Įsivaizduokite gatve einančią merginą, kuri pamato savo atsispindį parduotuvių vitrinų stikluose. Ji negali nustoti grožėtis savimi – net jei ir atvaizdas neryškus. Pamėginkite suprasti vaikiną, kuris kiekvieną vakarą pasidaro savo portretinę nuotrauką prieš miegą, nes jis jaučiasi toks gražus, jog norisi įamžinti šį grožį ir pasimėgauti ta momentine akimirka, kuomet jis jaučiasi idealaus.

Kas yra narcisistiška asmenybė?

Žinoma, tai tik pavyzdžiai, kurie nepasako nieko konkretaus apie tai, kas yra narcisistiška asmenybė. Veikiausiai gan ryškus narcizo pavyzdys, sutinkamas grožinėje literatūroje gali būti Oskaro Vaildo romane „Doriano Grėjaus portretas“ (angl. The Picture Of Dorian Gray). Pagrindinis knygos veikėjas Dorianas Grėjus – žavus ir narcisistiškas jaunuolis, susižavėjęs hedonizmo idėja (etikos teorija, teigianti, jog svarbiausias žmogaus poreikis yra malonumų siekis, vengiant kančios). Dorianas trokšta turėti savo portretą, kuriame jis atrodytų tobulas: jaunas, gražus ir nepakartojamas. Susidaro įspūdis, jog Grėjus dėl portreto parduoda sielą velniui – jis pats tampa nemirtingas, žiaurus ir naikinantis viską aplink, o jo nutapytas portretas pamažu sensta, parodydamas jo tikrąją egocentrišką sielą ir visas padarytas nuodėmes.

Manoma, kad terminas „narcisizmas“ kilęs iš graikų mito apie Narcizą, žmogų, kuris tikėjo, jog yra tobulas ir dėl to atsisakė meilės jausmo kitiems. Galiausiai Narcisas, pamatęs vandenyje, savo paties atspindį taip įsimylėjo save, kad mirė sustingdamas iš vidinio tuštybės pojūčio. Šis terminas pirmą kartą buvo panaudotas psichologinėje literatūroje anglų psichiatro H. Ellis (1898), apibūdinant narcisizmą kaip žavėjimąsi savimi. Vėliau narcisizmu susidomėjo žymus psichoanalitikas S. Freud ir 1914 metais narcisizmo terminas tapo plačiu metapsichologinio tyrinėjimo objektu. Šiais moderniais laikais, narcisizmo terminas naudojamas apibūdinimui, kaip asmenybės bruožas ir kaip klinikinis sutrikimas.

Ir visgi, ką mes žinome apie narcizus? Svarbu paminėti, jog narcisistinis asmenybės bruožas pasižymi beveik tokiomis pat savybėmis, kaip ir narcisistinės asmenybės sutrikimas (pagal DSM-IV klasifikaciją). Apibūdinant narcisizmą, kaip charakterio bruožą, nurodomi tokie aspektai, kaip itin didelis savęs vertinimas, aukšta savigarba, savo teisingumo, didybės pojūtis, kitų atžvilgiu ir perdėtas domėjimasis savimi, dėmesio siekimas iš aplinkinių.

Žvelgiant iš teigiamos pusės, daugelis narcizų turi privilegijuotą statusą, yra lyderių pozicijose, užima aukštas pareigas, tokias kaip prezidentų ar vadovų. Tokie asmenys pasižymi charizmatiškumu, iniciatyvumu, energingumu, tačiau kartu ir reiklumu, valdingumu bei arogancija. Galima teigti, kad narcistiškoms asmenybėms būdingas egocentriškas mąstymas, didelis pasitikėjimas savimi, galios siekis.

Mokslininkai dar išskiria ir dvejus narcisizmo subtipus: grandiozinis (atviras) bei pažeidžiamas (uždaras). Grandioziniu arba atviru narcisizmu pasižymintys žmonės yra arogantiški, egocentriški, pasižymintys itin aukšta saviverte, kritika jiems sukelia pyktį. Šis tipas aprašomas ir pagal DSM klasifikaciją. Šiems asmenims ypač reikalingi žmonės, kurie jais žavėtųsi, taip pat jaučiamas stiprus poreikis save demonstruoti. Tokie asmenys retai pripažįsta savo ribotumus, yra optimistiški, ekstraversiški, nelinkę į depresiją, jaučia pasitenkinimą gyvenimu. Pažeidžiamo arba uždaro tipo narcisitai – priešingai – tai itin jautrios savivertės, drovūs, linkę neišsiskirti iš kitų, besibaiminantys dėl kitų nuomonės apie juos, linkę save nuvertinti, tačiau norintys būti pripažinti. Uždaras tipas koreliuoja su polinkiu į depresiją, nerimą, žemu gyvenimo pasitenkinimu, labiau siejama su introversija. Išanalizavus abu narcisizmo subtipus, galima teigti, jog tai nurodo skirtingą narcisizmo, kaip bruožo, pasireiškimo kontinuumą – atviras narcisizmas yra linkęs būti ekstravertiškas, o uždaras labiau siejamas su introversija ir neigiamumu, tačiau abu subtipai pasižymi empatijos trūkumu, didele savimeile ir manipuliacijomis.

