fbpx

Akcijos „Renkuosi gyvybę“ organizatoriai siekia „susprogdinti“ mitą, kad abortas – moters pasirinkimas

3

Daugelis sutiks, kad auginti vaikus nėra lengva, tačiau būtent jie teikia daugiausiai šilumos ir laimės akimirkų darnioje ir tvirtoje šeimoje. Deja, dėl užklupusių gyvenimo sunkumų, neretai pasibeldęs į pasaulį kūdikis, nėra pasitinkamas savo tėvelių meilės ir noro jį auginti ištiestomis rankomis.

Spalio 29 dieną, ketvirtadienį, 19 val. visos Lietuvos miestų ir miestelių aikštėse pilietinė iniciatyva „Renkuosi gyvybę“ kviečia visus uždegti žvakutę dėl abortų negimusiems kūdikiams.

Akcija vyksta jau ne vienerius metus ir suburia įvairaus amžiaus, profesijos ir statuso žmones. Čia susirenka jaunos šeimos ir meilę bei žmogaus gyvybę puoselėjančios poros, moksleiviai iš įvairių mokyklų, kaimo bendruomenės.

Toma Bružaitė, viena iš Laisvos visuomenės instituto steigėjų ir pilietinės akcijos ,,Renkuosi gyvybę“ organizatorių mano, kad gausėjantis akciją palaikančių būrys rodo, kad abortų bei vaiko ir mamos apsaugos problema yra aktuali žmonėms.

,,Mūsų tikslas ir toliau yra telkti žmones, kurie mano, kad vaikas turi teisę į apsaugą prieš gimimą ir po jo. Mes norime, kad nuomonė – esą abortas yra moters pasirinkimas ir teisė – subliūkštų. Moteris yra verta kur kas daugiau negu abortas. Vaikas nėra kažkieno nuosavybė, tai yra atskiras žmogus, kuris turi savo gyvenimą. Ir mes kaip visuomenė – tiek tėvai, tiek likusi visuomenės dalis, turime padaryti viską, kad suteiktume šansą tam vaikui nugyventi gyvenimą geriausiu būdu, kokiu tik jis gali, o kaip tą padaryti – geriausiai žino tėvai. Mes turime jiems padėti“, – sako T. Bružaitė.

zita_tomiliene

Zita Tomilinienė

Praėjusiais metais Lietuvoje teisės gyventi neteko 5231 vaikas. Daug moterų krizinio nėštumo metu atsidūrusios ties apsisprendimo riba – gimdyti ar ne – nesulaukia tinkamos pagalbos ar lieka vienos. Krizinio nėštumo centro vadovė Zita Tomilinienė drąsina tokias moteris kreiptis į centrą, kalbėtis ir neskubėti daryti aborto, nes tai sprendimas, nulemiantis visą likusį moters ir vaiko gyvenimą. Ji teigia, kad išvengti aborto ir sulaukti pagalbos Lietuvoje jau yra realu.

,,Mūsų centras teikia psichologinę ir socialinę pagalbą moterims nėštumo metu ir po gimdymo. Esant poreikiui, padedame materialiai, suruošiame kūdikio kraitelį (rūbelius, vežimėlį, lovytę ir kt.), surandame saugią laikiną gyvenamąją vietą. Stengiamės įsigilinti į kiekvienos moters situaciją ir poreikius, kad galėtume jai padėti priimti motinystę kaip galimybę augti. Motinystė, žinoma, nėra lengva, bet ji prasminga, o sunkumus įmanoma įveikti, kai šalia yra žmonės, kurie padeda ir kuriems tu rūpi“, – sako Z. Tomilinienė.

Sovietų Sąjungoje nuo 1955- ųjų metų abortai visuomenėje tapo įprastu reiškiniu. Tada daugelis manydavo, kad tai eilinė procedūra, kurią be vargo gali pasidaryti moteris ir išsiimti kažkokį ląstelių gniužulą. Tačiau šiandieninis mokslas rodo, kad taip anaiptol nėra. Nuo pat pradėjimo akimirkos tai yra nuosekliai besivystantis ir unikalus žmogus, kuris turi pulsuojančią širdį jau nuo 21-os jo pradėjimo dienos.

