Pastaruoju metu pastebima, kad tradiciniai rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba – ne visai gali paaiškinti sergamumą ar mirtingumą nuo tam tikrų ligų, taigi daugiau dėmesio skiriama psichologiniams rizikos veiksniams. Vienas iš tokių veiksnių – žmogaus asmenybės tipas. Pasak Sveikatos psichologijos katedros lektoriaus Kastyčio Šmigelsko, tarp mažiausiai ištirto D tipo asmenybių yra daug sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis.

A-B-tipo-asmenybe

„Jei žmogus linkęs patirti neigiamas emocijas (dažnai jaučiasi nelaimingas, yra blogos nuotaikos, nerimauja ir pan.) ir sykiu pasižymi socialinio varžymo ypatumais (vengia bendrauti, jaučiasi suvaržytas visuomenėje, su žmonėmis sunkiai eina į kontaktą), rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis yra didesnė. Ir, jei jis serga tomis ligomis, pati jų eiga yra sunkesnė“, – teigia K. Šmigelskas.

– Tai, kad ligas lemia ne tik gyvensena, bet ir psichologiniai veiksniai, buvo žinoma ir anksčiau. Tačiau šį kartą jau išskiriamas ir žmogaus asmenybės tipas. Papasakokite plačiau, ką apie jį turėtume žinoti?

– Taip, faktas, kad psichologiniai ypatumai turi įtakos žmogaus sveikatai yra lyg ir nieko naujo. Bet, kalbant apie D tipą ir apie tai, kuo jis svarbus ar ypatingas, reikėtų pažymėti, kad jis pabrėžia du psichologinius komponentus: neigiamas emocijas (taip vadinamą neigiamą efektą) ir socialinį varžymą. Jei ši kombinacija yra viename žmoguje, jei žmogus linkęs patirti neigiamas emocijas (dažnai jaučiasi nelaimingas, yra blogos nuotaikos, nerimauja ir pan.) ir sykiu pasižymi socialinio varžymo ypatumais (vengia bendrauti, jaučiasi suvaržytas visuomenėje, su žmonėmis sunkiai eina į kontaktą), rizika susirgti širdies kraujagyslių ligomis yra didesnė. Ir, jei jis serga tomis ligomis, pati jų eiga yra sunkesnė. Tai tuo ir ypatinga, kad pabrėžiamos ne įvairios psichologinės savybės, bet yra būtent du komponentai: polinkis į neigiamas emocijas ir socialinis suvaržymas.

– Ar galima sakyti, kad D tipo asmenybė – tai mums įprastas uždaro pesimisto tipas?

– Sakyčiau, kad tikriausiai taip, tik psichologijoje ir gyvenime asmenybės tipas yra suvokiamas skirtingai. Mes dažnai galvojame, kad tokia yra asmenybė, toks žmogus, ir jis toks yra visą gyvenimą. Kai kalbame apie D tipą, didelis klausimas, ar šis tipas visą gyvenimą būna būdingas vienam konkrečiam žmogui ir lieka, ar vis dėlto jis yra koreguojamas. Moksliniai tyrimai rodo, kad jį galima koreguoti, tik kol kas D tipas yra nauja sąvoka, kol kas mokslinių tyrimų nėra labai daug. Sunku pasakyti, kaip tie pakitimai atsiliepia sveikatai, pavyzdžiui, socialinio varžymosi srityje. Žmogus tikrai gali išmokti tam tikrų būdų, kaip labiau eiti į bendravimą su kitais žmonėmis. Ir galima suprasti, kaip visi šie dalykai vėliau atsiliepia jo sveikatai. Mokslinių įrodymų kol kas trūksta, bet, kad tai pakeičiamas dalykas, jau yra aišku, tai – faktas.

– Jei yra D tipas, vadinasi yra ir A, B ir C tipai?

