Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m.
0 (0)

statistics-706384_640

2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojame, kad alkoholio vartojimo rodikliai parengti pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.   

1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas, tenkantis vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui absoliutaus (100 proc.) alkoholio

Litrai

Alkoholis160610_1

Legalaus alkoholio ir tabako pardavimas, gamyba, importas, eksportas

2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 70 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) mažiau nei 2014 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,8 mln. dekalitrų, arba 929 tūkst. dekalitrų (13,8 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,8 mln. dekalitrų, arba 1 mln. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau nei 2014 m.

2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis

Procentai

Alkoholis160610_2

Pastebėtina, kad kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2015 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 67 proc.

3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2015 m.

Procentai

Alkoholis160610_3

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango vermutas – 11 proc., vaisių ar uogų vynas – 8, likeris – 7,7, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,3 proc., o atpigo alus – 5,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2015 m. buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 m. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015 m. sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.), bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 proc.

2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1  ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2  ir 37,1 proc.

4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu

Tūkst. dekalitrų

Alkoholis160610_4

2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai įsigyti mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (5 pakeliais daugiau nei 2014 m.).

Cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6 proc., eksportas padidėjo 50,9 proc., o importas sumažėjo 2,5 proc. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai ir pasekmės: sergamumas ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo ir rūkymo

2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo metu 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų nurodė, kad per 12 mėnesių iki apklausos vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m. vartojo alkoholį 76 proc. gyventojų. 2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę. Per metus iki apklausos iš alkoholį vartojusių vyrų 72 proc. nurodė, kad buvo tokių atvejų, kai vieno pobūvio metu išgėrė rizikingą (gausų) alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau standartinius alkoholio vienetus (SAV). Taip nurodžiusių moterų buvo 39 proc.

5 pav. Gyventojų, rizikingai (gausiai) vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai

Procentai

Alkoholis160610_5

6 pav. Vyrų ir moterų rizikingo (gausaus) alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas
2014 m. gyventojų sveikatos statistinio tyrimo duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai

Procentais

Alkoholis160610_6

Pastaba. Rizikingas (gausus) alkoholio vartojimas – gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių viena proga išgėrusių rizikingą alkoholio kiekį (prilygintą 60 g ir daugiau gryno etilo alkoholio), dalis.

Minėto sveikatos statistinio tyrimo metu, kad rūko, nurodė 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).

7 pav. Sergamumas psichikos ir elgesio sutrikimais dėl alkoholio vartojimo
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Alkoholis160610_7

Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

8 pav. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo
Higienos instituto duomenys

Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Alkoholis160610_8

2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).

9 pav. Mirtingumas nuo su alkoholiu vartojimu susijusių mirties priežasčių, kepenų cirozės ir fibrozės
Higienos instituto duomenys
Mirusiųjų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Alkoholis160610_9

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyru mirtingumas nuo su alkoholiu susijusių mirties priežasčių (alkoholines kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimu alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, 2 kartus didesnis nei Čekijos Respublikoje ir 1,5 karto nei Lenkijoje. Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

2015 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 640 žmonių, arba 54 daugiau nei 2014 m. Dauguma (81,3 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 56,5 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 51,4, kaime – 66,9).

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 30 neblaivių ir apsvaigusių asmenų (2014 m. – 41), iš kurių 6 žuvo (2014 m. – 10). Dar 5 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2014 m. – 4).

Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. 26 proc. (10,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2014 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (9,5 proc.).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 439 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 99 žmonės ir buvo sužeisti 834 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės. 2015 m., palyginti su 2014 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo18,1 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 28 proc.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,3 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,5 proc.) mažiau nei 2014 m., jose augo 8,2 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (6,8 proc.).

Sąvokos

Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.

Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.

Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV ) – 10 g gryno etilo alkoholio, kurį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.
Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Priedas

1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas

  2010 2011 2012 2013 2014 2015*
Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 1

vienam gyventojui

11,5

12,5

12,6

12,4

12,1

12,0

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

13,5

14,7

14,7

14,5

14,2

14,0

* – išankstiniai duomenys.
1 Pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.

2 lentelė. Legalaus tabako gaminių suvartojimas

  2014 2015* Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Tenka tabako gaminių, cigaretėmis

vienam gyventojui

999

1 100

10,1

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

1170

1288

10,1

* – išankstiniai duomenys.

3 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas
Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse

  2014 2015* Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų

Spiritiniai gėrimai

3686

3616

-1,9

Alkoholiniai kokteiliai

551

449

-18,5

Vynas

3186

2383

-25,2

Fermentuoti gėrimai

3527

3401

-3,6

Alus

27845

26839

-3,6

Alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, litrais

Spiritinių gėrimų

12,6

12,4

-1,6

Alkoholinių kokteilių

1,9

1,5

-21,1

Vynų

10,9

8,2

-24,8

Fermentuotų gėrimų

12,0

11,7

-2,5

Alaus

94,9

92,4

-2,6

Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR

392,5

447,3

14,0

* – išankstiniai duomenys.

