidaves”savo gyvenima vien tik man ir “susimokejusi” daugiau niekada su ja reikalu netureti…..????Manau, toks pavizdys truputeli per gaslus….

  2. Didesnės nesąmonės nesu skaitęs :D Vienintelis dalykas su kuriuo galėčiau sutikti nėra net paminėtas čia – nesistenk padėti, jeigu kitas NENORI tavo pagalbos. O jeigu neprašo, tai nereiškia, kad jam jos nereikia, juk nėra sunku pasisiūlyti. Yra daugybė situacijų kai padėti reikia ir neprašomam. Paprasčiausias pavyzdys: moteris bando įlipti į ne žemagrindį autobusą su vaiko vežimėliu, negi lauksi kol ji paprašys pagalbos?

  3. Man šis straipsnis labai patiko, atspindėjo mano pačios mintis ir patirtį. Net ir kalbant apie mamas. Vaikai negali rinktis priimti tėvų paramą ir pagalbą ar ne. Tai tėvai sprendžia turėti šį vaiką ar ne, kiek dėl jo aukotis ar darbo įdėti. Taigi jokie priekaištai iš tėvų neva kiek aš dėl tavęs paaukojau, yra nepateisinami. Vaikai negali tapti tėvų pasirinkimų įkaitais ir jaustis kalti, nes jie nei pagal savo amžių, nei pagal brandą negalėjo nuspręsti priimti tą pagalbą, rūpestį ar ne. Vaikams tėvų aukos gyvybiškai būtinos, o dėkingumas už tai kyla iš vidaus, kai esi dėkingas už tėvų meilę, nelaikydamas jos mokama ar kainuojančia paslauga, už kurią turi būti atlyginama.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here