lietus

Kada paskutinį kartą gerai išsiverkei? Šis klausimas paskutiniu metu gana dažnai iškyla bendraujant su žmonėmis. Aplink vis dažniau girdžiu – „verkti nėra ko“, „ašaros nieko nepadės“, „nebūk verksnys“. Dažnai atėję į konsultaciją ir pravirkę klientai puola atsiprašinėti, kad verkia, nes gi nepatogu, kaip čia galima parodyti tokį silpnumą. Tad nenorom kyla klausimas, ar tikrai ašaros tokios nenaudingos ir gėdingos?

Niekas nemėgsta verkti. Jau nuo mažų dienų dažnai įteigiama, kad verkimas parodo silpnumą, todėl dažnai mes matome, kaip žmonėms yra sunku susitvarkyti su savo emocijomis, pripažinti, kad jiems sunku, kad jie pasiekė ribą ar net jiems reikia pagalbos. Priežasčių, dėl ko pravirkstame, gali būti begalės. Mus kažkas įžeidė, mums liūdna, skaudu, jaučiame nusivylimą, kažkas priminė graudų įvykį, džiaugsmas veržiasi per kraštus ir panašiai. Tačiau nenoriu kalbėti apie tai, dėl ko mes verkiame. Šiandien papasakosiu dėl ko verkti visgi yra gerai.

Kuo naudingos ašaros?

Tyrimai rodo, kad 85 % moterų ir 73% vyrų išsiverkę jaučia mažesnį liūdesį ir pyktį. Jau šis faktas pasako, kad išsiverkus jaučiamasi geriau. Tačiau yra ir daugiau priežasčių, kodėl ašaros gali būti naudingos.

1.Pastebėta, kad verkimas kitų akivaizdoje, padeda kurti stipresnį ryšį su tais žmonėmis. Jei jautiesi blogai, nebijok pasirodyti pažeidžiamu artimo žmogaus akyse. Būtent tai labiau suartina žmones, leidžia jiems suprasti, kad jais pasitiki ir esi atviras.

2. Priėmus ir išreiškus savo jausmus, galima toliau judėti į priekį. Kad ir kaip norisi saugaus ir be rizikos gyvenimo, taip negali tikėtis įdomių bei smagių akimirkų, pasiekimų ir asmeninio tobulėjimo. Nors kažkas atrodo sunku, yra didelė pralaimėjimo tikimybė, nereiškia, kad nereikia stengtis ir daryti. Net ir praradus ar pralaimėjus galima stoti su tais jausmais akis į akį. Nebėk ir nesislėpk nuo to, ką jauti. Leisk sau pabūti su tais jausmais. Juk tik susitaikius, priėmus tai, kas praėjo, galima žengti žingsnį į geresnę ateitį.

3. Verkimas leidžia greičiau numalšinti kančią. Juk žymiai geriau jausti visas emocijas be baimės, nei apsimesti, kad viskas puiku ir gražu. Deja, negali amžinai bėgti ir apsimesti, kad esi laimingas ir smagus. Visos neišreikštos ir nepriimtos emocijos, ypač neigiamos, kaupiasi ir nešiotis su savimi tokį bagažą yra ne tik sunku, bet ir kenkia psichinei sveikatai. Dėl to, išsiverkti, kai norisi, yra gerai. Tai problemų neišspręs, bet galbūt leis geriau jas pamatyti, suprasti ir priimti.

4. Verkimas padeda susitaikyti su netektimi. Prarasti artimąjį, draugą ar net augintinį yra vienas baisiausių dalykų, ką žmogus turi ištverti. Tada paprastai žodžių nepakanka. Geriausia apkabinti žmogų, kuris brangus ir leisti sau išsiverkti.

5. Mokslininkai nustatė, kad verkimas padeda susidoroti su stresu. Kartais leisti sau išjausti emociją, padeda geriau suprasti, kas už jos slypi. Taip pat pastebėta, kad verkiant gaminasi hormonai, kurie padeda kovoti su stresu, mažina kraujospūdį ir lėtina širdies plakimą. Be to, verkimas dažnai suteikia tam tikrą palengvėjimą ir net sumažina įtampą.

6. Tyrimai rodo, kad verkiant iš organizmo pasišalina toksinai. Ne be reikalo yra posakis, kad „ašaros apvalo“. Ir, pasirodo, ne tik dvasią. Nustatyta, kad emocinio verkimo metu pasišalina streso metu pasigaminusios cheminės medžiagos vadinamos „streso hormonais“.

7. Nebijojimas verkti parodo ne silpnumą, o didelę stiprybę. Juk verkimas yra dalis buvimo žmogumi, taip parodai, kad jauti. O būtent jausmai mums padeda įsijausti, dirbti ir būti su kitais žmonėmis. Juk tik stiprios ir svarbios emocijos sukelia norą verkti. Leiskime sau pajausti, kad gyvename.

Taigi, verkti nėra blogai. Dėl to netampame silpnesni ar negebantys tvarkytis su užgriuvusiomis bėdomis. Netgi atvirkščiai. Kartais tai yra net labai naudingas ir svarbus dalykas, norint išgyventi tam tikrą džiaugsmingą, liūdną ir skaudų savo gyvenimo periodą. Leiskime sau jausti! Kai kitą kartą kils noras verkti, nesislėpk ir leisk sau išsiverkti!

Jeigu patiko – pasidalink!
Justina Kukanauzaitė | pimc.lt
El. p.: justina.kukanauzaite@gmail.com

Foto: Inge Maria