Girl at Christmas Time --- Image by © Bloomimage/Corbis
© Bloomimage/Corbis

Ar pastebėjote, kaip žiba vaiko akys, kai jis gauna dovanų? Nesvarbu, ar tai gimtadienio dovanos, ar lauktuvės, parvežtos iš tolimo giminaičio, neretai pirmiausia vaiko akys krypsta į rankines, maišus ar spalvingu popieriumi pasipuošusias dėžes. Šiais laikais dovanų pasiūla iš tiesų didžiulė. Nuo įvairiaspalvių žaislų lūžta parduotuvių lentynos, tačiau kartais iškyla kita dilema – ką vis dėlto padovanoti vaikui: išsvajotą žaislą, naujus žieminius batus ar daiktą, kurio labai norėjome, kai patys buvome vaikai?

Nenuostabu, kad ne vienam tėčiui ar mamai kyla mintis, jog žaislų jau nebereikia – jų tiesiog nėra kur padėti. Tačiau dovanų talpinimo klausimus palikime interjero specialistams. Su vaikų psichologe Inga Šulciene pasikalbėkime apie dovanų reikšmę vaikams. Galbūt tai padės atsakyti į klausimą: „Ką dovanoti vaikui?“

Kaip manote, ką apskritai reiškia dovana?

Tiek vaikui, tiek suaugusiajam dovana – dėmesio gavimas, svajonės išsipildymas. Į dovaną sudedame ne tik materialius dalykus. Tai žinia apie santykį, svarbumą, dažniausiai – tam tikra jausmų išraiška. Tai gali būti atsiprašymas, parodymas, kad mylime, ir daugelis kitų dalykų.

Renkant dovaną turbūt pirmiausia kyla klausimas, ar dovana turi būti praktiška, ar labai vaiko laukiama, tačiau nebūtinai reikalinga?

Svarbiausia iki laukiamos šventės išklausti, pastebėti ar kažkaip kitaip sužinoti, ko vaikas labiausiai nori. Tai ir būtų tinkamiausia dovana. Dovanų stebuklas slypi čia, kad vaikas gauna būtent tai, apie ką labai svajoja, ir tai nėra nei dydžio, nei kainos, nei kiekio klausimas. Svarbiausia, kad „aš norėjau ir mano noras išsipildė!“ Pasaulis vaikui atrodo magiškas ir maždaug iki 7–9 metų vaikų mąstymas yra gana egocentriškas. Tada vaikai įsivaizduoja, kad pasaulyje viskas vyksta pagal jų norus, pavyzdžiui, sninga dėl to, kad jie nori lipdyti besmegenį, ir dovanas gauna tas, apie kurias labai svajoja. Tai ypač svarbu ir tėvams, nes jie jaučiasi galintys palaikyti vaiko magišką fantazijų pasaulį, išpildyti vaiko norą. Taigi, ar dovana būtų praktiška, ar ne, priklausytų labiau nuo vaiko norų. Svarbiausia, kad tėvai nepasiduotų pagundai pirkti dovanų, kurių patys nori labiau nei vaikas.

Geriau viena didelė ar didelis kalnas įvairių dovanų?

Nežinau, ar vaikui gavus daug dovanų jos tampa vertingos. Jei vaikas užverčiamas dovanomis, jis pasimeta, nebežino, kuri dovana yra svarbi ir labiausiai džiuginanti. Viena išsvajota ir labai laukta dovana daro daug didesnį įspūdį.

Dažnai tėvai susiduria su dilema, kad žaislų namie jau nėra kur padėti, o artėja dar ne viena ir ne dvi šventės, seneliai, dėdės, tetos ir draugai dovana tikrai norės parodyti, kaip myli vaiką, ir žaislų, be abejo, tik daugės. Kaip elgtis tokioje situacijoje?

Jei labai praktiškai – žaislus būtų galima atrinkti, atidėti ir po kurio laiko juos keisti su jau turėtais. Tada jie vėl tampa lyg nauji. Taip pat galima padaryti gražų darbą ir kartu su vaikais juos atrinkus padovanoti tiems, kurie tokių neturi, pavyzdžiui, gyvenantiems vaikų namuose. Juk tai būtų ir geras pavyzdys, mokant vaikus dalytis, ir nebereikalingų žaislų panaudojimas kilniam tikslui. Tik nereikėtų to daryti per prievartą. Svarbu leisti tai nuspręsti pačiam vaikui, kurį žaislą galima paimti, o kurį palikti.

Na, o jeigu jų labai daug, ar turėtumėme nedovanoti vaikui dovanų? 

Tikrai neteigčiau taip kategoriškai, tačiau galbūt nereikia gauti atskiros dovanos nuo kiekvieno šeimos nario kaip įprasta, o tiesiog kelias dovanas, kurios iš tiesų būtų svarbios. Daugybė žaislų tikrai neskatina kūrybiškumo ir apversti vaiką krūva dovanų nėra naudinga. Kai kurie žaislai net dirgina vaikus: patys dainuoja, kalba, žaidžia, laksto ir pan. Vaiko kūrybiškumui pasireikšti nebelieka erdvės. Kartais paprasčiausias žaislas yra daug vertingesnis kūrybiškumo lavinimo prasme.

