Ar įmanoma išbristi iš depresijos?

depresija

Sveiki! Mano vardas Lauryna (vardas pakeistas), man 25 metai. Jau tris metus, manau, kad sergu depresija. Nuolat jaučiu liūdesį, nuolat aplanko liūdnos mintys, negaliu atsikratyti tuštumos jausmo, keisto skausmo krūtinėje (tai ne fizinis, žinoma, skausmas, bet kartais skauda fiziškai), kankina nuotaikų sutrikimai, labai dažnai verkiu. Lankiausi pas du psichologus, bet tai man nepadėjo, tiesiog tada kažkodėl nesijaučiau savimi pokalbių metu. Bandžiau ieškoti pagalbos ir paguodos tikėjime, maldoje, bet tai padėjo tik maždaug tris mėnesius. Kažkada, dar prieš tuos tris metus man padėdavo mokslai, tada labai gerai mokiausi, jaučiau aistrą ir susidomėjimą savo mokslams, tikėjau, kad manęs laukia šviesi ateitis, bet dabar… Įstojau į magistrantūrą, maniau, kad bus geriau, atrasiu save, bet kuo toliau, tuo labiau jaučiuosi visiška nevykėlė – negaliu susikoncentruoti, jokiam dalykui, tiesą sakant nejaučiu didelio susidomėjimo niekuom, mane lengva apskritai išmušti iš vėžių (nors prieš tuos 3 metus buvau žymiai stipresnis žmogus), pastatyti į kvailės vietą. Na, jeigu paklaustumėte, kas nutiko tada, tai pasakyčiau, jog nieko nenutiko, kažkodėl tada pajutau tą tuštumą, skausmą, pradėjo kamuoti panikos priepuoliai, kartais „skraidau“ (esu visiškai atitrūkus nuo realybės), vienu metu vos neatsiprašinėjau, kad apskritai esu, lyginau save su kitais, nuolat jaučiuosi prastesnė, pradėjau bijoti žmonių, nors prieš tai buvau visiškai kitoks žmogus.
Kreipiausi į gydytoją, kuri man siūlė nutraukti mokslus ir atsigulti į ligoninę, nes labai sumažėjo svoris, prasidėjo nemiga, pradėjo šlyti santykiai su aplinkiniais, viskas atrodė pilka. Vartojau antidepresantus, bet nuo jų pasidarė tik blogiau. Į ligoninę neatsiguliau, nuvažiavau pasimokyti į užsienį. Čia pasidarė dar sunkiau. Maniau, kad kažkas pasikeis, bet, kaip sakiau, pasidarė dar sunkiau, pasidariau dar liūdnesnė, piktesnė ir tuštesnė.
Nerimą kelia dabartinė būsena ir, savaime, suprantama, ateitis – kas iš manęs gali būti, kas iš manęs gali išeiti, kai niekas nesiseka, kai į nieką negaliu sukoncentruoti dėmesio, kai atvirai pasakius, atrodo, kad niekas niekur tavęs nelaukia, jaučiuosi niekam tikusi ir negabi. Galbūt susitvarkyčiau su ta depresija, jeigu tai ne taip atsilieptų visom kitom gyvenimo sritim. Apie save dar galiu papasakoti, kad gyvenu dar su tėvais (aplinka namie irgi sunki, slogi). Tėvai stebisi kartais, kodėl negyvenu kaip daugelis mano bendraamžių, kodėl esu kažkokia be „gyvybės“.
Tiesiog norėjau paklausti, ar įmanoma išbristi iš šių depresijos „gleivių“, amžino kažkokio įklimpimo, ar įmanoma po nesėkmių vėl atsigauti, pajausti gyvenimo džiaugsmą, atrasti save? Tiesiog per ilgai daug kas nesisekė (darbo paieškos, kažkokių santykių kūrimas, gal per daug negatyvi aplinka). Suprantu, kad daug kas priklauso nuo manęs, nuo darbo su savimi, bet ta ir esmė, kad praradau tą dvasią, tą tokį tikėjimą, varikliuką, kuris verčia nesustoti ir judėti pirmyn, tobulėti.

