Klausimas: Esu emigrantas apie 4 metus, nors dar ir prieš tai teko kurį laiką blaškytis tarp Lietuvos ir Vakarų Europos. Svarbiausia buvo susirasti atitinkantį kvalifikaciją ir aišku malonų širdžiai darbą. Po metų bandymų, pastangų ir dalelės sėkmės dėka, tai pavyko padaryti. Įsidarbinau į prestižinę įmonę, pas visų trokštamą darbdavį.
Su kolegomis gavome terminuotas darbo sutartis, bet buvo iš anksto pasakyta, kad su tais, kurie rodys geriausius rezultatus, sutartys bus pratęstos. 

Visą galvą pasinėriau į darbą stengdamasis kuo greičiau perprasti specifiką bei didinti produktyvumą, bet mažai dėmesio skyriau santykiais su kolegomis (čia gal ir buvo mano klaida). Valdžia mano atsidavimą darbui įvertino, pasirašėme neterminuotą sutartį.

Nuo to laiko santykiai su kolegomis labai smarkiai pablogėjo, buvau palaipsniui išstumtas iš kolektyvo, niekas nesidalino informacija, viską sužinodavau paskutinis, dauguma pradėjo manęs vengti, niekas nerodė noro kartu dirbti. Mano klaidos būdavo vis akcentuojamos ir aptariamos viešai, bet įtariu, kad ir man negirdint taip pat.
Pats darbas man labai patinka ir su valdžia santykiai geri, bet atmosfera darbe kelia pastovią įtampą, niekuo negaliu pasitikėti, tvyro baimė padaryti, kad ir menkiausią klaidą. Pastebėjau, jog darbo problemas parsinešu į namus ir negaliu jų paprasčiausiai išjungti. Ilgainiui tai kelia depresines nuotaikas bei blogina santykius su namiškiais.

Ar įmanoma kaip nors pagerinti santykius su kolegomis? Bandžiau visaip įtikti, bet visi bandymai buvo nesėkmingi. Ar geriau keisti tokiu atveju  darbą?

Giedrius (vardas pakeistas)

Komentuoja medicinos psichologė Rosita Katauskienė:

Labas Giedriau,

Suprantu, kad ši besitęsianti situaciją kelią tau ne vieną klausimą, išgyveni vidinę įtampą, nerimą, baimę suklysti. Darbe jautiesi atstumtas, nežinai kuo gali pasitikėti. Tavo išgyvenami jausmai yra natūralūs, nes tik draugiškoje ir saugioje atmosferoje mes galime pasitikėti vieni kitais, atsipalaiduoti, pasidalinti sunkumais, nebijoti suklysti, jausti neigiamas emocijas. Ilgą laiką patiriama įtampa gali sukelti nuovargį, begalę sveikatos sunkumų, mažinti darbo našumą, atsparumą ligoms. Suprantu, kad neigiamas streso pasekmes pradedi po truputi pajausti, todėl džiaugiuosi, kad nebenori būti šioje situacijoje, imi ieškoti pagalbos sau būdų.

Pirmiausia norisi pasakyti, kad tarpusavio santykių kokybė priklauso nuo visų juose dalyvaujančių žmonių atsakomybės ir elgesio. Todėl reikėtų suprasti, kad ne viskas yra vieno Tavo rankose. Tu gali keisti tik savo požiūrį, nuostatas, stereotipus, elgesį. Tačiau tai taip pat gali duoti rezultatų, nes neabejoju žodžių „kai keičiuosi aš – aplinkui keičiasi kiti“ galia.

Klausi, ar įmanoma pagerinti santykius su kolegomis, ar geriau keisti darbą. Noriu paklausti, kaip tau pačiam atrodo, ar dar yra galimybė sukurti harmoningus santykius? Ar pats jauti kokių nuoskaudų kolegų atžvilgiu, ar jie tavo? Ar galima jas pamiršti? Ar aplink tave esantys žmonės linkę keisti savo nuostatas? Nurodai, kad visaip bandei jiems įtikti, bet akivaizdu, kad kolegoms reikia ne tokio elgesio. Tačiau kyla klausimas, kokio? Pabandyk įsivaizduoti save jų vietoje, ko tikėtumeisi?

