fbpx

Apie meilę
0 (0)

Nors daugelis žmonių sau to ir neprisipažįsta, meilė yra pagrindinis mūsų gyvenimo siekis. Geri, gražūs, protingi ir turtingi stengiamės būti pirmiausia dėl to, kad būtume mylimi. Meilė mums suteikia laimę.

Žmonės kurie teigia, kad meilės nėra, greičiausiai yra patyrę tiesiog nelaimingą meilę. Jie stipriai mylėjo, tačiau patyrė skausmą. Tokiu būdu, neigdami meilę, jie siekia apsisaugoti nuo tokio skausmo ateityje ir įtikina save, bei mėgina kitus, kad meilės nėra.

Įsimylime dėl to, kad tam tikri žmonės pasižymi mus traukiančia galia: fizine (jėga ar grožis), psichologine (pvz., gerumas) ar socialine (pvz., statusas).

Išties žmonės myli vieni kitus dėl pačių įvairiausių priežasčių ir visa tai apibrėžti kažkokiu vienu universaliu apibrėžimu gal ir nelabai įmanoma. Tačiau nusakant patį procesą, galime tai apibūdinti, kaip emocinį įsipareigojimą – išgyvenamą kaip nuotaikų, jausmų ar emocijų priklausomybę nuo kito žmogaus meilės. Meilė, tai jausmas, susijęs su tam tikrais emociniais išgyvenimais mylimo žmogaus atžvilgiu.

Iš susižavėjimo į aistrą peraugantis jausmas dar nėra pajėgus išlaikyti ilgalaikius santykius. Bene pagrindinis emocinis bruožas, būdingas ilgai trunkantiems meilės santykiams, yra rūpinimosi partneriu jausmas (P. Noller, 1996). Taip pat pastebėta, kad yra svarbus lygybės ir teisingumo tarp partnerių jausmas (N. W. VanYperen ir B. P. Buunk, 1990).

Dar vienas gana svarbus ilgalaikių meilės santykių bruožas yra sąmoningas įsipareigojimas santykiams. Santykiai paprastai tampa ilgalaikiais, kai partneriai suvokia meilę, kaip savo sąmoningą pasirinkimą, o ne kaip nežinia iš kur atsiradusį jausmą (R. J. Sternberg, 1986). Sąmoningas pasirinkimas mylėti skatina dėti pastangas santykiams saugoti ir puoselėti, o tai padeda nugalėti įvairiausias kliūtis iškylančias kelyje.

Kita vertus, kai meilė suvokiama kaip nežinia iš kur atsiradęs jausmas ir nežinia kur dingstantis, pastangos santykių išsaugojimui nėra įmanomos, nes žmonės tiki, kad tai kažkas,kas juos valdo ir nuo jų nepriklauso.

Tokie klaidingi įsitikinimai apie meilę jau ankstyvoje jaunystėje. Didžiąją dalį klaidingų įsitikinimų susikuriame žiūrėdami televiziją, kine, teatre ar skaitydami knygas. Šios meilės istorijos, siekdamos komercinės sėkmės dažnai būna gerokai pakeistos, nes laimingos ir paprastos meilės istorijos gali pasirodyti tiesiog nuobodžios.

Įvairūs tokie klaidingi įsitikinimai tampa mitais trukdančiais jaunuoliams sukurti ilgalaikius ir laimingus meilės santykius. Vienas iš tokių yra besąlygiškos meilės mitas. Jis teigia, kad meilė yra akla jėga, ateinanti iš niekur, netikėtai užvaldanti žmogų ir priverčianti be jokios priežasties mylėti žmogų, kuris net nežino,kad mes egzistuojame. Tokia meilė yra labai patogi, nes nėra jokios rizikos, iš mūsų nieko nėra reikalaujame ir mes tarsi už nieką nesam tada atsakingi. Tai tinka žmonėms vengiantiems prisiimti atsakomybę už santykius.

Meilė visada turi priežastis. Žmonės dažnai klausia vienas kito už ką mane myli ir ne visada yra lengva atsakyti. Kita vertus, rasti savo meilės priežastis yra lengviau galvojant ne apie mylimą žmogų, o pagalvojus apie žmones, kurių mylėti niekuomet negalėtume. Paprastai tokias priežastis nurodyti daug lengviau.

Dar viena mito apie besąlygišką meilę radikali atmaina yra ta, kad tikra meilė turi būti kančia. Meilė yra tikra tik tada, kai mums viskas tėra kančia, vienas vargas ir kas tarsi paliudija mūsų jausmo tikrumą. Partneris yra mūsų priešingybė su kuriuo be perstojo konfliktuojame, dar geriau jei jis pilnas ydų ir yra kamuojamas alkoholizmo, narkomanijos, linkęs į paleistuvystę ar smurtavimą, turi polinkį nusikalsti ar serga psichikos ligomis. Jei mylime žmogų, kad jisnuolat yra girtas ir mus muša, vadinasi, mylime iš tikrųjų.

Toks požiūris yra būdingas žema savigarba pasižymintiems žmonėms (R. Norwood, 1985). Jų žema savigarba trukdo jiems rasti tokį žmogų kuriuo jie išties galėtų džiaugtis. Atsidūrę šalia „per gero“ partnerio tokie žmonės jaučiasi nepilnaverčiai. Pastebėdami gerąsias partnerio puses, tokie žmonės jaučiasi kalti,kad patys nėra tokie, o atsidūrę šalia ydingo žmogaus, jų savivertės graužatis tarsi nurimsta. Dažnai žmogus tiesiog netiki, kad gali surasti kažką geriau, tad gyvena ir kenčia su tuo kas yra.

Galima išskirti kelis pasitenkinimo santykiais šaltinius. Visų pirma pasitenkinimą santykiais lemia abipusis poreikių tenkinimas, keitimasis dėmesio, pagarbos, rūpinimosi ir aistros ženklais. Teigiamas bendravimas turi didesnę įtaką pasitenkinimu santykiais, nei konfliktų nebuvimas. Pasitenkinimas santykiais priklauso nuo partnerių poreikių lygiateisiškumo.

Pastebėta, kad vyras ar moteris kurie nepatenkinti santykiais savo partnerio elgesį paprastai interpretuoja neigiamai (pvz. Paprašė druskos nes jam mano sriuba neskani, mano, kad nemoku gaminti ir esu nevykėlė). Dėl abipusio pasitikėjimo, pagarbos, asmeninio patrauklumo, patenkintos santykiais poros linkusios teigiamai interpretuoti savo partnerio veiksmus ir jų priežastis.

Pasitenkinimas santykiais yra vienas svarbiausių santykių stabilumą garantuojančių veiksnių, bet ne vienintelis.

Santykių sukūrimas ir palaikymas reikalauja įvairialypių investicijų. Pagrindinės investicijos yra laikas, pastangos, lūkesčiai ir kiti santykiai, kurių atsisakome savo laimės labui. Juo santykiai daugiau kainuoja, tuo labiau stengiamasi juos išsaugoti.

Meilės ilgalaikiškumas taip pat remiasi įtakos simetriškumu. Meilė nėra kova dėl valdžios. Kova dėl valdžios naikina meilę ir kuria priklausomybę.

Plačiau skaitykite: Visvaldas Legkauskas (2012). Socialinė psichologija. Vilnius: Vaga. 291-302 p.

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

1 Response

  1. autobusu nuoma parašė:

    dekui!

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.