Ar sarkazmas gali būti naudingas?

3
Beware of Small Killer Dog --- Image by © Don Mason/CORBIS
© Don Mason/CORBIS

Nors sarkazmas (aštri ironija) yra vos ne interneto „oficiali kalba“, nėra įprasta manyti, kad tai yra rafinuota šmaikštumo forma, kurią būtų galima taikyti norint su kuo nors susidraugauti. Iš graikų kalbos kilęs žodis, reiškiantis „plėšyti mėsą“, dažniau yra vadinamas „priešiškumu humoro pavidalu“, paniekos kupina kalba, kurią taip mėgsta prastai išauklėtas jaunimas.

Tačiau tarptautinė mokslininkų grupė, kuriai priklauso JAV Kolumbijos bei Harvardo verslo mokyklos ir Europos INSEAD verslo mokyklos (Prancūzija) atstovai, išsiaiškino, kad sarkazmas yra kur kas labiau daugiasluoksnė humoro forma, teikianti svarbios, psichologiniu ir organizaciniu požiūriu menkai įvertintos naudos.

„Norint kurti ar suprasti sarkastišką žinutę, jos kūrėjas ir gavėjas turi įveikti prieštarą (t. y., psichologinį atstumą) tarp tiesioginės ir tikrosios sarkastinės išraiškos prasmės. Tai yra procesas, kuris aktyvuojamas ir palengvinamas abstrakcijos, kuri savo ruožtu skatina kūrybinį mąstymą“, – sakė Harvardo verslo mokyklos atstovė Francesca Gino.

Ir nors sarkazmo gerbėjai jau kurį laiką intuityviai įtarė, kad tokiai „minčių gimnastikai“ reikalingi „aukščiausio lygio kognityviniai procesai“, iki šiol nebuvo aišku, koks yra kūrybingumo ir sarkazmo priežastinis ryšys, be to, nebuvo aišku, ar girdima sarkastiška žinutė turi įtakos ne tik autoriaus, bet ir jos klausytojo kūrybiškumui.

„Mes ne tik pademonstravome sarkazmo priežastinius ryšius su kūrybiškumu bei patyrinėjome santykinę sarkazmo kainą santykiams, kurią moka sarkastiškų žinučių siuntėjai ir gavėjai, bet ir pirmą kartą pademonstravome, kokią kognityvinę naudą patiria sarkastiškos žinutės gavėjas. Be to, pirmą kartą mūsų tyrimas iškėlė idėją ir įrodė, kad norint minimizuoti santykinę sarkazmo kainą vis dar gaunant kūrybiškumo naudą, sarkazmas turi būti vartojamas tarp žmonių, kurių santykiai yra grįsti pasitikėjimu“, – sakė F. Gino.

Kelių paeiliui atliktų bandymų metu tiriamiesiems buvo duotos užduotys: būti sarkastiškais, būti nuoširdžiais arba būti neutraliais. Modeliuoto pokalbio metu jie turėjo išsireikši sarkastiškai arba nuoširdžiai, išklausyti sarkastišką pastabą arba pabendrauti neutraliai.

Tiriamieji, kuriems teko užduotis, susijusi su sarkazmu, vėliau geriau atlikinėjo kūrybingumo reikalaujančias užduotis nei tiriamieji, priklausę kontrolinei grupei. Ir nors tą nustatyti nebuvo mūsų tyrimo tikslas, galima teigti, jog įmanoma, kad iš prigimties kūrybingi žmonės taip pat dažniau taiko sarkazmą, o tokiu atveju kūrybingumas yra sarkazmo priežastis, bet ne atvirkščiai.

Žinoma, sarkazmo taikymas darbe ar kitose socialinėse situacijose yra rizikingas. Tai yra bendravimo stilius, galintis nesunkiai tapti nesusipratimo priežastimi, o jei jis yra itin kandus, galima susidurti ir su įsižeidimu ar net pykčiais. Tačiau jeigu sarkastiškomis žinutėmis apsikeičia žmonės, kurių santykiai yra grįsti pasitikėjimu, įsižeidimo tikimybė mažėja. Ir net jeigu konfliktas kyla, jis kūrybingumui nekenkia.

„Nors ankstesniais tyrimais nustatyta, kad sarkazmas turi neigiamo poveikio efektyviai komunikacijai dėl to, kad jis suvokiamas kaip daugiau niekinantis už nuoširdumą, mes nustatėme, kad bendraujant dviem vienas kitu pasitikintiems žmonėms sarkazmas nėra suvokiamas kaip daugiau niekinantis už nuoširdumą“, – sakė F. Gino.

Anot mokslininkų dabar reikėtų nustatyti, kaip bendravimą ir santykius, o taip pat pokalbio dalyvių kognityvinius gebėjimus veikia specifinių sarkazmo rūšių (sarkastiškos kritikos, sarkastiško komplimento ar sarkastiško pajuokavimo) turinys ir tonas.

„Tikimės, kad mūsų tyrimas paskatins organizacijas ir komunikacijos instruktorius kitaip pažvelgti į sarkazmą. Vietoj raginimo visiškai atsisakyti sarkazmo darbo vietoje, kaip kad buvo iki šiol, žmonės galėtų būti mokomi apie tinkamas aplinkybes, kuriomis sarkazmas yra priimtinas. Nes tai gali būti naudinga sarkastiškame pokalbyje dalyvaujančiam asmeniui ir jų atstovaujamoms organizacijoms.“

Parengė: delfi.lt

Dalintis:

3 COMMENTS

  1. Gerai, kad bent Delfi.lt neturi tokio pat straipsnio. O tai būtų kiek keista. Atrodytų, jog nusikopijavote

      • o kas blogai?delfi pilna tiek sudo, kad retai kada idomaus ka paskaitai, o cia puslapis su vienoda tematika, idomia medziaga, viskas vietoje surasti nesunku, koks skirtumas kopijuotas ar nekopijuotas? pasikeicia turinys kai zinai, kad antras toks pat tekstas yra kazkur internete parasytas? :D :D :D

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here