Deja, turbūt būna ir taip, kad ne visos trokštamos dovanos yra įperkamos?

Iš tiesų dovana gali kainuoti daugiau, nei tėvai uždirba. Reikėtų suprasti, kad vaikas gali gauti ne tą dovaną, kurios ypač laukia, tačiau yra ir kitų nemažiau vertingų, pasiekiamų daiktų, kuriuos tėvai gali įpirkti. Tokiu atveju galima akcentuoti, kad vaikai gauna dovanas apskritai. Kita vertus, net ir labai džiuginantį žaislą vaikas gali numesti po 5 minučių žaidimo, tačiau to tikrai nereikėtų suprasti kaip neįvertinimo.

Jei toje pačioje šventėje dovanas gauna keli vaikai, kartais kyla ginčų dėl dovanų skirtumų ir norint to išvengti perkamos vienodos dovanos. Ar palaikote vienodų dovanų idėją?

Tėvai geriausiai pažįsta savo vaiką. Kiekvienas vaikas yra individualus, reikėtų atsižvelgti į jo pomėgius ir vienodų dovanų vengti. Pirkti vienodas dovanas ypač priimtina darželyje. Tačiau jeigu vaikas šiuo metu žaidžia tik su mašinomis ir nori naujos, tai kam jam reikia gauti dovanų knygutę, kuria visai nesidžiaugs?

O kaip su neapčiuopiamomis dovanomis vaikams?

Vaikams dovanoti nedaiktiškas dovanas yra gana sudėtinga ir gali būti, kad tokia dovana vaiko visiškai nenudžiugins. Vis dėlto viskas, žinoma, priklauso nuo jos pateikimo. Jei paduosime vaikui bilietą į spektaklį, vaikui jis turbūt nepadarys jokio įspūdžio. Tačiau jei vaikui pasakojama su juo susijusi pasaka, fantazija, tai gali ir suveikti. Vis dėlto dovanoti ne žaislus yra rizikinga. Galbūt reikėtų rinktis ne tokį rizikingą kelią.

Kartais galima išgirsti tokią frazę: „jei būsi blogas, negausi dovanų“. Ar galima taikyti tokią bausmę kaip kontrolės priemonę?

Dovana neturi būti susijusi su vaiko bausmėmis už blogą elgesį. Juk tai vyksta bet kokiu atveju, ar būtų gimtadienis, ar Kalėdos, ar kokia kita svarbi šventė. Dažnai tėvai taip ir prisimeluoja, juk vaikas, kad ir kaip būtų elgęsis, vis tiek gauna dovanų. Gerų darbų skatinimą ir pastebėjimą galima akcentuoti visuomet, tačiau nereikėtų atimti iš vaiko dovanų gavimo džiaugsmo už bausmę.

Ar suaugus dovanos tampa mažiau svarbios?

Suaugusiesiems dovanos irgi yra svarbu. Juk ir mes norime, kad svajonės pildytųsi. Smagu, kai ir mūsų artimieji atspėja, ko norime gauti dovanų. Tai metas, kai galime pasistengti, pagalvoti, pajausti ir suprasti kitą žmogų. Iš dovanų daug galime sužinoti apie santykį su žmogumi ir kas jam yra svarbu. Dažniausiai perkame tai, kas mums patiems patinka ir smagu. Suaugusieji visada mėgsta rankomis padarytas dovanas, kur įdėta darbo, laiko, pastangų ir minties…

Bijodami suklysti kartais renkamės dovanoti tam tikros parduotuvės čekį. Ar čekis tinkama kalėdinė dovana?

Taip, tai tarsi lengviausias kelias, tačiau, manau, kad čekis nėra dovana. Tai labiau rodo, kad aš negalvoju, kas tam žmogui svarbu, neturiu laiko ar pan. Tad net jei ir yra rizika suklysti, konkreti dovana yra daug malonesnė.

Vis dėlto ką daryti, kad šventės neužgožtų dovanos? Ką reikėtų akcentuoti?

Tiek vaiką, tiek suaugusįjį reikėtų įtraukti į patį šventės procesą. Užkrėsti šventine nuotaika: puošti namus, ruošti vaišes, galvoti šventines pramogas. Juk iš tiesų ne dovanos yra svarbiausios. Patys suaugusieji labai sureikšmina dovanas savo vaikams ir galvoja, kad taip kažką atperka. Ypač tie, kurie daug dirba, bando išpirkti kaltę, kad mažai būna su vaiku. Yra tokia pasaka: „Atėjo į parduotuvę tėvai ir klausia, ar gali pardavėja patarti, kokį žaislą gavęs vaikas niekada neliūdėtų… Pardavėja atsakė, kad tokio žaislo nėra. Joks žaislas neatstos buvimo su tėvais.“ Didžiausia dovana – būti su vaikais, juos mylėti ir drauge žaisti.

Radvilė Gurskytė / manopsichologija.lt

loading...