Z. Tomilinienės teigimu, yra labai svarbu kalbėti kuo daugiau visuomenei apie tai, kad ir mažo žmogaus gyvybė – vertybė.

1,,Gyvybę turime ginti, puoselėti ir, žinoma, turime padėti nėščioms moterims, kurios jaučiasi nepasiruošusios priimti naujos gyvybės. Labai svarbu jas išklausyti, suteikti visapusišką palaikymą, pagalbą, o ne skubėti išrašyti siuntimą abortui, nes abortas turi labai skaudžias pasekmes, o kiekvienas gimęs vaikas yra didelė vertybė ir dovana. Galbūt pradžioje moteriai yra sunku tai priimti, nes ją slegia rūpesčiai, baimės dėl ateities ir nesaugumas santykiuose su vaiko tėvu ar kitais artimaisiais. Tačiau kai yra pagalba, supratimas ir palaikymas – ne viena moteris išdrįsta priimti tą neplanuotai pasibeldusį naują vaikelį. Todėl labai svarbu skatinti visuomenės sąmoningumą nelikti abejingiems ir padėti tokioms moterims“, – sako Z. Tomilinienė.

Pasak akcijos ,,Renkuosi gyvybę“ iniciatorių, visuomenė turi labai didelę reikšmę kuriant visuotinai priimtą gyvenimo modelį – kultūrą. Jeigu bus sukurta tokia kultūra, kurioje vaikas suprantamas kaip našta, pavyzdžiui, moteriai kopiant karjeros laiptais, tuomet vaikai nesijaus nei mylimi, nei laukiami tokioje visuomenėje. Todėl, pasak T. Bružaitės, reikia kurti tokią visuomenę, kur mama yra gerbiama ir saugoma, o motinystė yra laikomas gėriu.

,,Jeigu mes matysime vaiką kaip mūsų visuomenės ateitį ir padėsime jam tapti geriausiu žmogumi, kokiu jis tik gali tapti – vaikas jausis gerai tokioje visuomenėje, kurioje auga ir gyvena. Saugiau jausis ir tėvai, galintys pasirūpinti savo vaiku“, – sako T. Bružaitė.

Daugiau informacijos apie pilietinę akciją – interneto svetainėje gyvybe.lt

Share Button

You may also like...

17 komentarų

  1. Enrika parašė:

    Negirdit kas jums sakoma, nes nenorit išklausyt,norit priversti kitus gyventi pagal savo pasaulio susikurtas taisykles, sakot :,,Mes norime, kad nuomonė – esą abortas yra moters pasirinkimas ir teisė – subliūkštų“. Tai jūs to norit, o ne moterys kurios tiesiog nenori turėti vaikų, nes jei gimda duota, tai nereiškia kad ir motiniški inkstininkai. Ne jūs vaiką auginsit, tai ne jums aiškinti, kad moteris neturi teisės į savo kūną. Sakot moteris verta daugiau? Jei taip būtų, tai tiek abortų nebūtų, moteris nėra tik gyvas inkubatorius ir konvejeris be jokių teisių. Pirmyn, drauskit, padaugės savižudybių, paliktų ir išmestų vaikų, nelegalių abortų kurie suluošins ar net pražudys pačias moteris, o tada galėsit verkt, kiek gyvybių netekot, nes net nebebus kas jas suteikia…

    • Anonimas parašė:

      ar turi drauge,sese kuri padare aborta? As turiu drauge…Patikek ne pyragai po aborto… Ji ir vaiksto su „dvasine skyle“ sirdyje, kurios negali „uzlopyti“ antidepresantai. Geriau reikia ieskoti budu,kad nesciai nereiktu galvoti kaip atsikratyti,o geriau isnesioti vaikeli ir jam surasti tevus, duoti sansa atidaryti duris-gimti i si pasauli.

  2. viv parašė:

    Straipsnis ne apie abortų uždraudimą, apie žmonių požiūrį. Taip, nėštumas, tiek planuotas, tiek neplanuotas, yra sudėtingas dalykas. Gali atrodyti labai sunku, labai baisu. Tačiau tai, ką moterys patiria po to, kai nėštumą nutraukia yra kur kas baisiau, nei „būti gyvu inkubatoriumi ir konvejeriu be jokių teisių“. Ar teisė žudyti savo vaiką yra moters teisė? Tai turėtų galioti tas pats momentas – aš turiu teisę turėti gerą padalinio vadovą/kaimyną/tėtį/šunį ir t.t. Kadangi maniškis man nepatinka, tai aš jį nužudysiu ir galbūt atsiras geresnis? Ar ne? Kur tada mano teisės??

    Nenoriu priversti kitų mastyti taip kaip aš, bet noriu, kad moterys būtų informuotos apie poabortinės traumos sindromą, fizinius, socialinius ir kt. pokyčius po aborto. Šiuo atveju – moteris turi teisę žinoti. O dažniausiai ši informacija nutylima.