Šiam asmenybės sutrikimui būdingi kraštutinumai ir žymus gyvenimo sričių, elgesio funkcionavimo sričių, socialinio gyvenimo sunkumai, nesėkmės profesinėje aplinkoje. Svarbu paminėti, jog ne visi narcizai gali būti patologiški. Taip pat teigiama, jog kiekvienas žmogus turi narcisistiškų bruožų ir tai yra natūralu, tad patartina neskubėti diagnozuoti narcisizmo sutrikimą ar galvoti, jog artimas žmogus yra narcizas.

Kas yra empatija?

Pirmiausia svarbu suprasti, kas yra empatija. Manoma, jog vienas iš pagrindinių bazinių žmogaus poreikių yra jaustis ir būti suprastam. Empatija, vienareikšmiškai apibūdinama kaip gebėjimas jausti ir suprasti, ką kitas žmogus išgyvena arba tai gali būti suvokiama kaip „buvimas kito žmogaus kailyje“. Psichologijos žodyne, empatija yra apibūdinama kaip kito žmogaus emocinės būklės suvokimas, tapatinant save su kito asmens jausmais ir mintimis, suprantant, kaip jaučiasi kitas žmogus. Apibrėžiant empatijos terminą, mokslininkai nurodo, jog tai yra pajautimas ir supratimas, kaip jaučiasi emociškai kitas žmogus.

Tai panašu į emocinį atsaką, reakciją, matant kitų žmonių patirtį. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose teigiama, jog empatija susijusi su neurobiologinių veidrodinių neuronų veikla (angl. mirror neuron system – MNS). Veidrodinių neuronų sistemos pagrindinė idėja ta, jog socialinį pažinimą galima pagrįsti biologiniu pagrindu. Tai apima platų spektrą reiškinių, kurie analizuoja ir sąsajas su empatija. Teigiama, jog veidrodiniai neuronai yra kaip protingosios ląstelės nulemiančios tai, jog matydami žmogaus neverbalinėje kalboje emocijas, galime jas perimti. Pavyzdžiui, matant ašarojantį žmogų, mes galime išgyventi beveik tokius pat jausmus, kaip ir verkiantis asmuo. Taip pat pamatę besišypsantį žmogų kartais galime nevalingai nusišypsoti.

Žodis „empatija“ pirmą kartą buvo išverstas iš vokiečių kalbos į anglų trečiajame dvidešimto amžius dešimtmetyje amerikiečių universiteto profesoriaus E. B Tičenerio (Titchener). Terminas kilęs iš vokiško žodžio „Einfuhlung”, kas reiškia vienareikšmiški jausmai. Tičenerio teigimu, empatija vystėsi mėgdžiojant sielvarto apimto žmogaus elgesį. Asmeniui, kuris mėgdžiodavo, sukeldavo panašius jausmus kaip ir kitam asmeniui. Visgi, specifinis empatijos terminas iškart nebuvo vartojamas. Tiesa, šiek tiek anksčiau, apie XVII a., filosofai, D. Hume ir A. Smith, naudojo empatijos terminą, tačiau vadino jį užuojauta. Abu žodžiai, tiek užuojauta, tiek simpatija, yra kilę iš graikų žodžio „pathos“, kas reiškia kentėti ar ištverti. Graikų kalboje žodis empatheia reiškia „įsijautimą“.

Ar tikrai narcisistinė asmenybė gali jausti empatiją?

Galime pastebėti, jog šiuolaikinė modernioji visuomenė sparčiai keičiasi, gyvenimo tempas nuolat greitėja. Atsirandantys pokyčiai skatina keisti esamas vertybių sistemas, požiūrį, gyvenimo būdą bei stilių. Vis dažniau skatinama labiau mylėti save bei daugiau pasitikėti savimi. Manoma, jog šiandienos kultūrai yra būdingas narcisizmo bruožo didėjimas. Teigiama, jog didėjant narcisizmo bruožo išreikštumui, tai gali atvesti ir prie empatijos mažėjimo.

Bandant paaiškinti, dėl ko narcizai yra mažiau empatiški, manoma, jog tai iš esmės gali būti susiję su jų subjektyviai suvokiamu savivertės jausmu. Teigiama, kad narcizai bando kompensuoti nepasitikėjimą savimi, vengdami pasirodyti nepasitikinčiais, sąmoningai ignoruojant abejones apie save bei parodant save iš gerosios pusės.