– Geras klausimas. Iš tikrųjų asmenybės tipų ir sveikatos sąsajos prasidėjo nuo A tipo beveik prieš 50 metų. Amerikoje keletas kardiologų pastebėjo, kad yra tam tikras asmenybės tipas, kuris lyg ir dažniau serga širdies kraujagyslių ligomis, dažniau patiria insultus, infarktus ir pan. Jie pavadino tą tipą A tipu. Tai – veržlus, energingas, agresyvokas, labai smarkiai į darbą, karjerą, pasiekimus orientuotas žmogus. Pirmieji tyrimai rodė, kad taip – tai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis ir ankstesnėmis, greitesnėmis mirtimis. Bet paskui atsirado labai daug tyrimų, kurie parodė, kad tai nėra susiję, kad tai neturi įtakos. B tipas buvo priešingybė A tipui.

Na, o D tipas neatsirado istorine prasme: nebuvo taip, kad iš pradžių atsirado A, B, C tipai, o tada atėjo D eilė. Ne, D tipas taip pavadintas, nes šis asmenybės profilis labai smarkiai susijęs su anglišku žodžiu „Distress“ (liet. sielvartas, susikrimtimas, kančia).

– Tai kas tas distresas, kuo jis skiriasi nuo paprasto streso?

– Gal pirmiausiai pradėkime nuo paprasto streso. Tai platesnė sąvoka. Stresas yra kasdienis įvykis. Mes stresą patiriame pačiomis įvairiausiomis aplinkybėmis, tiesiog jis būna įvairaus stiprumo ir trukmės. Stresą gali sukelti silpna avarinė situacija už vairo: jūs važiuojate per perėją ir staiga žmogus pastato koją ant perėjos. Jūs staigiai stabdote, žmogus praeina, jūs toliau važiuojate, sėkmingai grįžtate namo ir vakare net neatsimenate to įvykio, bet tai buvo stresinė situacija.

Taip pat stresas gali būti iškilmingesnis, pavyzdžiui, vestuvės arba persikėlimas į kitą butą, diplomo gavimas ar kitos ceremonijos. Tai – lyg ir įprastas stresas, bet jo intensyvumas skiriasi: kartais jis didelis, kartais mažas, bet jis, kaip taisyklė, praeina. Net ir tas vestuvių, medaus mėnesio stresas dingsta, nori ar nenori.

Bet yra stresas, kuris užsilaiko. Dažniausiai tai yra neigiami dalykai, neigiamos emocijos, psichologinės ar kitokios gyvenimo problemos, kurios, ilgai būdamos žmoguje, tą distresą ir sukelia. Tai būdinga distresui – būtent užsilaikančios neigiamos emocijos.

 Ar galima sakyti, kad distresas – tai ilgalaikis stresas: skyrybos, darbo netekimas ar kas rytą ėjimas į nemėgstamą darbą?

– Tai priklauso nuo to, kiek neigiamos emocijos lieka žmoguje. Po skyrybų žmogus gali elgtis labai įvairiai. Jis gali užsidaryti savyje, riboti bendravimą, ir tos neigiamos emocijos jame pradės vyrauti. Bet jis gali pradėti domėtis, kur galėtų nueiti vienas, kur renkasi vieniši žmonės, duoti anketą internete dėl pažinčių ir t. t. Dėl netekto darbo – lygiai taip pat. Gali nusivilti, kad darbo netekai, bet galbūt tai galimybė gauti geresnį darbą? Trečio pavyzdžio atveju distreso šansai didesni – jei kasdien einate į nemėgstamą darbą, nes ten einate kasdien, o situacija nesikeičia.

– Ar sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis gali manyti, kad jie serga dėl to, kad jie yra nepasitikintys, uždari, kartais net pikti, dažnai patiria stresą? Ar tokiems žmonėms – didesnė rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis?

– Norėčiau labiau pabrėžti, kad sveikata nėra vieno gyvensenos veiksnio pasekmė. Nėra vien tik blogų emocijų ar kitų neigiamų psichologinių dalykų. Sveikata priklauso ir nuo kitų gyvensenos veiksnių: judėjimo, fizinio aktyvumo, subalansuotos mitybos, tabako ir alkoholio nevartojimo. Prie viso to prisideda dar ir psichologinė savijauta, nes per neigiamas emocijas yra daugiau galimybių susilpninti žmogaus imunitetą. Esant susilpnėjusiam imunitetui, įvairios ligos lengviau prikimba prie žmogaus.