Atsakymas:

Sveika, Lauryna,
džiugu, kad daliniesi savo mintimis. Į Tavo klausimus yra vienareikšmiškas atsakymas: tikrai įmanoma išbristi ir gyventi pilnavertį gyvenimą.

Svarbiausia judėti į priekį ir vis bandyti. Visų pirmą reikėtų nepamiršti, jog depresija yra liga, kurią reikia gydyti. Jos priežastys neretai yra biologinės, o pačiam pakeisti neuromediatorių veiklą tikrai atrodo nelengva užduotis. Minėjai, kad vartojai antidepresantus, tačiau jie tau netiko. Tokiu atveju reikia apsilankyti pas psichiatrą, kad parinktų kitus vaistus. Juk vaistų yra visokių, o parinkti tinkamus yra ne taip paprasta. Dažniausiai tai lengviau padaryti, kai žmogus guli ligoninėje, nes tuo metu galima stebėti vaistų poveikį, kaip žmogus jaučiasi.

Dėl apsilankymų pas psichologą, tai terapija tikrai yra veiksmingas būdas gydyti depresija, tačiau be vaistų, dažnai, nėra toks efektyvus. Taip pat ir pati terapija yra ilgalaikis procesas, reikalauja pačio žmogaus pastangų.

Tavo laiške jaučiasi noras visa tai pakeisti. Todėl pamėgink tiesiog nusiteikti, jog eini į psichoterapiją ne tam, kad psichologas tave pagydytų, o tam, kad jo padedama pagytum pati. Kaip ir sakei – daug kas priklauso nuo tavęs ir tikrai tikiu, kad su visa galima pagalba atrasi save.

Linkiu kuo didžiausios sėkmės!

Psichologė Audronė Salygienė
El. paštas: audrone@vitadelux.lt, mb. 863097797
vitadelux.lt

Share Button

You may also like...

10 komentarų

  1. as parašė:

    Labas, ar kuris nors is tavo tevu vartoja alkoholi ar kokias kitokias svaiginancias medziagas?

  2. Laurynai parašė:

    Tu rašei: „Bandžiau ieškoti pagalbos ir paguodos tikėjime, maldoje, bet tai padėjo tik maždaug tris mėnesius.“ Tau sunku suprasti kaip tai padeda, bet jei padeda, tai tęsk toliau. Ką prarasi jei pratęsi savo maldas? Juk jos nemokamos, ar ne? Susigalvok savo maldą, nebūtinai iš maldaknygės. Prašyk ryte, prašyk diena, prašyk vakare. Kai gausi, padėkok :) Netrukus pradėsi matyti tai kas nematoma :) Ir kuo toliau tuo smagiau. Kai pajausi, kad tai veikia, pamatysi kaip juoksies iš savo „depresijos“.

    Beje ar sportuoji? Bėgimas ristele, greitas veikščiojimas, važinėjimas dviračiu ir t.t. Aktyvus judėjimas padeda išlaikyti žvalų protą.

    Sėkmės!

  3. Me parašė:

    Tikrai įmanoma išbristi iš depresijos! Pati sirgau sunkia depresija, išgyvenau visa tą žmonių baimę, panikos priepuolius, liūdesį. Gėriau antidepresantus, lankiausi pas psichoterapeutus, man taip pat siūlė atsigulti į ligoninę. Sveikti pradėjau, kai vieną dieną nusprendžiau, kad gana šitaip gyventi – atsibundi, žiūri į lubas, galvoji kodėl nemirei miegodama, o paskui vėl eini miegot. Pasakiau sau, kad esu stipresnė už ligą, kad man nereikia jokių vaistų, jokios chemijos, kad galėčiau vėl būti laiminga. Labai padėjo artimųjų palaikymas, su kuriais kalbėdavau apie ligą. Pradėjau ieškoti depresijos priežasčių, kas mane stumia į liūdesį, kas neduoda ramybės. Ir tuomet ieškojau kaip tai pakeisti. Pvz., sunki finansinė padėtis, skolos privertė susirasti darbą. Ne iš karto pavyko, tačiau jį radus ir pradėjus dirbti bei atidavinėti skolas iš karto pasijutau geriau. Nemėgiami mokslai taip pat nedavė ramybės, todėl mečiau juos ir dabar studijuoju tai, ką visada norėjau. Nepavykę santykiai paskatino iš pradžių išmokti LAIMINGAI gyventi vienai, o tada netruko atsirasti ir mylimas žmogus. Taip žingsnelis po žingsnelio jaučiausi vis geriau ir geriau, o dabar vėl galiu šypsotis ir džiaugtis gyvenimu. Žinoma, kartais aplanko liūdnos mintys, grįžta slogutis sezoniškai, bet tai normalu, nes kartą susirgus depresija, jos iki galo nepasigydysi. Tačiau gali išmokti ją įveikti ir daugiau jai nepasiduoti. To tau ir linkiu!