Egzistuoja įdomus psichologinis paradoksas: būti empatišku nebūtinai reiškia tai, jog visiškai gebate jausti, suprasti ir priimti kito žmogaus emocijas kaip savo. Be to, būti narcizu nebūtinai reiškia, kad neturite gebėjimo jausti kitų žmonių emocijas. Kitaip tariant, būnant vienokiu ar kitokiu, nebūtinai reiškia, kad negalite ar galite ką nors daryti.

Tokiu būdu, neretai susiformuoja visuomenėje vadinamos psichologinės stigmos, stereotipai bei nuostatos, skatinančios susidaryti kategorišką nuomonę apie vienokią ar kitokią žmonių grupę. Šiuo atveju, narcizai dažnai vaizduojami kaip neigiami, nemalonūs ar savimylos, žmonės, kurių reikia vengti ar saugotis.

Tiesa, svarbu paminėti, kad neretai, kuomet narcisistiška asmenybė jaučiasi atstumta aplinkinių, tai skatina juos elgtis priešiškai ir agresyviai. Toks priešiškumas gali būti viena iš narcisizmo charakteristikos ypatybių, pateikiant priežastis, dėl ko narcisistiškos asmenybės negali jausti empatijos kitiems asmenims. Ši struktūra gali būti kaip apsauginė ar gynybinė, kuomet narcisistiška asmenybė susikoncentruoja ties savo jausmais. Kas gali pasireikšti po aplinkinių atmetimo patirties, kai imama ignoruoti kitų jausmus, atsisakant žvelgti į kitus empatiškai.

Grįžtant prie pagrindinio klausimo – ar tikrai narcisistinė asmenybė gali jausti empatiją – galime apsistoti ties Anglijos universitetų mokslininkų atlikto tyrimo rezultatais.

Pirmojo eksperimento metu, tyrimo savanoriai buvo suskirstyti į labiau bei mažiau pasižyminčius narcisizmu. Savanoriams pateiktos teksto ištraukos, kuriose aprašyti išgyvenimai, po neseniai įvykusio santykių nutraukimo. Nepaisant kokio emocinio sunkumo ar sudėtingumo buvo įvykių scenarijus, labiau narcisistiški tyrimo dalyviai neparodė empatijos jausmo.

Antrojo eksperimento metu buvo siekiama išsiaiškinti ar narcizai gali būti empatiški, kuomet siekiama parodyti kito asmens emocinę perspektyvą ir išgyvenamą patirtį. Savanorės moterys žiūrėjo 10-ties minučių filmo ištrauką, kurioje apibūdinama moters savijauta, emocijos, išgyvenimai, patiriant smurtą šeimoje. Savanorės buvo raginamos žodiniais paskatinimais įsivaizduoti, kaip jaučiasi šioji moteris, kuri išgyvena tokią patirtį. Mažiau narcisistiškos tyrimo dalyvės ir be raginimo suprato, kaip jaučiasi moteris, patirianti smurtą. Labiau narcisistiškos dalyvės parodė empatiją, kuomet buvo prašoma suprasti moters, patiriančios smurtą, patirtį.

Galutiniame tyrime buvo siekiama išsiaiškinti ar empatijos sukėlimas, parodant kito žmogaus patirtį, turi kokių nors ne tik emocinių pokyčių, bet ir fiziologinių pakitimų organizme. Ankstesni tyrimai parodė, jog širdies susitraukimų dažnių padidėjimas yra ryškus rodiklis, kuomet yra matoma kito žmogaus kančia. Iš pradžių nebuvo pastebėta jokių fiziologinių sužadinimų, tarp labiau narcisizmu pasižyminčių asmenų. Vėliau, kuomet pristatyta kito žmogaus patirtis, labiau narcisistiškų asmenių rezultatai tapo kaip ir mažiau narcsisitiškų savanorių.

Apibendrinant, tyrimo rezultatai rodo, jog narcizai – esant tinkamoms sąlygoms – geba būti empatiški. „Jei mes skatinsime narcisizus apsvarstyti situaciją iš kito žmogaus suvokimo pozicijos, jo suvokiamos požiūrio perspektyvos, tikėtina, jog tokiu atveju narcisistinės asmenybės pasirodys labiau dėmesingos ir užjaučiačios“, – teigia mokslininkai. Sykiu manoma, jog taip gali būti gerinami ir palaikomi tarpusavio santykiai, kuomet skatinama empatija, parodant, kaip jaučiasi kitas žmogus.

