Arogancija – netoleruotina vadovo savybė

3

Siekimas vienašališkai kontroliuoti veiklos sritį, noras visada laimėti bet kokia kaina, neparodyti jausmų stengiantis visada atrodyti racionaliam – tokios savybės dažniausiai slepiasi po arogancijos kauke. Taigi norint sumažinti ar pašalinti blogus padarinius, reikia, kad keistųsi asmens vertybės.

Kartą neformaliame pokalbyje su vienos iš Lietuvos įmonių aukščiausio lygio vadovų paklausiau, kodėl jis pakeitė darbą, išėjo iš vienos įmonės ir atėjo į šią? Nuskambėjo atsakymas: „Ankstesnysis tiesioginis vadovas buvo labai arogantiškas, pavargau.“

Buvau priblokšta išgirdusi šiuos žodžius – mat mano pašnekovą jo bendradarbiai ir kolegos patį laikė labai arogantiška asmenybe. Pagalvojau, gal arogancija kaip virusas kimba prie kai kurių Lietuvos įmonių vadovų.

Kas yra arogancija

Tikrai arogantiškas yra tas žmogus, kuris pats to nesupranta. Tai gąsdinanti kitus asmenybė. Žodis arogancija kelia daug emocijų. Vien mintis apie bendravimą su arogantišku individu gali suerzinti ar net įbauginti. Atmintyje iškyla susirinkimų, kuriuose dominuoja kolega, visada įsitikinęs savo teisumu, nepaisantis kitų nuomonės ir indėlio. Aplanko prisiminimai apie niekur nevedančias diskusijas ir mintys apie tironiškus rezultato siekimo būdus. Paprastai netgi nebenorime atgaivinti savo atmintyje nerimo jausmų, iškilusių sprendžiant problemas su arogantišku individu.

Taigi arogantiškas vadovas ar kolega daro destruktyvią įtaką aplinkiniams. Ir nesvarbu, kokia arogantiško žmogaus kompetencija, tačiau rezultatams daroma neigiama įtaka.

Arogantiškas aukštos kompetencijos vadovas linkęs engti savo pavaldinius. Pavaldiniai tampa pasyviai agresyvūs. Žinoma, jie sako tai, ką šefas nori girdėti, elgiasi paklusniai, bet slapta džiaugiasi neišvengiamomis kliūtimis ir nesėkmėmis, kurias toks arogantiškas aukštos kompetencijos vadovas sukuria savo elgesiu. Darbuotojai laikosi pasyviai net ir tuo atveju, kai faktiškai jie galėtų padėti.

Arogantiški žemos kompetencijos vadovai yra pavojingi. Jie nesuvokia savo sugebėjimų ribų ir neklausia kitų nuomonės. Jie turi atsakymus į visus klausimus. Paprastai jie greitai padaro didelį karjeros šuolį, bet labai trumpalaikį. Jų nepagrįstas pasitikėjimas savimi ir tokio elgesio pasekmės gali labai pabloginti įmonės padėtį ar net sugriauti ją.

Kraštutinė priemonė

Tokio abiem atvejais paminėto elgesio padarinius įmonės darbinei atmosferai lengvai galima nuspėti: gynybiškas elgesys, nesusikalbėjimas, nepasitikėjimas, neproduktyvus konfliktas, nesaugumo, nepasitenkinimo ir saviizoliacijos jausmai, sumažėjęs darbo produktyvumas, pablogėjusi darbo kokybė.

Arogantiškas elgesys slepia netinkamas asmens vertybes ir nuostatas, tokias kaip siekimą vienašališkai kontroliuoti veiklos sritį, bet kokiais būdais visada laimėti. Taigi norint sumažinti ar pašalinti blogus padarinius, reikia, kad keistųsi asmens vertybės.

Jei tokių pokyčių nevyksta arba jie neduoda rezultatų, tuomet reiktų pagalvoti, ar nevertėtų atsisakyti arogantiško vadovo ar specialisto paslaugų, nes antraip įmonę gali palikti kiti geri darbuotojai.

Gražina Mongirdienė / susitikimai.lt
Įmonių vystymo konsultantė
Iliustracija: freepik.com

Dalintis:

3 COMMENTS

  1. paprastai tokie arogantiški vadovai turi užnugarį ir išeiti tenka darbuotojams….tik va eiti tai nelabai yra kur…ne taip paprasta LT keisti darbus..

    • Darbus keisti tikrai nėra paprasta, reikia priimti sprendimus ir naujus iššūkius. Tačiau verta! Keletą iššūkių rasite čia: 1003.lt

  2. Lietuvoje ant pirštų galima suskaičiuoti nearogantiškus vadovus.Visi kiti bent truputį kam nors vadovauja iškelia save ne pagal galimybes.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here