Ar pribrendome taikiam ginčų sprendimui?

0

baudziamoji-teise

Mediacija Lietuvoje – ne naujiena, tačiau taikus teisminių ginčų sprendimo būdas mūsų šalyje kol kas nėra populiarus. Šią situaciją keisti siekiama pasitelkiant probacijos tarnybą ir rengiant tarpininkaujančius specialistus.

“Platus mediacijos taikymas ginčuose yra brandžios ir konstruktyvios visuomenės požymis. Mediacijos praktikos formavimas turi būti vystomas ir skatinamas, nes jis prisideda prie to, jog ginčai yra išsprendžiami operatyviai ir taikiai. Juolab, kad ir vienas iš Vyriausybės prioritetų yra išanalizuoti ir įvertinti taikinamojo tarpininkavimo institutą, skatinti jo plėtrą, didinti efektyvumą”, – įsitikinęs teisingumo ministras Juozas Bernatonis.

Ginčų taikinamasis tarpininkavimas (mediacija) vykdoma tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – taikinimo tarpininkui (mediatoriui). Visose Europos Sąjungos šalyse tokia praktika populiari jau seniai. Lietuvoje mediacija pradėta įgyvendinti civiliniame procese, 2008 metais priėmus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Žengiamas žingsnis pirmyn – taikinamąjį tarpininkavimą siekiama taikyti ir baudžiamajame procese: esant nukentėjusiojo ir įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo sutikimui, aiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, taip pat kaltininkui pripažinus kaltę. Žinoma, bus atvejų, kuomet mediacija nebus taikoma, pavyzdžiui, itin sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims.

Vilniaus probacijos tarnyba kartu su kitomis apygardų probacijos tarnybomis ir Mykolo Riomerio universitetu siekia sukurti ir įdiegti mediacijos modelį baudžiamojoje justicijoje. Projekto “Mediacijos įgyvendinimas probacijos tarnybose (MIPT)” metu planuojama parengti mediacijos taikymo taisykles, specialią mediatorių rengimo programą, apmokyti 66 apygardų probacijos darbuotojus ir 14 mediatorių, leisiančių užsitikrinti paslaugos suteikimą 1500 asmenų. Projekto dėka mediacijos baudžiamojoje justicijoje paslauga nuo kitų metų bus pirmą kartą pradėta teikti visoje Lietuvoje.

Pasak projekto vadovės Juditos Venckevičienės, mediacija kaip prevencinė priemonė geriausiai veikia ikiteisminiame procese, nors gali būti naudinga ir po nuosprendžio priėmimo – derantis dėl žalos atlyginimo, bausmės atlikimo sąlygų ir kitų klausimų. Todėl baudžiamajame procese siūloma numatyti mediacijos galimybę ir pastaruoju atveju.

Užsienio šalių praktika rodo, jog ginčų sprendimas mediacijos būdu duoda apčiuopiamos naudos valstybiniu mastu: jis sumažina bylų naštą teismams, efektyviau organizuojamas teismų darbas ir sumažėja valstybės biudžeto išlaidos. Mediacijos naudą jaučia ir abi ginčo šalys: kuomet nukentėjusysis ir nusikaltęs patys randa sprendimą, aukai sustiprėja teisingumo jausmas, o nusikaltęs noriau vykdo bausmę.

Mediacijos projektui įgyvendinti skirta daugiau kaip 1,3 mln. litų parama. Iš jų 85 proc. sudaro Norvegijos finansinio mechanizmo ir 15 proc. Lietuvos bendrojo finansavimo lėšos.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here