    • Enrika parašė:

      Viv- jei Jūs vaikų norit tai ir turėkit, o jų nori ne visos, o galbūt net neišgali turėti, Jūs norite matyti pasaulį pagal savo susikurtas taisykles. Manau, nei viena moteris nenutraukia nėštumo galvodama: ,,ai kitas bus geresnis“. Aš manau sunku ir pačiai moteriai ir pačiam vaisiui visą nėštumą ir gyvenimą jausti, kad jis yra nenorimas, ir patikėkit, tai jaučiasi ir dar kaip, pati žinau savo kailiu,kaip nelauktas netyčiukas. Moters kūnas- tik jos pačios reikalas ir ką su juo daryti, tik jei spręsti. Paklauskit visų tų 5300 moterų kodėl jos pasirinko abortą, o ne teiskit ir drauskit, nes žiuriu tik draudimu moka ,,spręsti“ problemas. Norit, gimdykit, niekas nedraudžia, bet neaiškinkit toms kurios nenori, nes ne jūs tą vaiką auginsit ir ne jūs užtikrinsit jo gyvenimo kokybę. Tik pati moteris turi teisę į savo kūną ir jokia kita moteris/vyras/valstybė. Ir dar vienas pvz:
      http://www.boredpanda.com/shout-your-abortion-twitter-hashtag/

      • Enrika parašė:

        Ir dar,apie tas teises kurias matau palyginimai nelygiavertis, jei nepatina kaimynai, padalinio vadovai ir t.t Jūs galit išsikraustyti, jūs galit keisti darbą ir t.t. O ką daryti su vaiku,jei jis buvo nenorimas, atgal sugrūsit? Paliksit kai atsibos? … Tai ne žaislas, o viso gyvenimo investicija! Sakot požiūris į gyvybę čia svarbus, o kiek žmonių nusižudo, kiek kūdikių nužudomi , tai nėra svarbu ??? Kiek vaikų šiandien kenčia skurdą, alkoholio tvaiką, šaltį? O kur jų gyvenimo kokybė? Kiek kūdikių paliktų kūdikių globos namuose? Gyvybė yra savaime vertinga, net jei tai nėra žmogus, tai kad ir gyvūnai,tai kas kvėpuoja, nenuvertinkit jo gyvybės vertės vien todėl kad jos forma kita.

        • viv parašė:

          hm, nieko nesuprantu. tai jei gyvybė vertinga, kodėl ją reikia nužudyti??? ar Jūs pati kalbėjot su tom 5300 moterimis? plius dar tiek pat nelegaliai pasidariusių abortus (yra ir tokių, žinau)? aš kalbu su jomis, ne visomis, bet dalis jų kreipiasi pagalbos. ir patikėkit, tokio vidinio karo nenorėčiau išgyventi. po moters aborto norisi pačiai cypti iš skausmo, kai ji pasakoja apie savo vidinę būseną, net jei prieš tai konsultacijoje ji dar sakė, kad ištvers viską, nes yra stipri. bet abortas palaužia net stipriausias. pakalbėkit su bent 10 pasidariusių abortą, tada galėsim pakalbėt abi, nes būsim kažkokią panašesnę patirtį sukaupusios.

          • viv parašė:

            Ir dar, o kodėl mano kaimyno ar viršininko ar kaimyno gyvybė yra išskirtinė? ir kur mano teisės gyventi name, kurį pasistačiau savo mėgstamiausioj vieto? o čia atsikraustė kažkoks ir mane erzina, kad jis dažnai žolę pjauna ir daug keikiasi ir rūko, net kai mano vaikai laksto kieme. o vat mano vaiko tai ne. Tai ok, imu kitą TOLYGŲ pavyzdį. PVZ, mano vyresnėlis vaikas daug valgo, yra grubus, draugai jį įvėlė į nusikalstamą veiklą. Tai gal jį nužudyt? O tas mažasis gal bus geresnis?

      • viv parašė:

        nuorodoje iš boredpanda (šiaip linksminančiojo ir paviršutiniškos info pateikimo portalo): tikitės, kad moterys ims ir taip paprastai papasakos apie savo patirtį po aborto? juk ten jos ne anonimai. tai ką tos moterys ten rašo yra vienas iš poabortinės traumos sindromo simptomų – bandymas „viešai reabilituoti“ savo sprendimą.

