Istorija, kurią teko stebėti, bus nevisai apie Gerą Mergaitę. O apie Mergaitę apskritai. Arba apie Berniuką. Nes tai nutikti gali ir tam, ir tam.

Vienoje didelėje konferencijoje buvo keli reklaminiai stendai. Kažkuriame jų – arbatos gamintojas kvietė skanauti jo arbatos. Arbatos maišelių pasirinkimas buvo didelis, arbatą gerti ruošėsi dvi merginos. Jos mielai rinkosi, uostinėjo įvairias rūšis, tarėsi, kuri tų arbatų vienai ir antrai labiau patiktų. Žodžiu, skyrė gana daug dėmesio jų laukiančiam malonumui.

Prisipylė vandens į puodelį su arbatos maišeliu pirmoji, vandens prisipylė į puodelį ir antroji.
Ir staiga – klasikinė situacija. Mergina siekusi paimti savo puodelį, jį tiesiog užkliudė ir viską IŠPYLĖ.

Prie stendo stovėjęs vaikinas maloniai šypsojosi, po ranka turėjo gražų rausvą skudurėlį (matyt, tai jau ne pirmas jo praktikoje išpiltas puodelis).

O merginos? Jos jautėsi labai labai nejaukiai. Ir ta, arbatą išpylusioji, ir jos draugė. Abiejų veidai bylojo-SUSIMOVEI! Susimovusioji tik patvirtino, kad ji susimovė-„tiek to, EINAM, nelabai ir norėjau tos arbatos“, pusbalsiu, bet labai susinervinusi pasakė ji draugei.

„Apsikrovusi tu čia, dėl to ir išpylei“,- paantrino jai „gelbėdama“ draugė.

REALLY??? Rimtai, merginos? Who cares dėl jūsų išpilto puoduko? Gyvenime bus dar daug daug daug ne tik išpiltų puodukų, bet net ir visų puodų!

Automatinis kritikas, sėdintis jūsų galvose daro bet ką, kad tik jūs atsisakytumėte daug. Kaip ir šiuo atveju-malonumo.

Ką daryti? Automatinio kritiko taip greitai išjungti nepavyks. Bet susitarti su juo-įmanoma. Ir svarbiausia žinoti, kad išpiltas puodukas, net ir viešumoje, nieko bendro su susimovimu – NETURI!

Linkėjimai,
Milda Matulaitytė-Feldhausen

loading...