Ar gali nusileisti nuo kalno

“Kol turite šviesą, tikėkite ją…” (Jn 12, 36).

isų gyvenime būna akimirkų, kai pasijuntame geriau, nei bet kada iki šiol, ir tada tariame: “Jaučiuosi viskam pasiruošęs. Norėčiau taip jaustis visuomet!” Tačiau taip nebūna. Tai įžvalgos akimirkos kurių turėtume laikytis netgi tuomen, kai taip nesijaučiame. Daugelis mūsų, nebūdami viršukalnėje, kasdieniame gyvenime nesijaučiame gerai. Tačiau privalome savo kasdieniame gyvenime laikytis to standarto, kuris mums buvo apreikštas tuomet, kai buvome kalno viršūnėje.
Neleisk, kad kalno viršūnėje pažadintas pojūtis kada pranyktų. Neužsisvajok: “Kaip puiku gera taip pakylėtai jaustis!” Tuojau pat imkis veiksmų – daryk ką nors, net jei manytum, kad nieko daryti nereikia … [o jei pajusi įkvėpimą] nesakyk: “Bus padaryta” – bet imk ir padaryk. Čiupk sau už pakarpos ir nusipurtyk kūnišką tingumą. Tingumas visuomet glūdi mūsų viršukalnės patyrimo troškimuose; tik ir kalbame apie tai, ką ketiname veikti, kai būsime viršukalnėje. Privalome išmokti gyventi įprastoje “pilkoje” kasdienybėje, laikydamiesi to, ką matėme kalno viršūnėje.
Nenusimink, jei kartą tau nepavyko – mėgink iš naujo. Sudegink su praeitim siejančius tiltus ir sąmoningai įsipareigok Dievui [Gyvenimui, Sau, Artimiesiems]. Nekeisk savo sprendimų, jei jie buvo priimti remiantis tuo, ką išvydai ir sužinojai ant kalno.

(Oswald Chambers. Viskas Jo šlovei. Apmąstymai kiekvienai dienai. Vilnius: Abigailė. 2011, 117 p.)


Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.