  3. Mikis parašė:

    Visų pirma, įsigalėję visuomenėje „požiūriai“ ilaginiui įgauna ir įstatymų keičiamąją galią, taigi straipsnis eskaluodamas šią nuomonę būtent ir suka link to.
    Jūs argumentuojate, jog nutraukusi nėtšumą moteris įvykdo žmogžudystę ir prilyginatę tai suagusio savarankiško individo nužudymui. Deja moksliniu požiūriu, kol negimsta, vaisius yra ne kas kita, o parazituojantis organizmas, o ne protauti sugebantis asmuo.
    Taip pat jųsų „informavimas apie poabortinės traumos sindromą“ labiau primena psichologinio spaudimo taikymą atkalbinėjant. O gal jūs teikiate psichologinę pagalbą ir abortą pasidariusioms moterims ?

    • viv parašė:

      Taip teikiu.

      • viv parašė:

        Moksliniu požiūriu žmogus yra nuo prasidėjimo momento, nes – turi savo dnr, kuris yra net ne toks pat kaip mamos ar tėčio, o unikalus, vienintelis. Ten jau užprogramuota plaukų, akių, odos spalva, kraujo grupė, lytis ir t.t. net temperamentas. Savarankiškai mąstyti žmogus pradeda nuo 12 metų – tada, kai pradeda suvokti abstrakčias sąvokas. Dar mąstymas vystysis ir toliau, bet jis išliekia „abstraktaus mąstymo fazėje“. Apvaisinimo momentu atsiranda pirmoji mūsų ląstelė, o dabar mes esame didelė ląstelių krūva.

  4. Lina parašė:

    Tikiuosi, kad žmonės paskaitę šitą straipsnelį psichika.eu puslapyje, nepagalvos, kad visi psichologai palaiko Tomos Bružaitės ir Z. Tomilinienės nuomonę, kad „moterų teisė į savo kūną yra mitas“.

    p.s. Žmogaus teisė nėra mitas!!!!!!!!!!

    • viv parašė:

      deja, kūdikis moters pilve nėra jos. pasiskaitykite komentarą apie unikalų DNR kodą. O kas jei pas mamą pilve berniukas? tai irgi jos kūnas? hm.. na, biologijoje tai būtų vadinamieji hermafroditai… bet tai ne tas pats..

  5. Alisija parašė:

    Geriau jau moteris pasidaro aborta nei isleidzia gyvybe i pasauli nesugebedama jo/jos islaikyti. Sitiek kudikiu randa siukslinese arba seip palikti kur nors, tai kam tada gimdyti jei negali rupintis. Kiekvieno zmogaus situacija skirtinga, bet moteris pagimdzius vaika turi jausti atsakinga uz ji, vaikas turi buti laimingas ir aprupytas o ne su etikete „klaida“

    • viv parašė:

      moteris ir VYRAS turi jausti atsakomybę už vaikelį. ir jie abu turi būti atsakingi už tai, kad po jų abiejų lytinių santykių gali gimti vaikelis, nes nėra 100 proc. apsaugos.

  6. laima parašė:

    Ir ko tik nesigriebia tie, kuriems visiskai nerupi kas bus toliau to issaugoto vaikelio gyvenime, jiems svarbu dar vienas vienetas, kuris gales moketi mokescius tiek valstybei, tiek baznyciai. Grieztai sakau ne tokiom akcijom. Pergyvenat del to kaip jausis moteris po aborto? :D Nejuokinkit, jums tai visiskai nesvarbu, nes pagal jusu pasakyma, kad moteris negali rinktis pastojus, vadinas jos nuomone, jos gerove visiskai nesvarbi. Nemanau, kad mastanti moteris lengvai renkasi aborta, tai sunkus apsisprendimas. Bet daug sunkiau mamai matyti alkstanti savo vaikeli, zinant, kad nelabai ka gali viena pakeisti. Kol valstybej atsakomybe uz vaiku auginima, bus permesta tik moterims, tol nesitikekit, kad padetis geres. Gal pirmiausiai belskites i vyriausybes duris, kad ji gerintu moteru padeti Lietuvoj, kad nebutu darbdaviu tokios diskriminacijos, o jau po to galesit kalbeti apie moters pasirinkimo teise.

    • viv parašė:

      kai pasidaro abortą, moterys negyvena geriau. čia yra šios akcijos viena pagrindinių minčių. kita mintis – dažniausiai tai nėra laisvas moters pasirinkimas – JAV 64 proc. moterų po aborto teigia, kad jos ne laisva valia apsisprendė darytis abortą, o buvo spaudžiamos aplinkinių. Tai kas dabar primetinėja savo nuomonę?Lietuvos duomenų neturiu, gal Jūs turite? Jei jums atrodo, kad nepergyvenu kaip moterys jaučiasi po aborto, linkiu nueiti grupę, kurioje renkasi moterys patyrusios abortą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.