Abiturientų gąsdinimas egzaminais – žibalo pylimas į ugnį

0

mokslai-stresas

Paskutiniai metai mokykloje daugeliui abiturientų kelia sumišimą. Suaugusiųjų pasaulis jau ranka pasiekiamas, tačiau laukia didžiulis iššūkis – abitūros egzaminai. Juolab, kad Švietimo ir mokslo ministerija vis sugalvoja įvesti vieną ar kitą naujovę, kuri išmuša būsimuosius studentus iš vėžių. Tad kaip psichologiškai pasiruošti šiai finišo tiesiajai?

Pataria psichologė Kristina Grigalavičienė (Londonas):

„Egzaminai – baubas, kuriuo mokiniai pradedami gąsdinti vos išlipę iš pradinukų suolo. Pradžioje nedrąsiai, tik nurodant, kad toks išbandymas egzistuoja, vėliau vis labiau ir smarkiau, kol galų gale pasiekia apogėjų – kur pasisuksi, kur pažvelgsi, visur mirguliuoja artėjančių egzaminų šmėkla.

Jautresni vaikai labai dažnai neatlaiko šito spaudimo. Susikerta laikydami savo mylimiausio dalyko egzaminą, prasideda nemiga, košmarai, o ką jau kalbėti apie nuolatinę įtampą ir nerimą, kuri tiesiogine to žodžio prasme apkartina paskutinius metus mokykloje.

Paauglystė – tai metas, kai visos gyvenimo spalvos dar tirštos, ryškios, tad gąsdinimas tema „kas bus, jei neišlaikysi savo gyvenimo egzaminų“, yra tiesiog žibalo pylimas į ugnį. Vaikams ima atrodyti, jog suklupimas ant šito slenksčio virs tikrų tikriausia katastrofa, sugriausiančia gyvenimą ne tik jiems, bet ir jų tėvams.

Prasideda lenktynės su laiku, mokomasi iki išsekimo arba atvirkščiai, vyksta protestas prieš šitą masinę psichozę nesimokant visai. Kaip rasti „aukso viduriuką“?

Pradėkime nuo tėvų. Jų uždavinys svarbiausias būtų ne spausti, o palaikyti, stebėti vaiką, pateikti jam kelias ateities alternatyvas, tiesiog šiuo gyvenimo momentu būti draugu, o ne „cerberiu“, rodyti jam savo pasitikėjimą, ramybę.

Be jokios abejonės klasės auklėtojai dažnai puikiai mato savo auklėtinių nuotaikas, žino jų stipriąsias ir silpnąsias puses. Kai aplink vyksta nebylus spaudimas, būtų tiesiog puiku, jei auklėtojo kabinetas būtų ta vieta, kur tvyro ramybė, kur galima ateiti pasitarti, kur vaikas bus išgirstas ir suprastas.

Gyvenimas nesibaigia suklupus, neišlaikius egzaminų tobulai, neįstojus į išsvajotą vietą, sunkumai grūdina, klaidos parodo vietas, kurias galima tobulinti. Tai tiesos, kurias mokiniai turi išmokti taip pat gerai, kaip ir egzaminų medžiagą. Gal tuomet paauglių galvose nekils visuotinė panika, sėjanti nerimą ir abejones savo gebėjimais.

Įtampa gerai, kai jos ragaujama mažais kiekiais. Tolerancija jai didėja su metais ir patirtimi. Abiturientai yra pakankamai brandūs suvokti, kad egzaminai – tai svarbus išbandymas. Bet dažnas dar ne tiek brandus suvokti, kad tai tikrai ne svarbiausias jų gyvenimo egzaminas, todėl vidinis susikaupimas ir ramybė yra raktas į gerus rezultatus.

Pagrindiniai patarimai abiturientams prieš paskutinę Rugsėjo pirmąją:

„Nekalkite“ vadovėlių atmintinai. Tokia praktika nėra tikslinga, nes nesugebėsite rasti sąsajų tarp faktų. Mokomoje medžiagoje nuolat ieškokite prasminių ryšių.

Nepalikite mokymosi paskutinei nakčiai. Tiesa, dažnai sakoma: „Ko neprivalgei, to neprilaižysi“, tačiau paskutiniai metai – tai ne paskutinės dienos prieš egzaminus.

Nepamirškite atsipalaiduoti. Yra laikas darbui, yra laikas ir poilsiui. Ištisinis mokymasis tik apkraus galvą, informaciją suvokti ir įsisavinti darysis vis sunkiau. Atraskite balansą tarp mokslų ir kokybiško poilsio“.

Gintarė Kaminskienė
Šaltinis: lrytas.lt

Psichologė
Kristina Grigalavičienė
Londonas
El.paštas : kristitau@gmail.com
Skype: kristitau

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here