Artimųjų smurto aukos: „Dar nesijaučiame visiškai saugios“

smurto-aukos

Smurto artimoje aplinkoje aukos sulaukia daugiau paramos iš policijos pareigūnų ir pagalbos tarnybų, tačiau joms trūksta būtinos informacijos apie baudžiamąjį procesą, teisinės pagalbos, fizinės jų ir jų vaikų apsaugos nuo atsakomųjų veiksmų, grasinimų ir keršto.

Tokias tendencijas atskleidė Žmogaus teisių stebėjimo instituto, Lietuvos teisės instituto ir Lygių galimybių plėtros centro atliktas tyrimas „Nusikaltimų aukų teisių direktyva: naujas požiūris į artimųjų smurto aukas“. Tyrimu buvo siekiama įvertinti, kaip Lietuva pasirengusi užtikrinti Nusikaltimų aukų teisių direktyvos teises praktikoje – šiuo tikslu kalbinti asmenys, nukentėję nuo artimųjų smurto, policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai, specializuotos pagalbos tarnybų darbuotojos.

Priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, paaiškėjo realus nuo šio nusikaltimo nukenčiančių žmonių skaičius. Virš 20 tūkstančių registruotų pranešimų, 10 tūkstančių oficialiai pripažintų nukentėjusiaisiais – 2013 m. tai sudarė daugiau nei 10 procentų bendro šalies nusikalstamumo. Įstatymas įpareigoja policijos pareigūnus nustačius smurto artimoje aplinkoje faktą pradėti baudžiamąjį procesą savo iniciatyva. Taigi nukentėję nuo artimųjų smurto tampa baudžiamojo proceso dalyviais, tačiau retas jų žino savo teises, daugumai jų baudžiamasis procesas atrodo painus ir sudėtingas.

8„Nemažai nukentėjusiųjų pakankamai teigiamai vertino pareigūnų bendravimą su jomis, tačiau pasitaikė atvejų, kai jokios realios pagalbos taip ir nebuvo sulaukta“ – teigė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič. „Anot vienos nukentėjusiosios, pirmą kartą susidūrusi su policija jautė tyrėjos palaikymą ir supratimą, tačiau antrą kartą susidūrusi jau su kita tyrėja, norėjo, jos žodžiais tariant, tik bėgti, verkti, ir rėkti, nes sulaukė kaltinimų ir gana ciniško požiūrio. Dauguma artimųjų smurto aukų vis dar nesijaučia saugios, bijo dėl savęs ir savo vaikų.“

Tyrimo metu kalbinti policijos pareigūnai, prokurorai ir teisėjai pažymėjo, kad vis dar trūksta aiškaus apsaugos priemonių reglamentavimo. Kai kurie jų atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusiems asmenims nepakanka paramos baudžiamojo proceso metu – teisinio jų interesų atstovavimo, specialistų pagalbos, moralinio palaikymo. Nors nebaudžiamumas už nusikalstamas veikas artimoje aplinkoje sumažėjo, baudžiamoji teisė, anot pareigūnų, negali įveikti visų šio reiškinio priežasčių ir pasekmių – būtina vykdyti švietimą, prevenciją, teikti psichologines, socialines ir kitas paslaugas.

„Teisėsaugos institucijų atstovai Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą yra linkę vertinti nevienareikšmiškai“ – sako Lietuvos teisės instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Ilona Michailovič. „Vieni teigė, kad atskiro įstatymo nereikėjo, kiti mano, jog atskiras įstatymas buvo reikalingas, nes jis paskatino didesnį susidomėjimą smurto artimoje aplinkoje atvejais. Tačiau dabartinis įstatymas turi nemažai trūkumų, pavyzdžiui, neapgalvota asmens apsaugos užtikrinimo priemonių skyrimo ir vykdymo tvarka“.

Paramą artimųjų smurto aukoms – informaciją, konsultacijas, psichologinę, juridinę ir kitą pagalbą – teikia specializuotos pagalbos centrai (SPC). Jų darbuotojos teigiamai vertino sugriežtėjusią valstybės poziciją artimųjų smurto atžvilgiu, pagerėjusį policijos reagavimą į tokius nusikaltimus ir bendradarbiavimą su pagalbos tarnybomis, tačiau pažymėjo, kad išlieka nemažai problemų su nukentėjusiųjų apsauga nuo pakartotinio smurto. Kalbintos SPC specialistės teigė, kad su dabartiniu finansavimu tinkamų paslaugų visiems nukentėjusiesiems užtikrinti neįmanoma – neretai teisininkės ir psichologės pagalbos tarnybose dirba puse etato arba savanoriškai.

Tyrimo rezultatai pristatyti Seimo kontrolierių įstaigoje vykusioje konferencijoje, kurioje dalyvavo policijos pareigūnai, prokurorai, teisėjai, SPC specialistai iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų Lietuvos miestų.

Sveikinimo žodį taręs Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas pažymėjo, kad turime drąsiau kalbėti apie žmogaus teisę į saugią aplinką. „Turime paklausti savęs, ar viskas padaryta, kad būtų apsaugotas kiekvienas – mažas ir suaugęs – artimoje aplinkoje.“

Renginyje kalbėjusi viena pagrindinių Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo iniciatorių Seimo narė Dalia Kuodytė pasidžiaugė, kad nepaisant iššūkių priimant ir įgyvendinant įstatymą, bendromis pastangomis pavyko sukurti artimųjų smurto aukų apsaugos ir pagalbos joms sistemą, kurią galima toliau tobulinti.

11

„Veiksmingiau ginti tiek artimųjų smurto, tiek kitų nusikaltimų aukų teises galėtų padėti tinkamas Nusikaltimų aukų teisių direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje“ – tyrimą renginyje komentavo ŽTSI atstovė Mėta Adutavičiūtė. „Direktyva siekiama, kad institucijų dėmesys būtų sutelktas ne tik į nusikaltusį asmenį ir jo patraukimą atsakomybėn, bet ir į nukentėjusį žmogų. Nusikaltimų aukos neturėtų likti nuošalyje – jos turi būti matomos, girdimos, jaustis saugios ir pilnavertės proceso dalyvės.“

Kasmet nusikaltimų aukomis tampa 75 milijonai Europos Sąjungos piliečių. Neretai nusikaltimų aukos paliekamos pačios tvarkytis su nusikaltimo pasekmėmis, negauna būtinos informacijos, emocinės, psichologinės, teisinės pagalbos. Kad visose ES šalyse nuo nusikaltimų nukentėję asmenys sulauktų tinkamos pagalbos iš valstybės institucijų, 2012 m. priimta Nusikaltimų aukų teisių direktyva, sustiprinanti ir suvienodinanti nusikaltimų aukų teisių apsaugą. Ją perkelti nacionalinę teisinę sistemą Lietuva turi iki 2015 metų lapkričio mėnesio.

Tyrimo ataskaitą rasite Žmogaus teisių stebėjimo instituto svetainėje: www.hrmi.lt

Share Button

You may also like...

Leave a Reply

Your email address will not be published.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.