Aš – mano fizika ir mano metafizika0 (0)
Niekuo aš taip nesidomiu ir nieko taip nestudijuoju, kaip save patį. Aš – mano metafizika ir mano fizika.
Man svarbiau gerai pažinti save, o ne Ciceroną. Jeigu aš būsiu geras mokinys, tai mano asmeninė patirtis bus pakankama pasidaryti išmintingam.
Kas pasistengs prisiminti savo pykčio protrūkį, prisimins ir to pykčio padarinius ir kur visa tai jį nuvedė; ir suvoks geriau negu iš Aristotelio knygų visą tos aistros bjaurumą ir daug labiau jos vengs.
Kas prisimena savo patirtas ir grėsusias nelaimes, įvairiausius nuotykius, kurie jį stumdė iš vienos vietos į kitą, tas ne tik rengiasi naujoms savo gyvenimo permainoms, bet ir mokosi suvokti savo tikrąją būtį.
Cezario gyvenime nerasime pamokomų pavyzdžių daugiau negu mūsų pačių gyvenime. Ir valdovo, ir valstiečio gyvenimas visada yra žmogaus gyvenimas, kupinas įprastų staigmenų. To niekada nereikia užmiršti…
Mano dvasiniame gyvenime mąstymas yra labai svarbus veiksnys arba bent jau siekia toks būti; jis netrukdo mano polinkiams, nepalankumo ar draugystės jausmams, net tiems, kuriuos aš jaučiu pats sau, bet ir jie netrukdo protui ir neužgožia jo. Jeigu protas ir negali pataisyti kai kurių mano dvasios savybių, tai bent jau nepasiduoda bjauriam jų poveikiui: jis turi savo atskirą gyvenimą.
Raginimas „pažink save”, matyt, turi ypatingą reikšmę, jeigu šviesos ir pažinimo dievas liepė jį iškalti savo šventyklos frontone* kaip svarbiausią priesaiką, kurį jis mums davė.
[* „Pažink save” – žodžiai, iškalti Apolono šventovės kolonoje Delfuose. Manoma, kad jie yra Chilono (VI a. pr. m. e.), vieno iš vadinamųjų septynių senovės išminčių]
Ištrauka Mišelis Montenis (1983). Esė. Vilnius: Mintis. 166-167 p.