  4. Arturas parašė:

    Jokiu vaistų, visos ligos kyla iš vidaus, todėl susitvarkyk psichologines ligas mintimis ir viskas bus gerai.

  5. zygis parašė:

    Manau lankytojų komentarai labiau motyvuoja nei tuščias psichologo atsakymas

  6. Sabina parašė:

    Atsigulimas į ligoninę manau bent laikinai padėtų, nesigailiu to, kad pačiai teko kažkada atsigult. Panašiai jaučiuosi nuo 13 metų, nors jau artėja tuoj 20. Kartais pasidaro lengviau, kai širdį aplanko įsimylėjimas ;)

  7. libra parašė:

    pati turiu depresija beveik 10 metu po laimo ligos metus pragulejau pataluose nuo depresiniu fiziniu skausmu dabar nuolat save stebiu sunkiausias metas pavasaris ir ruduo geriu vaistus tik is zoleliu o pagrinddinis htp5 tai seratoninas net migrenos skausmai dingo.

  8. taip parašė:

    Lauryna, parukyk zoles, prizadu, tau pades ! Vaistai – pinigu svaistymas, dar butu imanoma isigydyti su arbatom, tai nera liga, tu tiesiog issigalvoji savo ligos simptomus.

  9. Smiltė parašė:

    Miela, Lauryna, pati nori pakeisti savo, galbūt kaip pati sakai, negatyvią aplinką, tai ir pradėk kiek įmanoma pakeist aplinką, kuriose esi, nors svarbiau būtų pačiai pakeist požiūrį į aplinką: kai tai pakeiti, viskas aplink sušvinta tarsi naujom spalvom. Visi esam žmonės, visi esam gražūs, o būti gražiu reiškia būti savimi. Tau nereikia įtikti kitiems – Tau reikia patikti sau pačiai. Pagalvok apie tai. Dabar ruduo atėjo, pamatyk, koks gražus gali būti ruduo, pabandyk pasidžiaugt tuo nors kiek. Gamta… medžiai… oras… na tas rudens, lietaus kvapas… Manau tau tik šiek tiek reikia padirbėti su savo mąstymu ir požiūriu į gyvenimą, ir galbūt ne viskas, bet DAUG KAS pasikeis… Stiprybės Tau. Kaip sakė Viktoras Hugo – „Už debesies, kuris meta mums savo šešėlį, yra žvaigždė, skleidžianti mums šviesą.“ ;)

  10. rama parašė:

    Labas. Zinoma, musu psichika yra labai sudetingas dalykas, bet kartais psichines ligas sukelia ne tik psichines problemos. Musu visas organizmas yra suristas, negaluojantis skrandis, organizme esantis parazitai, sutrikusi skydliauke,kuri atsakinga uz hormonu ir sirdies veikla, kuri itakoja nervu sistema, taip pat gali sukelti ilgamete depresija, jei sie mano isvardyti dalykai negydomi. Pati 10m. sirgau sunkia depresija, geriau antidepresantus ir visokius kitokius vaistus, nuo kuriu atsirado lengvos formos sizofrenija. Taciau nusprendziau isitirti ir visa organizma, kas mane labai nustebino, tai buvo paprasciausias dalykas, Taksoplazmoze, kraujyje esantys parazitai, kurie keliauja i smegenis,ir issaukia tokia liga ,kaip depresija. Aziu dievui, jau kaip 4m.gydausi,isivaliau sias kirmeles, ir dar prireike nemazai laiko,kad organimas isivalytu nuo Psichologu irasytu vaistu,kurie pazeide visa organizma. Dabar viskuom dziaugiuosi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.