4 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos
Eurais

  Matavimo vnt. 2014 2015
Alkoholiniai gėrimai1  

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

1 l

11,03

11,42

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

1 l

19,65

19,52

Likeris, 17–43 proc. alk.

1 l

15,24

16,40

Viskis, 40 proc. alk.

0,5 l

10,32

10,72

Brendis, 38 proc. alk.

1 l

15,73

15,90

Trauktinė, 20–50 proc. alk.

0,5 l

6,46

6,45

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

0,75 l

5,79

5,94

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

0,75 l

3,29

3,38

Vaisių vynas

0,7 l

1,67

1,82

Vermutas

1 l

8,12

9,12

Putojantis vynuogių vynas

0,75 l

4,08

4,17

Lietuvoje gaminamas alus2

0,5 l

0,74

0,70

Importinis alus

0,5 l

0,98

0,92

Tabako gaminiai

Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:

pirmas segmentas (brangiausios)

20 vnt. pakelis

3,30

3,52

antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio)

20 vnt. pakelis

2,84

2,93

trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio)

20 vnt. pakelis

2,60

2,73

ketvirtas segmentas (pigiausios)

20 vnt. pakelis

2,21

2,34

Pypkinis tabakas

50 g

7,32

7,48

1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus.
2 Be taros vertės.

5 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių mažmeninių kainų pokyčiai
palyginti su ankstesniais metais, procentais

  2014 2015
Visi alkoholiniai gėrimai

1,6

0,9

Spiritiniai gėrimai1

–0,1

2,8

Vynas, fermentuoti gėrimai2

1,8

4,1

Alus

4,7

–5,2

Tabako gaminiai

5,3

4,6

1 Degtinė, likeris, konjakas ir brendis, trauktinė, viskis, balzamas, romas, džinas, tekila, alkoholiniai kokteiliai.
2 Nespirituotas vynuogių vynas, spirituotas desertinis vynas, vaisių vynas, putojantis vynas, vermutas, sidras.

6 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių gamyba

  2014 2015 Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

1 129

1 153

2,1

Vynas

601

438

-27,1

Fermentuoti gėrimai

6 674

4 942

-26,0

Alus

31 720

31 082

-2,0

Cigarečių gamybos indeksas (ankstesni metai – 100 proc.)

99,8

133,6

x

7 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių importas

  2014 2015 Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

1 044

888

-14,9

Vynas

11 642

8 746

-24,9

Fermentuoti gėrimai

3 099

2 751

-11,2

Alus

6 501

4 801

-26,1

Cigaretės, mln. vnt.

4 367,3

4 257,7

-2,5

– negalutiniai duomenys.

8 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir cigarečių eksportas

  2014 2015 Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų      
Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

487

469

-3,7

Vynas

8 125

5 654

-30,4

Fermentuoti gėrimai

4 496

2 829

-37,1

Alus

6 540

6 131

-6,3

Cigaretės, mln. vnt.

17 934,1

27 055,8

50,9

– negalutiniai duomenys.

9 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, jo pokytis ir perkamoji galia

  2014 2015
Neto darbo užmokestis, EUR

527,2

553,9

Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, procentais

5,2

5,1

Galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų, litrais

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

48

49

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

27

28

Likeris, 17−43 proc. alk.

35

34

Viskis, 40 proc. alk.

26

26

Brendis, 38 proc. alk.

34

35

Trauktinė, 20–50 proc. alk.

41

43

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

68

70

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

120

123

Vaisių vynas

221

213

Vermutas

65

61

Putojantis vynuogių vynas

97

100

Lietuvoje gaminamas alus

356

396

Importinis alus

269

301

Galimybė įsigyti tabako gaminių, pakeliais po 20 vnt.

Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:

pirmas segmentas (brangiausios)

160

157

antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio)

186

189

trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio)

203

203

ketvirtas segmentas (pigiausios)

239

237

Pypkinis tabakas, 50 g

72

74

10 lentelė. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

2014 2015
Iš viso vyrai moterys mieste kaime Iš viso vyrai moterys mieste kaime
Įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą asmenys, pirmą kartą susirgę
alkoholine psichoze

531

431

100

315

216

496

396

100

296

200

lėtiniu alkoholizmu

1 425

1 025

400

1166

259

1253

924

329

1035

218

Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
alkoholine psichoze

18,1

31,9

6,3

16,0

22,4

17,1

29,6

6,4

15,2

21,0

lėtiniu alkoholizmu

48,6

75,9

25,3

59,2

26,9

43,1

69,1

21,0

53,0

22,9

 

11 lentelė. Sergamumas kai kuriomis su rūkymu susijusiomis ligomis
Higienos instituto duomenys, 15 metų ir vyresni gyventojai

  2014 2015*
Nauji susirgimai

kraujotakos sistemos ligomis

212 271

214 124

kvėpavimo sistemos ligomis

591 156

639 692

piktybiniais navikais:

trachėjos, bronchų, plaučių

1 471

1 531

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

703

724

gerklų

287

300

Naujų susirgimų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

kraujotakos sistemos ligomis

8 475,3

8 633,0

kvėpavimo sistemos ligomis

23 602,9

25 790,9

piktybiniais navikais:

trachėjos, bronchų, plaučių

58,7

61,7

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

28,1

29,2

gerklų

11,5

12,1

* – išankstiniai duomenys.