Žinoma, kiekvienas tyrimas turi tam tikrų ribotumų. Pavyzdžiui, šiame tyrime dalyvavo tik moterys, nors teigiama, jog vyrai dažniau pasižymi narcisistiškumu. Taip pat nebuvo tyrinėjami asmenys, turintys narcisistišką asmenybės sutrikimą, kas gali neatspindėti realių rezultatų, kurie parodytų objektyvias išvadas turint šį sutrikimą. Dar vienas tyrimo ribotumas būtų tas, jog tyrime nebuvo skatinama jausti empatiją su teigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, rodant filmo ištraukas, kuriose juokiasi kūdikis ar tam tikrus fragmentus, kuriose būtų užfiksuotos laimingos akimirkos. Tikėtina, jog narcisistinei asmenybei būtų sunkiau jausti empatiją esant teigiamoms emocijoms, kadangi tai gali sukelti pavydo jausmus.

Svarbu atminti, jog tyrimas ne visada atsako į visus išsikeltus klausimus bei ne visada tiksliai prognozuoja žmogaus elgesį ir savijautą, uždedant tam tikrus teorinius rėmus, kadangi egzistuoja ir savitas žmogaus unikalumas – mes visi esame panašūs savo išskirtinumu, t.y kiekvienas žmogus yra ypatinga būtybė su savitu charakteriu, savybėmis, patirtimi, jausmais ir mintimis.

Apžvelgus atliktus tyrimus greičiausiai negalėsime susidaryti konkretaus ar aiškaus vienareikšmiško požiūrio apie narcisistiškas asmenybes bei nepaskatinsime juos jausti empatiją kitiems. Galų gale, negalime teigti, kad visiškai žinome, kas yra narcisistiška asmenybė ir ar ji tikrai nėra ar yra empatiška.

Straipsniuose nurodoma, kad norint, jog narcizas taptų empatiškesnis – pirmiausia reikalinga tai, kad narcisistiška asmenybė gebėtų susidaryti apie save adekvatų ir realų savęs Aš vaizdą, paneigiant, jog jis yra pranašesnis ar geresnis už kitus aplinkinius. Pavyzdžiui, tai galima pasiekti per savistabą, gilesnį savęs pažinimą. Tik lėtai atsiskleidžiant savo tikrajam požiūriui apie save, narcizas gali priimti trūkumus ir neslėpti jų, kuriuos dažnai stengiasi kompensuoti per dideliu pasitikėjimu savimi. Veikiausiai toks savęs pažinimas ir priėmimas skatina mažiau koncentruotis ties savimi ir daugiau galvoti apie kitus – išmokti įsiklausyti į kitų žmonių mintis, gyvenimus, patirtis – gebėti būti empatišku.

Be abejo, ne visi narcizai yra vienodi, kaip ir ne visada yra tik balta ir juoda. Galime tik pabandyti empatiškai įsijausti į narcisistines asmenybes, taip priimant ir jų gyvenimo patirtį. Visi mes norime jaustis priimti ir suprasti, ne išimtis yra ir narcizai. Juk taip dažnai galima išgirsti iš aplinkinių, kad svarbu mylėti save ir taip padėti sau, tad toji savimeilė kartais yra geras dalykas, padedantis tikėti savimi.

Parengė Viktorija Meilytė

Naudota literatūra:
1. American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (DSM-5). American Psychiatric Pub.
2. Corradini, A., Antonietti, A. (2013). Mirror neurons and their function in cognitively understood empathy. Consciousness and cognition.
3. Corsini, R. J. (1999). The dictionary of psychology. Psychology Press.
4. Goleman, D. (1996). Emotional intelligence: Why it can matter more than IQ. New York: Bentam.
5. Hepper, E. G., Hart, C. M., Sedikides, C. (2014). Moving Narcissus: Can Narcissists Be Empathic? Personality and Social Psychology Bulletin.
6. Maccoby, M. (2000). Narcissistic leaders: The incredible pros, the inevitable cons. Harvard Business Review.
7. MacDonald, P. (2014). Narcissism in the modern world. Psychodynamic Practice.
8. PsychCentral „Can a Narcissist Feel Empathy?“ https://psychcentral.com/news/2014/05/31/can-a-narcissist-feel-empathy/70613.html
9. Twenge, J. M., Campbell, W. K. (2003). “Isn’t it fun to get the respect that we’re going to deserve?” Narcissism, social rejection, and aggression. Personality and Social Psychology Bulletin.
10. Wied, M., Goudena, P. P., Matthys, W. (2005). Empathy in boys with disruptive behavior disorders. Journal of Child Psychology and Psychiatry.
11. Zeigler, Hill, V., Clark, C. B., Pickard, J. D. (2008). Narcissistic Subtypes and Contingent Self-Esteem: Do All Narcissists Base Their Self-Esteem on the Same Domains? Journal of Personality.
12. Zondag, H. J. (2013). Narcissism and boredom revisited: An exploration of correlates of overt and covert narcissism among Dutch university students. Psychological reports.

loading...