Laiške mini, kad kol siekei nuolatinės darbo vietos mažai dėmesio skyrei santykiams su kolegomis kūrimui. Kaip manai, kodėl dabar tie santykiai tapo reikalingi ir svarbūs? Kas atsitiko, kad negali pasinerti toliau į darbą be kolegų palaikymo? Panašu, kad iki šiol tau tai nebuvo prioritetas. Ar dabar jie reikalingi siekiant rezultatų, ar būtinas komandinis darbas, ar norisi tiesiog žmogiškų santykių, pokalbių, išklausymo? Įdomu, kas pasikeitė su tavimi, kodėl jie nusisuko būtent tada, kai gavai nuolatinį darbą? Nuoširdžiai siūlau atsakyti sau į šiuos klausimus, nes juose gali rasti atsakymą, kaip elgtis toliau. Kalbant apie darbo keitimą, sakai, jog pats darbas labai patinka, su valdžia santykiai geri, ar tikrai matai save kitoje vietoje? Ir ar įdėjus tiek daug pastangų nori jį keisti?

Jei nuspręsi likti dabartiniame darbe labai svarbu stiprinti savo psichologinį atsparumą, gebėjimą nepasiduoti aplinkinių neigiamoms reakcijoms. Sakai, kad tavo klaidos aptarinėjamos, bijai suklysti. Ką klaidos tau pačiam sako apie tave? Panašu, kad tai labai susiję su savęs vertinimu ir savęs priėmimu. Todėl svarbu didinti pasitikėjimą savimi. O klaidų, manau, išvengia tik tie, kurie nesiima jokios veiklos. Siūlau pagalvoti, dėl ko didžiuojiesi savimi, vertini save, kokios tavo stiprybės, teigiamos asmeninės charakteristikos, kas tau svarbu gyvenime, kokios tavo vertybės. Tikiu, kad darbas ir santykiai su kolegomis nėra svarbiausias ir esminis dalykas. O jei yra, vertėtų perdėlioti prioritetus, paskirstant visoms sritims tolygiai: darbui, santykiams su aplinkiniais, šeimai, laisvalaikiui, laikui sau ir t.t.

Taip pat labai svarbu, kad sunku nuo darbinės įtampos atsipalaiduoti grįžus namo ir tai kenkia santykiams su šeimos nariais. Stiprinant pasitikėjimą savimi ir savo emocinį atsparumą ilgainiui išmoksi darbinius sunkumus palikti už darbo durų, susidoroti su stresinėmis situacijomis, o kritiką vertinti konstruktyviai. Tačiau šiai dienai svarbu rasti būdus, kurie padėtų „atsijungti“, nuimti įtampą. Siūlau pagalvoti, kas tai galėtų būti (sportas, maisto gaminimas, geras filmas, pokalbis su artimaisiais ir t.t.).

Kas galėtų pagerinti santykius su kolegomis. Gali pasistengti rasti daugiau neutralių vietų, kuriuose galėtumėte pabendrauti ne darbinėmis temomis (pvz. pietų pertrauka). Karts nuo karto nebijok paprašyti kolegų pagalbos, parodyti, kad ne viską žinai, gali vienas. Labiau įsivaizduok save kitų vietoje, kaip jaustumeisi, ką darytum.

Pasistenk atsižvelgti į kiekvieno bendravimo būdą ir prisiderinti, kas kolegoms aktualu, patinka, kalbėk apie tai. Tačiau viskas turi būti daroma nuoširdžiai, pats turi jausti, kad tau tas tinka ir to reikia, o ne daryti kažką, kad įtikti.

Svarbu kurti nuoširdžius, pasitikėjimu grįstus santykius, vadovautis taisykle „duoti nesitikint gauti“. Taip pat verta pagalvoti, gal jums tereikia nuoširdaus pokalbio, paklausiant kolegų, kas vyksta, kas jų netenkina, kas juos atstumia nuo Tavęs, išsakyti, kaip pats jautiesi darbe. Galų gale pripažinti ir savo padarytas klaidas.

Nuoširdžiai linkiu sėkmės!

Medicinos psichologė Rosita Katauskienė
rositakatauskiene@gmail.com

loading...