Su teiginiais „jei jūsų blogos emocijos, vyrauja liūdna nuotaika, jus iš karto užpuls tam tikros ligos“ reikėtų būti atsargiems. Bet mokslininkų tyrimuose pastebėta, kad tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių D tipas yra paplitęs dažniau. Taip pat galėtume kelti klausimą, ar tas D tipas ima reikštis dar iki ligos, ar tada, kai jau žmonės suserga, o dėl ligos kažkiek pablogėja jų emocinė būklė. Tai irgi priklauso nuo ligos. Į šitą klausimą atsakyti sudėtinga.

– Ar žmogus pats gali nustatyti, kokiam asmenybės tipui priklauso? Kokius klausimus, norėdamas tai išsiaiškinti, jis turėtų atsakyti sau pačiam?

– Diagnozuoti sau kurio nors asmenybės tipo pačiam vis dėlto nerekomenduočiau, vis dėlto tam tikra prasme tai reiškia užsidėti kokią nors etiketę arba jos neužsidėti („aš nesusirgsiu, man nėra blogiau negu visiems kitiems“). Bet iš esmės, paprastai šnekant, jei žmogus dažnai jaučiasi nelaimingas, dažnai yra blogos nuotaikos, nerimauja arba nervinasi dėl nereikšmingų dalykų, o sykiu save apriboja bendraudamas su kitais, vengia su jais bendrauti, prisibijo jų, bijo atrodyti kvailai, galvoja, kad kitiems jo problemos gali būti visiškai neįdomios, taigi kam išvis kalbėti su žmonėmis, jei šita savybių puokštė viename žmoguje yra vienu metu, turbūt jau galima galvoti apie D tipą ir jį įtarti. Bet iškart klijuoti etiketes? Galbūt geriau nueiti pas psichologą ir diagnostiniu testu, kuris yra labai trumpas, jį nustatyti. O gavus įvertinimą, konstruktyviai pakalbėti apie tai, ką galima pakeisti.

– Ar būna didelis teigiamas stresas?

– Taip, būna. Jis vyksta, būna, kad žmonės iš to didelio malonaus, teigiamo streso ir ašaromis apsipila. Bet, jei kalbėtume apie poveikį sveikatai, moksliniai tyrimai nerodo, kad toks didelis teigiamas stresas galėtų neigiamai atsiliepti žmogaus sveikatai. Šia prasme džiaugtis ir smarkiai džiaugtis turbūt nėra kenksminga, o tikriausiai net ir labai sveika.

– Ar žmogaus asmenybės tipą, charakterį galima keisti?

– Manau, kad jį keisti galima. Charakterio ir asmenybės tipo keitimas yra labai didelis klausimas ir, man atrodo, jo neaptartume net per valandos laiko pokalbį. Bet, jei kalbėtume apie konkrečius D tipo asmenybės elementus, kurie veikia kenksmingai, pavyzdžiui, socialinio varžymosi elementą, šio dalyko galima mokytis.

Pastebėta, kad D tipas tarp studentų paplitęs daugiau negu tarp visų kitų žmonių. Tarp studentų jis paplitęs mažiau negu tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų, bet vis tiek pasitaiko dažniau negu paprastoje žmonių populiacijoje. Kol kas daroma prielaida, kad taip yra, nes, kai tampama studentais, labai smarkiai pasikeičia jų aplinka, pasikeičia jų autonomija, atsakomybių ir susidaro daug daugiau aplinkybių, kuriose jiems reikia suvaldyti savo socialinį varžymąsi. Būdami jauni, žmonės tą socialinį varžymąsi praėjus 2–5 metams tą pakankamai sėkmingai įveikia, nes jie pradeda ieškoti darbo, draugų, išmoksta bendravimo. Jie išmoksta tą varžymąsi įveikti. Tai – puikus pavyzdys. Negalima sakyti, kad esu D tipas, kad tai blogai ir nieko negaliu dėl to padaryti. O kokiomis priemonėmis judėti to pozityvaus požiūrio į save link, kaip jį įsisavinti, yra įvairių būdų.

Šaltinis: lrt.lt

loading...