12 lentelė. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo
Higienos instituto duomenys

  2014 2015
Iš viso vyrai moterys mieste kaime Iš viso vyrai moterys mieste kaime

Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius

Iš viso

758

582

176

473

285

732

555

177

495

237

iš jų dėl:

alkoholinės kepenų ligos

339

247

92

222

117

319

226

93

227

92

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu

242

192

50

150

92

253

191

62

164

89

alkoholinės kardiomiopatijos

98

78

20

59

39

87

73

14

56

31

kitų ligų

79

65

14

42

37

73

65

8

48

25

Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės

463

262

201

325

138

432

248

184

311

121

Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Iš viso

25,9

43,1

11,1

24,0

29,6

25,2

41,5

11,3

25,3

24,9

iš jų dėl:

alkoholinės kepenų ligos

11,6

18,3

5,8

11,3

12,1

11,0

16,9

5,9

11,6

9,7

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu

8,3

14,2

3,2

7,6

9,5

8,7

14,3

4,0

8,4

9,3

alkoholinės kardiomiopatijos

3,3

5,8

1,3

3,0

4,0

3,0

5,5

0,9

2,9

3,3

kitų ligų

2,7

4,8

0,9

2,1

3,8

2,5

4,9

0,5

2,5

2,6

Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

15,8

19,4

12,7

16,5

14,3

14,9

18,5

11,7

15,9

12,7

13 lentelė. Mirtingumas nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų
Higienos instituto duomenys

  2014 2015
Iš viso vyrai moterys

mieste

kaime

Iš viso vyrai moterys

mieste

kaime

Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius

Iš viso

1 586

1 294

292

962

624

1640

1334

306

1003

637

trachėjos, bronchų ir plaučių

1 338

1 076

262

827

511

1344

1098

246

832

512

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

248

218

30

135

113

296

236

60

171

125

Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų
Iš viso

54,1

95,8

18,5

48,9

64,7

56,5

99,7

19,5

51,4

66,9

trachėjos, bronchų ir plaučių

45,6

79,6

16,6

42,0

53,0

46,3

82,1

15,7

42,6

53,9

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

8,5

16,1

1,9

6,9

11,7

10,2

17,6

3,8

8,8

13,1

14 lentelė. Asmenys, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą (iš darbo)
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

  2014 2015*
Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo asmenų, iš viso

3 308

3 514

blaivių (0,01–0,1 promilės)

470

519

neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)

41

30

neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės)

6

10

nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių)

11

2

nenustatyta

2 780

2 953

žuvo asmenų

59

42

neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)

10

6

Dėl nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą (iš darbo) nukentėjo asmenų, iš viso

1 931

2 332

blaivių (0,01–0,1 promilės)

200

239

neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)

4

5

neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės)

3

5

nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių)

2

2

nenustatyta

1 722

2081

* – išankstiniai duomenys.

15 lentelė. Neblaivių asmenų padarytos nusikalstamos veikos
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

2014

2015

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Palyginti su bendru ištirtų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičiumi, %

2014

2015

Nusikalstamos veikos

11 453

10 364

-9,5

24,9

26,0

nusikaltimai

10 816

9 967

-7,8

26,4

27,0

baudžiamieji nusižengimai

637

397

-37,7

12,5

13,7

 

16 lentelė. Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

  2014 2015*
Kelių eismo įvykiai, iš viso

3 256

3 161

Žuvo žmonių1

267

241

Sužeista žmonių

3 786

3 777

iš jų vaikų iki 18 metų amžiaus

662

577

Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, iš viso

536

439

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

321

231

Žuvo žmonių1

120

99

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

49

15

Sužeista žmonių

935

834

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

434

345

* – išankstiniai duomenys.
1 Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio.

17 lentelė. Socialinės rizikos šeimos
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, metų pabaigoje, tūkst.

  2014 2015 Padidėjimas, sumažėjimas (–), %
Socialinės rizikos šeimų skaičius

9,9

9,7

-2,0

jose vaikų

19,7

19,1

-3,0

Iš socialinės rizikos šeimų – girtaujančios šeimos

4,6

4,3

-6,5

jose vaikų

8,8

8,2

-6,8

 

 

Aldona Ablingienė | Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėja
El. p. aldona.ablingiene@stat.gov.lt

 

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.