Ant slenksčio

0


Iliustracija: Concha Mayo / Unsplash

Pavakary, saulei leidžiantis, valstietis prisėdo ant savo kuklios trobos slenksčio pasimėgauti malonia vėsa. Netoliese vingiavo kelias į miestelį. Juo ėjo žmogus. Išvydęs sėdintį valstietį, pagalvojo: ,,Na ir tinginys… užuot dirbęs, turbūt ištisas dienas leidžia kiurksodamas ant namų slenksčio…”

Netrukus pasirodė kitas keliauninkas. Pamatęs valstietį, ėmė štai ką galvoti: ,,Šis žmogėnas – donžuanas. Sėdi čia sau ir apžiūrinėja praeinančias merginas, o po to tikriausiai jas užkabinėja…”

Trečias keliauninkas praeidamas sau tarė: ,,Šis žmogus, be abejo didelis darbštuolis. Triūsė kiaurą dieną, o dabar džiaugiasi užtarnautu poilsiu…”

Iš esmės, mes beveik nieko nežinome apie valstietį, sėdėjusį ant savo namo slenksčio. Tačiau galime daug pasakyti apie tris praeivius: pirmasis buvo tinginys, antrasis linkęs į palaidumą, o trečiasis – labai darbštus.

Viskas, ką sakai, byloja apie tave; ypač kai kalbi apie kitą žmogų.

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Vilnius: Katalikų pasaulio Leidiniai. 2011, 370-371p.)

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here