Apie kuriamą naują Lietuvos socialinį modelį

0

socialinis-modelis

Pastaruoju metu žiniasklaidoje netylant kalboms dėl kuriamo socialinio modelio ir mokslininkų išsakomų siūlymų bei idėjų, kaip tobulinti Lietuvos socialinę ir darbo sistemas, nutarėme išsamiau apžvelgti visą socialinio modelio kūrimo procesą ir išsklaidyti visų baimes dėl to, kaip šis modelis paveiks visų mūsų gyvenimus. Kalbiname socialinio modelio kūrimo projekto vadovę Eglę Radišauskienę, kuri tikina, kad žiniasklaidoje kilęs didžiulis ažiotažas yra nepagrįstas. Pasak jos, mokslininkai oficialiai dar net nėra pateikę savo galutinių išvadų, o ką jau kalbėti apie šių išvadų pagrindu pradėtas intensyvias diskusijas su atsakingomis institucijomis ir socialiniais partneriais, be kurių joks naujas socialinis modelis šalyje negali būti įtvirtintas. Projekto vadovė stebisi ir dėl žiniasklaidoje minimų išpūstų sumų ir gąsdinimų netrukus užgriūsiančia mokesčių našta.

Kodėl apskritai imtasi socialinio modelio kūrimo projekto? Ar dabar egzistuojanti sistema nėra efektyvi?

Iš tiesų, per pastaruosius 24 metus Lietuvoje įvyko labai daug pokyčių: keitėsi ekonomikos sistema, tapome gausybės tarptautinių ir regioninių organizacijų nariai, perėmėme daugybę tarptautinių teisės normų, atvėrėme savo sienas pasauliui, pradėjome migruoti, pagerinome medicininių paslaugų kokybę ir prieinamumą, pradėjome ilgiau gyventi ir mažiau gimdyti. Reguliavimo prasme, žinoma, taip pat nesėdėjome rankų sudėję – tobulinome ir naujinome teisės aktus, tačiau realiai tik lopėme sistemą, o šiandien jau reikia naujo, pajėgesnio, efektyvesnio ir daugiau sričių apimančio mechanizmo. Dabar turim tris atskiras sistemas: socialinio draudimo, užimtumo ir darbo santykių. Nuolat jas pildome, kad jos veiktų kartų, nevaržytų viena kitos ir siektų bendro tikslo – mūsų visų gerovės. Deja, tas pavyksta ne visada, todėl dar 2012 m. vasarą buvo priimtas sprendimas sukurti naują, visas šias tris sistemas apimantį, tvaresnį Lietuvos socialinį modelį, kartu sukuriant ir įdiegiant stebėsenos sistemą, kuri leistų analizuoti gyventojų užimtumo ir demografijos pokyčių įtaką valstybiniam socialiniam draudimui ir pensijų sistemai.

Jei sprendimas buvo priimtas 2012 m., kodėl mokslininkai tik šiemet pradėjo darbą?

Tiek trunka procedūros. Pirmiausiai teikėme paraišką projektui gauti Europos Sąjungos struktūrinio fondų finansavimą – užtruko, kol gavome patvirtinimą. Tuomet skelbėme viešųjų pirkimų konkursą, šis taip pat užsitęsė. Galiausiai turėjome susiderinti visus finansavimo klausimus su Europos Sąjungos struktūrinę paramą administruojančia institucija ir gauti jos pritarimą. Galiausiai šių metų pradžioje pasirašėme paslaugų teikimo sutartį ir mokslininkai pradėjo darbą.

Žiniasklaidoje šmėsčioja didžiulė modelio sukūrimo kaina ir aiškinama, kad už šią neva mokesčių ir Darbo kodekso reformą, teks susimokėti eiliniams šalies gyventojams ir verslui? Kiek iš tiesų kainuos modelio sukūrimas ir kieno pečius apguls sąskaitos?

Tokios didelės apimties būtinų tyrimų bei modelių, kokie numatyti šiame projekte, atlikti vien tik ministerijos darbuotojams nepavyktų, kadangi tokios veiklos reikalauja papildomų specifinių žinių, globalaus sisteminio vertinimo ir plačios kitų Europos šalių gerosios praktikos pavyzdžių analizės. Todėl projekto veiklos įgyvendinamos pasitelkus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą.Modelis kuriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“. Šis būdas suteikia galimybę atlikti kokybiškus tyrimus, pritraukiant ne tik Lietuvos mokslininkus bei ekspertus, bet ir užsienio šalių tyrėjus kartu su ekspertais, įskaitant socialinius partnerius.

Paskelbėme tarptautinį viešųjų pirkimų konkursą socialinio modelio kūrimo paslaugoms teikti, kuriame galėjo dalyvauti tiek Lietuvos, tiek užsienio mokslininkai, tyrėjai ir ekspertai. Galiausiai, įvertinus gautas paraiškas ir pasiūlytas kainas 2014 metų vasario 13 d,. pasirašėme sutartį su Vilniaus universitetu, kuris paslaugų paketą Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio–administracinio modelio sukūrimui teikia pasitelkdamas partnerius iš Socialinių mokslų instituto, Mykolo Romerio universiteto bei kitus nepriklausomus ekspertus. Sutarties kaina siekia 3,15 mln. litų, iš kurių net 85 proc. yra skiriami iš Europos socialinio fondo lėšų. Todėl žiniasklaidoje minimos sumos ir gąsdinimai, kad gyventojams ir verslui teks susispausti ir mokėti už socialinio modelio kūrimą iš esmės yra klaidinančios.

