Apmąstymai metams baigiantis

zvilgsnis

Metų pabaigoje stabtelti, iš greitkelio žengti žingsnelį į šoną ir ramiai apmąstyti tai, kas svarbiausia. Tokia pauzė būtina kiekvienam, tačiau daugeliui ji – tik svajonė.

Kiek daug žmonių skundžiasi neturintys laiko tiesiog pasėdėti prie lango arba ramiai paskaityti knygą. Arba pasivaikščioti po parką su senu draugu. Arba nieko nedaryti, kaip pataria prancūzų psichologas Žanas Lui Servanas – Šreiberis (Jean-Louis Servan-Schreiber), knygos „Ilgaamžiškumo menas“ autorius.

Anot Šreiberio, kiekvienas žmogus kiekvieną mielą dieną turėtų skirti sau laiko „nieko neveikti“. Uždaryti paskui save duris, išjungti telefoną bei kompiuterį ir pabūti tik su savimi. Iš pradžių tokios minutės reikalauja pastangų, mat Vakarų pasaulio žmogui patys sudėtingiausi yra tapę paprasti dalykai, tačiau ilgainiui jis pajaučia, koks gydantis yra šis „laikas sau“.

Filosofas Žakas Kastermanas (Jacques Castermane) taip pat yra pastebėjęs, jog šiuolaikiniai žmonės jaučia nuolatinį nerimą ir stresą todėl, kad yra per daug atitrūkę nuo savo tikrosios, dieviškosios, esybės, kuri kaip oras reikalinga ramybei bei gerai sveikatai, ir pernelyg prisitaikę prie materialių sąlygų, kurias jie vadina „realybe“.

Tą pačią įžvalgą pateikia ir vokiečių rašytojas Michaelis Endė (Michael Ende) knygoje „Momo“. Viename mažame miestelyje pasirodo laisvo, neracionaliai eikvojamo laiko supirkėjai. Ir tuomet gyvenimas tų, kuriems nelieka nė sekundės tam, kad pasiklausytų paukščių giesmės, pasigėrėti saulės laida, pastebėti metų laikų kaitą, tampa niūrus ir beprasmis.

„Man regis, jog galutinis žmogaus tikslas – atsiskleisti, išreikšti dieviškąją kibirkštį ir pajusti pasitikėjimą savąja prigimtimi“, – rašo kanadiečių psichologas, streso teorijos autorius Hansas Seljė (Hans Selye).

„Ne pasaulis verčia žmogų vergauti, – rašo gruzinų filosofas Merabas Mamardašvilis. – Jeigu žmogus yra priklausomas arba yra vergas, tai jis vergauja tik savo paties šmėkloms, išaugusioms jo paties dvasioje.“

Janas Grahamas (Ian Graham), knygos „Nesistebėkite stebuklais“ autorius, pataria: „Kasdienybėje nuolat priminkite sau dalį dėmesio sutelkti į širdį. Netrukus suprasite, kad vienu metu būti galvoje ir širdyje neįmanoma. Taip pat aptiksite, kad neįmanoma būti širdyje ir tuo pat metu smerkti ar kritikuoti.“

„Kuo daugiau esate investavę į materialų gyvenimą ir kuo labiau tikite savo įvaizdžio realumu, tuo tamsesnė užslinks sielos naktis, nes tuo daugiau turėsite prarasti ar atsisakyti, – rašo J. Grahamas. – Išsipildžius sielos troškimui persimainyti, galite pagauti save sakantį: „Nebesuprantu, kas aš toks.“ Tiesa, tokiu atveju atkrinta visa, kas palaikė jūsų senąją asmenybę. O šitai yra reikalinga, kad galėtumėte patirti neišmatuojamai didesnį ir neblėstantį pasitenkinimą, kad atsiskleistų aukštesnės galios tikėjimas, užtikrinsiantis, jog viskas visada bus gerai…“

Šaltinis: ve.lt

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.