Kokybiškas patalpų oras, individuali temperatūros kontrolė, natūralus apšvietimas – tai kelios iš aštuonių pastatų savybių, dėl kurių reikšmingai pakyla darbuotojų produktyvumas, skelbiama naujausioje Pasaulio žaliųjų pastatų tarybos (PŽPT) ataskaitoje. Tyrimais nustatyta, kad šias savybes turinčiuose žaliuosiuose pastatuose darbuotojų protinė veikla pagerėja net 10-25 procentais. Konsultacinės bendrovės skaičiuoja, jog žaliojo biuro sukuriama vertė per 20 metų gali siekti net 42 milijonus eurų.

„Atsižvelgdamos į šias naudas, Lietuvos bendrovės jau pradeda kelti biurus į žaliuosius pastatus. „Danske bankas“ planuoja įsikurti naujai statomame „Saltoniškių 7“, „Narbutas“ – „Narbuto 5“, o DNB persikėlė į „Quadrum“. Šią tendenciją diktuoja užsienio kapitalo bendrovės, tačiau tikėtina, kad netrukus jų pavyzdžiu paseks ir lietuviškos įmonės“, – sako Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos (LŽPT) direktorius Evaldas Savickis.

Jo teigimu, pasaulyje žalioji statyba labiausiai paplitusi JAV, Kanadoje, Kinijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Šiose šalyse užregistruota nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių žaliųjų pastatų. Tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu yra 27 tarptautinius tvarumo sertifikatus, tokius kaip LEED arba BREEAM turintys pastatai. Dar apie 15-17 pastatų vertina ekspertai. Per artimiausius porą metų vien Vilniuje turėtų iškilti 20 naujų verslo centrų, iš jų pusė bus sertifikuoti.

Serga mažiau, dirba geriau

„Tyrimai rodo, kad žaliuosiuose biuruose darbuotojai serga 8 proc. mažiau ir dirba 7 proc. produktyviau nei įprastuose. Todėl atitinkamai mažėja bendrovės nuostoliai ir didėja sukuriamų produktų vertė. Be to, sertifikuoti pastatai yra likvidesni, juos galima parduoti brangiau, kas yra patrauklu nekilnojamojo turto rinkos atstovams“, – sako E. Savickis.

PŽPT ataskaitoje pateikiamas Jungtinės Karalystės bendrovės „Skanska“ pavyzdys. Žaliajame biure įsikūrusi įmonė per metus sutaupė 36 tūkst. dolerių dėl mažesnio darbuotojų sergamumo ir didesnio produktyvumo. Konsultacinė bendrovė KPMG suskaičiavo, kad Nyderlandų kompanijai „Heerema“ persikėlus į žaliąjį biurą, per 20 metų sukuriama vertė galėtų siekti net 42 milijonus eurų. Pirmieji rezultatai jau skaičiuojami ir Lietuvoje – žaliojo pastato „Quadrum“ nuomininkai komunalinėms išlaidoms dėl tvarių sprendimų sutaupo iki 40 proc. išlaidų.

Siekdama įvesti vieningą standartą, Lietuvos žaliųjų pastatų taryba sukūrė Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą. Pagal tarptautines metodikas parengta sistema gali būti naudojama kaip gidas, padedantis suprojektuoti ir pastatyti žaliąjį pastatą, kuris turės pasaulinėje ataskaitoje minimus privalumus.

Svarbiausia – švarus oras

Pasaulinėje ataskaitoje nurodomi 8 svarbiausi veiksniai, dėl kurių biuras tampa žalesnis ir sveikesnis:

  • Patalpų oro kokybė ir ventiliacija. Sveikuose biuruose yra mažesnė anglies dvideginio ir kitų teršalų koncentracija. Tyrimai rodo, kad žmonių gebėjimas gauti ir apdoroti informaciją gerai vėdinamose patalpose padidėja iki 101 proc.
  • Komfortiškas temperatūros reguliavimas. Žmonių darbingumas sumažėja 6 procentais, jei patalpose per karšta, ir 4 procentais, jei per šalta.
  • Kuo daugiau natūralaus apšvietimo visiems darbuotojams ir galimybė individualiai kontroliuoti dirbtinį apšvietimą.
  • Triukšmą sulaikančių medžiagų naudojimas. Ataskaita nurodo, kad darbuotojų efektyvumas krenta net 66 proc. dėl dėmesį blaškančio triukšmo.
  • Patogus patalpų išplanavimas su susitikimų kambariais, tylos zonomis ir stovimais stalais, skatinantis aktyvų judėjimą po biurą.
  • Gyva augmenija biuro viduje ir vaizdas į gamtą pro langą. Skambučių centre dirbantys žmonės su užduotimi susidoroja 7-12 proc. greičiau, jei turi galimybę matyti gamtos vaizdus.
  • Raminančios ir gamtą primenančios spalvos bei medžiagos interjere. Vizualinis biuro patalpų patrauklumas yra vienas svarbiausių faktorių, lemiančių pasitenkinimą darbo aplinka.
  • Patogus susisiekimas viešuoju transportu ir dviračių takais, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės, dušai, sveikos maisto pasirinkimas.
loading...