Apklausa: jei netikėtai gautumėte dovanų 100 eurų, kur juos išleistumėte?

0
Iliustracija: freepik.com

Neplanuotai gautas ar tiesiog iš dangaus nukritęs 100 eurų banknotas Lietuvos gyventojams didžiausią pagundą sukeltų jį tiesiog išleisti. Kas trečias atidėtų pinigus taupymui, tačiau tarp galimų pasirinkimų figūruoja ir investicijos į kriptovaliutas, auksą ar akcijas. Šalies gyventojų pasirinkimą, kaip elgtųsi su atliekamais pinigais, atskleidė birželį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų” apklausa.

Ją inicijavusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siekė išsiaiškinti, kiek patrauklus šalies gyventojams būtų taupymo pasirinkimas, netikėtai gavus pinigų. Paaiškėjo, kad taupymui 100 eurų paskirtų 32 proc. visų respondentų – dažniausiai tai moterys, aukščiausią išsilavinimą turintieji, didmiesčių gyventojai.

„Taupymas yra tik trečias dažniausias pasirinkimas po 100 eurų panaudojimo kasdienėms reikmėms (44 proc.) bei pinigų išleidimo maloniems dalykams (40 proc.). Pastarasis vartojimo tikslas yra ypač sunkiai pagrindžiamas, nes respondentai lygiai taip pat galėjo rinktis iš tokių variantų, kaip skolų atidavimas ar mokesčių sumokėjimas, taip pat taupymas ar investavimas. Tai rodo, kad tam tikra prasme lengvabūdiškas vartojimas Lietuvoje vis dar yra svarbesnis nei finansinio saugumo kūrimas ir turime nemenką iššūkį, norint pakeisti gyventojų supratimą apie asmeninių finansų paskirstymo prioritetus”, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Vartojimas – pasirinkimas numeris vienas

Apklausa atskleidė, kad 100 eurų Lietuvoje greičiausiai išgaruotų panaudojant juos kasdienėms reikmėms. Toks prioritetų pasirinkimas, anot Š. Ruzgio, gali byloti apie du variantus, pirmasis kurių – kad šalies gyventojams trūksta pajamų einamiesiems dalykams, antrasis – kad paminėta pinigų suma neatrodo tokia reikšminga, jog dėl jos vertėtų sukti galvą.

„Vienareikšmiškai įvertinti pasirinkimus nėra paprasta, kadangi jie priklauso nuo daugybės aplinkybių. Vis dėlto paradoksalu, jog neplanuotai gautus pinigus išleisti maloniems dalykams linkę nemažai bedarbių, namų šeimininkių, studentų ir moksleivių – tai prasilenkia su įsivaizdavimu, kad sprendimą vartoti dažniausiai lemia lėšų trūkumas, o pinigai tokiu atveju panaudojami būtiniausiems poreikiams. Apklausos duomenimis, pinigus kasdieniam vartojimui rinkosi maždaug kas antras ūkininkas, darbininkas ar techninis darbuotojas, studentas ar moksleivis, tačiau tik ūkininkai visiškai negalvoja apie pinigų išleidimą savo malonumui”, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Jo teigimu, pastebima tendencija, kad kuo didesnės pajamos tenka namų ūkio nariams, tuo santūresnį ir atsakingesnį asmeninių finansų tvarkymo pavyzdį jie demonstruoja – linkę mažiau leisti dabar ir dažniau galvoti apie lėšų atsidėjimą.

„Vis dėlto akivaizdu, kad labiau pažeidžiamos socialinės grupės savo turimus pinigus išleidžia „čia ir dabar”, todėl iššūkis keisti jų supratimą apie finansinius prioritetus ir skatinti galvoti apie didesnį taupumą yra aktualus kaip niekada”, – sako asociacijos vadovas.

Azartas – ne paskutinėje vietoje

Kas penktas šalies gyventojas iš dangaus nukritusius 100 eurų panaudotų azartiškai – pirktų loterijos bilietų (14 proc.) ar investuotų į kriptovaliutas, auksą ar akcijas (8 proc.). Apklausos duomenys rodo, kad patys azartiškiausi Lietuvoje yra ūkininkai – kas ketvirtas (25 proc.) loštų loterijoje, taip pat elgtųsi bedarbiai (21 proc.) ir pensininkai (17 proc.).
Atlikusius 100 eurų į akcijas, auksą ar kriptovaliutas investuotų kas dešimtas darbininkas ar techninis tarnautojas, kas dešimta namų šeimininkė, kas dešimtas specialistas ar tarnautojas, taip pat kas dešimtas bedarbis.

„Pirmąjį šių metų pusmetį vykusi II pensijų pakopos reforma paskatino 1,3 mln. dirbančiųjų aktyviau pasidomėti tuo, iš ko jie gyvens pensijoje, kokia apimtimi jie gali kaupti ir potencialiai kokių santaupų jie gali tikėtis užbaigę savo dalyvavimą darbo rinkoje. Tenka pastebėti, kad nors periodišką taupymą nuo atlyginimo kas mėnesį renkasi didžioji dauguma dirbančiųjų, vis dėlto dar gajus noras praturtėti akimirksniu – loterijoje ar iš kriptovaliutų, ir tai turėtų kelti nerimą socialinės politikos formuotojams, nes nesėkmės galimybė ir dar didesnis nusivylimas čia yra milžiniški”, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimai” apklausą atliko birželio 18-27 dienomis, joje dalyvavo 1014 gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here