Aš – siekianti karjeros moteris. Jis – vyras, kuris gyvas jaučiasi bohemos pasaulyje

0 (0)

Klausimas:

Esame kartu 10 mėnesių. Priklausome skirtingiems pasauliams. Aš – magistrą baigusi, karjeros kapitalistiniame pasaulyje siekianti bei besistengianti atitikti visas reikiamas visuomenės normas moteris. Jis – vyras, kuris gyvas jaučiasi bohemos pasaulyje, neturi aukštojo išsilavinimo, mąsto laisvai ir paprastai, tačiau taip pat yra atkaklus ir siekiantis savo tikslų, turintis tvirtus principus. Aš – besiveržianti emocija, jis – kantrybė ir šaltas protas. Iš esmės esam juoda ir balta.
Vienas be kito negalim. Vis dažniau girdžiu kalbas apie šeimos kūrimą. Mane tas ir džiugina, ir gasdina. Gasdina du dalykai.
Pirma, kad negalėsiu pasakyti „ne”. Pykstamės dažnai, dažnai nesusikalbam, karčiai ryjam savo principus tam, kad tų pykčių išvengti. Kol kas abu stengiamės, tačiau, manau, kartu apsigyvenus greitai kantrybė išgaruotų. Sunkiai įsiliejam į vienas kito draugų ratus, vis dar bandom pritapti vienas kito pasaulyje.
Antra, mus jungia begalinė aistra. Ir pasakius „ne” galiu likti be to gaivalo savo suplanuotame ir į lentinėles sudėliotame gyvenime. Be jo palaikymo ir šio žmogaus tikėjimo, jog mes vienas kitam sukurti. Bijau jį prarasti, bijau suklysti, bijau nežinomybės, nors giliai širdyje kirba, kad bendro gyvenimo turėt negalime. Esu uždara ir tai pirmas žmogus, su kuriuo kalbu apie šeimą, kurios taip norisi, tad mąstyti objektyviai sunku. Abiems 30 m.

Kaip žinot, kuris kelias teisingas? Kaip neskaudint šio žmogaus? Arba bent jau kaip nustoti panikuoti anksčiau laiko?

Sunku sudėti viską į trumpą laišką. Dėkui už atsakymą
Sėkmės.

Atsakymas:

Ačiū, kad dalinatės savo mintimis. Panašu, kad esamą situaciją analizuojate pati ir esate motyvuota surasti atsakymus į rūpimus klausimus. Galima jausti Jūsų pasimetimą esamoje situacijoje. Džiugu, kad gebate apibūdinti tiek save, tiek savo partnerį, nurodant, Jūsų žodžiais tariant, priešingybes, kurias įvardinate kaip „iš esmės esam juoda ir balta“: jūs – siekianti karjeros moteris, jis – vyras, gyvenantis bohemijos pasaulyje. Galima kelti prielaidą, kad abu turite savo principus, abu atkakliai siekiate savo tikslų. Kyla klausimas, kas Jus sieja? Kokie Jūsų panašumai? Kokios vertybės?

Norisi paklausti, kas vis dėlto labiausia Jus žavi partneryje? Kokias jo savybes įvardintumėte kaip stipriąsias? Išsamiai pateikiate, kas Jus gąsdintų šeimoje: kad nemokate pasakyti „ne“ ir kad ištarus „ne” bijote likti viena. Tačiau nepaminite, kas vis dėlto, tikėtina, kad Jus šeimoje džiugintų?

Paminėjote, kad bijote likti „be to gaivalo savo suplanuotame ir į lentynėles sudėliotame gyvenime“. Kaip atrodytų Jūsų suplanuotas ir į lentynėles sudėliotas gyvenimas? Pamodeliuokite: o kas bus, jei ne viskas vyks pagal planą?

Svarbu atpažinti ir įvardinti savo jausmus. Ką Jūs jaučiate partneriui? Kaip jaučiatės kartu? Kaip jaučiatės, kai jo nebūna šalia?

Galima kelti prielaidą, kad šio žmogaus atsiradimas Jūsų gyvenime įnešė savotiško perversmo. Tai nauja patirtis, o naujovės neretai sukelia nežinomybės jausmą. Juk kaip pati laiške minite, kad ,”esu uždara ir tai pirmas žmogus su kuriuo kalbu apie šeimą“. Jūsų savijauta galėtų būti artima situacijai, kai stovite vietoje ir neapsisprendžiate: likti vietoje, kur saugu ir įprasta, ar žengti į priekį… Galėtų padėti ir pokalbis, ką abiems reiškia šeima? O taip pat, kaip įsivaizduojate save po kelerių metų?

Labai tikiuosi, kad laiške keliami klausimai suteiks įžvalgų.

Nuoširdžiai linkiu sėkmės!
Psichologė Rasa Baležentytė