Už ką bus mokami šie pinigai?

Modelio kūrimas susideda iš kelių etapų. Pirmiausia buvo atlikti tyrimai, analizuojant Europos valstybių praktikas, derinant socialinio draudimo, darbo santykių ir užimtumo skatinimo priemones, pateikta jų analizė bei kitų šalių gerosios praktikos pavyzdžiai. Antrasis etapas apima teisinio–administracinio modelio Lietuvos atvejui sukūrimą. Ir galiausiai trečiajame etape vyks teisės aktų projektų rengimas, tobulinant darbo santykius, užimtumą bei valstybinį socialinį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Tai leis sudaryti objektyvias prielaidas pritraukti daugiau investicijų ir sukurti papildomų darbo vietų, sykiu kuriant tvaresnę, skaidresnę, adekvačias išmokas garantuojančią valstybinio socialinio draudimo sistemą. Siekiame ateityje užtikrinti vykdomos politikos vientisumą ir sistemos stabilumą.

Šiuo metu projekto vykdytojams esame sumokėję beveik 1 mln. litų už atliktą užimtumo didinimo, kovos su nedarbu ir skurdo mažinimo strategijų, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitų mokesčių naštos bei šių mokesčių teisinės bazės analizę Europos valstybėse, likę pinigai bus mokami projekte nustatyta tvarka už atliktas veiklas: teisės aktų projektų parengimą, galutinį išvadų pristatymą, viešinimo ir diskusijų renginius. Dalis lėšų skiriama mokslininkų algoms. Iš viso projekte dirba apie 40 asmenų.

Žiniasklaidoje politikai ir visuomeniniai veikėjai skundžiasi, kad šis modelis su jais nėra derinamas, ir baiminasi, kad vieną rytą nubudę šalyje ras naujus teisės aktus ir naujus mokesčius, apie kuriuos nieko nežinojo ir negirdėjo. Ar iš tiesų mokslininkų pateikti pasiūlymai automatiškai taps naujais teisės aktais, naujais mokesčiais ir nauja sistema?

Tikrai ne. Pirmiausiai jau yra teikiama informacija viešai apie mokslininkų pirminius pasiūlymus renginiuose, kuriuose dalyvauti kviečiami ir socialiniai partneriai, ir politikai, ir valstybės institucijų atstovai. Atkreipiame dėmesį, kad nuo pat tyrimo pradžios visa informacija įskaitant ir tyrimų rezultatus yra skelbiama viešai, tam yra sukurtas atskiras internetinis puslapis www.socmodelis.lt. Visi rengiami teisės aktų projektai yra pagrįsti mokslininkų atliktais tyrimais. Kadangi projekto veiklos vėluoja, tik dalis teisės aktų projektų buvo pateikti gruodžio 15 d. Projektai bus derinami su visomis suinteresuotomis institucijomis ir socialiniais partneriais. Atkreipiu dėmesį, kad su socialiniais partneriais Trišalėje taryboje buvo nuspręsta pirma projektus išdiskutuoti Darbo santykių komisijoje ir tik tuomet teikti Trišalei tarybai. Įstatymų leidyba yra išskirtinai Seimo funkcija, tad jokie teisės aktai negali būti priimti be parlamentarų palaiminimo.

Nuo pat socialinio modelio kūrimo projekto pradžios raginame visas suinteresuotas šalis reikšti savo nuomonę, teikti pastabas ir pasiūlymus. Vyksta intensyvūs socialinio modelio kūrimo viešinimo renginiai, kurių metų su visuomene, politikais ir socialiniai partneriais diskutuojama apie galimus socialinės sistemos pakeitimus, kokios priemonės būtų veiksmingos, kokių neigiamų padarinių jos galėtų turėti. Naudodamasi proga noriu dar kartą paraginti politikus, visuomenę, visus socialinius partnerius – tiek profesines sąjungas, tiek darbdavius – aktyviai dalyvauti diskusijose ir reikšti savo nuomonę visoms mokslininkų pateikiamoms išvadoms.

Žiniasklaidoje nuolatos pasirodo vieno ar kito mokslininko profesoriaus pasisakymas apie tai, kad reikėtų didinti mokesčius, mažinti socialines išmokas, keisti apmokėjimo tvarką, liberalizuoti Darbo kodeksą ir panašiai. Taip, tai yra šių žmonių siūlymai, kuriuos jie išsako ir kviečia diskutuoti ieškant optimaliausių variantų. Vis dėlto vėliau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik kartu išdiskutavusi su socialiais partneriais teisės aktų projektus, teiks juos Vyriausybei, o galutinį sprendimą priims Seimas.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here