2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 12,3 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,9 litro mažiau nei 2016 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.

1 pav. Legalaus alkoholio suvartojimas. Litrai absoliutaus (100 proc.) alkoholio

Legalaus alkoholio pardavimas, kainos, gamyba, importas, eksportas

2017 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,1 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 358 tūkst. dekalitrų (10,5 proc.) mažiau nei 2016 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 4,2 mln. dekalitrų, 947 tūkst. dekalitrų (18,4 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 23,2 mln. dekalitrų, arba 2,1 mln. dekalitrų (8,2 proc.) mažiau nei 2016 m.

2 pav. Legalaus absoliutaus (100 proc.) alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui, struktūra pagal alkoholio rūšis

Pastebėtina, kad mažų (1–3 darbuotojai) parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2017 m. mažose parduotuvėse ji sudarė beveik 36 proc., kai kuriose parduotuvėse –net 80 proc.

3 pav. Alkoholinių gėrimų apyvartos dalis bendroje įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvartoje 2017 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 11,7 proc. Labiausiai pabrango vaisių vynas – 53,5 proc., Lietuvoje pagamintas alus – 27,5, importinis alus – 17,2, trauktinės – 14,5, Lietuvoje pagaminta degtinė – 12,6 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 m. buvo pagaminta 1,03 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Palyginti su 2016 m., jų gamyba sumažėjo 5 proc. 2017 m. didėjo fermentuotų gėri­mų gamyba, kuri sudarė 5,5 mln. dekalitrų, tai 2,3 proc. daugiau nei 2016 m. Iš fermentuotų gėrimų išaugo sidro (34,1 proc.), neputojančių gėrimų (28,7 proc.), putojančių fermentuotų gėrimų (1,3 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (31,1 proc.) gamyba. Vynuogių vyno ir vermuto 2017 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 15 proc. mažiau nei 2016 m. Daugiausia pagaminta alaus – 29,6 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 1,1 proc.

2017 m., palyginti su 2016 m., labiausiai išaugo vyno importas ir eksportas – atitinkamai 13,4 ir 21,2 proc., taip pat alaus – atitinkamai 11,8 ir 20,1 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 8,8 proc., eksportas padidėjo 21,2 proc., spiritinių gėrimų importas išaugo 8,5 proc., eksportas – 14,3 proc.

2017 m., palyginti su 2016 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos bei pardavimo mažėjimas, nors importas ir eksportas augo.

4 pav. Alkoholinių gėrimų gamybos, importo, eksporto ir pardavimo kitimo tendencijos, absoliučiu (100 proc.) alkoholiu.

Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2017 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 25,7 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 907,6 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (623,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (179,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (105,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2016 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 15,7 proc., alkoholine priklausomybe – 5,4 proc. 35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2017 m. 576 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 94 mažiau negu 2016 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (42,5 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (33,5 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,5 proc.).

7 pav. Mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų. Higienos instituto duomenys. Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų.

2017 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 4,6 karto viršijo moterų. 2017 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 19,6 mirusiojo dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2016 m. – 22,8), kaimo – 21,9 (2016 m. – 24,5).

8 pav. Vyrų ir moterų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų ir dėl kepenų cirozės ir fibrozės. Higienos instituto duomenys. Mirusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų.

Neblaivių asmenų sukelti eismo įvykiai, nelaimingi atsitikimai darbe, socialinės rizikos šeimos

Policijos departamento duomenimis, 2017 m. kas dešimtą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 333 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 43 ir buvo sužeista 518 žmonių. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 18 ir buvo sužeisti 297 žmonės. 2017 m., palyginti su 2016 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo 24,8 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo 21,5 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2017 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 29 neblaivūs ir apsvaigę asmenys (2016 m. – 32), iš kurių 5 žuvo (2016 m. – 9). Dar 2 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2016 m. – 6).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2017 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,9 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,9 proc.) mažiau nei 2016 m., jose augo 7,1 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (6,6 proc.).

Legalaus tabako suvartojimas, kainos, gamyba, importas, eksportas ir vartojimo pasekmės

2017 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 202 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (6,4 proc. mažiau nei 2016 m.).

9 pav. Legalaus tabako suvartojimas. Cigaretės.

Cigarečių gamyba 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 12,7 proc., eksportas sumažėjo 6,9 proc., o importas padidėjo 13,8 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2017 m., palyginti su 2016 m., padidėjo 7,5 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2017 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2017 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 650 žmonių, arba 59 mažiau nei 2016 m. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2017 m. 100 tūkst. gyventojų teko 58,3 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 50,1, kaimo gyventojų – 75,1).

Sąvokos

Legalaus alkoholio suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.

Legalių tabako gaminių suvartojimas – mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų tabako gaminių, perskaičiuotų į cigaretes, kiekis, tenkantis vienam gyventojui.

Išsamesnė statistinė informacija apie alkoholio ir tabako vartojimą ir jo padarinius pateikta priede.
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.

Kontaktinė informacija :

Sigita Mačiuikienė
L. e. p. Socialinės apsaugos ir sveikatos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4714
El. p. sigita.maciuikiene@stat.gov.lt

Laima Brakauskienė
Vidaus prekybos statistikos skyriaus vedėja
Tel. (8 5) 236 4611
El. p. laima.brakauskiene@stat.gov.lt

© Lietuvos statistikos departamentas
Naudojant Lietuvos statistikos departamento duomenis, būtina nurodyti šaltinį.

Susiję informaciniai pranešimai:

 

Share Button
Padėkoti SMS žinute! | KNYGŲ parduotuvė

DĖMESIO! Portalas neatstovauja tekstų autorių nuomonei, o tiesiog suteikia galimybę jiems pasisakyti. Visus klausimus, simpatijas ar priekaištus geriausia išreikšti po straipsniais nurodytais kontaktais, o jei tokių nėra - argumentuotame komentare. DĖKOJAME už supratingumą!