Asmenybės raida: nenormalaus augimo į šoną variantai5 (1)
Iliustracija: Jason Strull
Žmogus gali būti laimingas tik tada, jei nuolatos tenkina savo reikšmingumo poreikį. Vienintelis normalus būdas tai padaryti – vystyti savo asmenybę, augti.
Kaip jau buvo minėta ir prieš tai (Augimo „žemyn” variantai), žmogui tiesiog reikia realizuoti save, savo galimybes, atskleisti ir vystyti gabumus ir prigimtį, bręsti.
Jei nėra galimybės vystytis pozityviai, žmogus negali augti “į viršų” – jis nuklysta “į šoną” arba “žemyn”.
Augimo „į šoną” variantai:
1. Kaupimo aistra.
Puiku jei turtas kaupiamas palengva, auga išvien su jūsų individualia branda. Tada turtas dėkingas gyvenimo palydovas. Antraip – žmogus tampa savo turto palydovu ir galiausiai visas pastangas skiria jo apsaugai, laiko džiaugtis gyvenimu nebelieka.
2. Valdžios siekimas.
Ši idėja puikiai atskleista filme, kuriame karaliui labai patinka siūti drabužius, o jis yra verčiamas tvarkyti valstybės reikalus [Tas pats Miunchauzenas, 1979], nors tokiai veiklai neturi gabumų. Iš jo neišėjo nei geras karalius, nei geras siuvėjas. Vienas daktaras svajojo tapti vyriausiuoju skyriaus gydytoju. Kai jam nepavyko, jis pabandė kitose ligoninėse, kol pagaliau gavo norimas pareigas. Jis pagerino materialinę padėtį, bet daugelis kvalifikuotų gydytojų išėjo negalėdami pakęsti jo vadovavimo stiliaus. Tada jis pasitraukė iš medicinos ir tapo verslininku, vėliau – stambiu valdininku, galiausiai – seimo nariu. Tendencija aiški. Blogi tie žmonės kurie nori valdžios dėl valdžios. Valdžia panaudojama efektyviai tik tada, kai ji priklauso tiems, kas siekia tarnauti žmonėms, o ne tiems, kas trokšta tenkinti savo asmeninius poreikius.
3. Pomėgiai, hobiai.
Tai vienas iš geresnių augimo „į šoną variantų” – juk hobis dažnai padeda vystyti asmenybę. Kartais hobis net tampa pagrindine veikla. Tada tai visai puiku.
4. Neteisėti veiksmai ir nusikaltimai.
Šis kelias veda į aklavietę. Teisės pažeidėjų psichologinė analizė atskleidžia, kad dažniausiai pagrindinis jų motyvas yra nepatenkintas reikšmingumo jausmas. Jų nevertina šeima, draugai, kolegos ir tada jie nusprendžia savo vertę įrodyti drastiškais, nelegaliais būdais.
5. Prikibimas prie genijaus (žvaigždės, autoriteto).
Egzistuoja du prikibimo būdai: prikibimas „iš viršaus” ir prikibimas „iš apačios”.
„Prikibimas iš viršaus” – tai nepagrįsta garsių žmonių kritika, jų pjudymas ir žlugdymas. „Prikibimas iš apačios” – tai aklas ir nekritiškas garbinimas, žavėjimasis, keliaklupsčiavimas.
Galima puikiai paaiškinti, kodėl kai kurie žmonės taip veržiasi į spektaklį, koncertą ar futbolo rungtynes, kuriose dalyvauja garsūs žmonės. Ne vien dėl to, kad pajustų nuoširdų pasitenkinimą – taip jie tiesiog siekia patenkinti savo reikšmingumo jausmą. Būdami netoli žvaigždžių, jie jaučiasi reikšmingesni patys. Kita vertus, tie, kurie siekdami patenkinti savo reikšmingumo poreikį tobulėja ir auga, tokiems renginiams paprastai neturi laiko. Beje, į užsienį daugelis taip pat vyksta dėl galimybės paskui tarsi netyčia pasakyti: „Kai aš buvau Paryžiuje, tai…” (visa kita neturi reikšmės; pagrindinė mintis yra „buvau Paryžiuje”).
Publikos požiūris į garsenybes labai nepastovus. Šiandien iškelia į padanges, o rytoj jau gali blokšti į pragarą. Rekomendacija. Pernelyg arti neprisileiskite besižavinčių jumis žmonių. Genijai ir talentai saugokitės! Prisiminkite, kad kiekvienas Mocartas turi savo Saljerį!
6. Pomėgis bylinėtis.
Ieškodami „teisingumo” tokie žmonės užverčia skundais įvairias institucijas. Jie stengiasi savo pretenzijas nukreipti kuo „aukščiau”. Kartą vienas toks įkyruolis, buvęs kariškis, bandė išsireikalauti didesnę pensiją. Jam pavyko pasiekti,kad jo skundą nagrinėtų gynybos ministro pavaduotojas, armijos generolas. Generolas tam veikėjui pasiūlė kelis neblogus variantus, bet šis kategoriškai nesutiko ir pareikalavo, kad jam suteiktų pulkininko laipsnį (į atsargą buvo išleistas kaip papulkinikis). Karinė vadovybė atmetė ultimatumą. Tada jis savo skundais užvertė kitas instancijas. Bet greičiausiai, net jei jam būtų suteikę pulkininko laipsnį, šis žmogus nebūtų nurimęs ir susigalvotų naujų reikalavimų. Kai jo skundus nagrinėjo generolai, jis jautėsi taip, lyg pats būtų turėjęs generolo antpečius.
7. Antisocialūs veiksmai.
Nuo menkų tvarkos pažeidimų mokykloje ir darbe iki sunkių nusikaltimų. Panašus į ketvirtą punktą (neteisėti veiksmai), tik aprėpia platesnį poelgių spektrą.
8. Susirgti neuroze.
Galiausiai pats greičiausias būdas patenkinti savo reikšmingumo jausmą yra susirgti neuroze. Kad tai įvyktų reikia tiesiog nieko nedaryti. Kai žmogus jums sako esąs pats nelaimingiausias, verta atkreipti dėmesį į žodelį PATS. Susirgęs žmogus sau, giminaičiams, gydytojams tampa PATS PAČIAUSIAS. Liga virsta profesija ir ligonis gana greitai ima kopti „karjeros” laiptais.
Iš pradžių ligonis pagalbos kreipiasi į poliklinikos gydytoją, paskui į „kapitoną” – labiau patyrusį gydytoją, tada į „majorą” – padalinio vadovą. Tai pirmasis karjeros etapas. Gliausiai jis bendrauja su „pulkininkais” ir „generolais”, išsireikalauja siuntimo pas „maršalus” . Tokiems ligoniams labiau patinka gydytis universitetinėse klinikose. Vien garsių gydytojų vizitai ko verti! Priekyje žengia katedros vedėjas, mokslų daktaras, profesorius, iš paskos du ar trys docentai ir visas būrys stažuotojų. Ir visa tai dėl jo! O jei jis pasveiks, kas jo laukia tada? Slankiojimas darbe, kurio jis gerai neišmano, viršininko pastabos, žmonos panieka… Ne, pasveikti negalima! Tik šioks toks pagerėjimas ir vėl krizė.
Daugelis garsių psichoterapeutų teigė, kad ligoniai nenori išsivaduoti iš neurozės. Kai iškyla tokia „grėsmė”, jie neretai atsisako gydytojo, kuris juos gali išgydyti.
Pastebėta, kad nugalėtojų žaizdos užgyja greičiau. Kai žmogus turi tikslą, jam nėra kada sirgti, atsitiktinius negalavimus jis įveikia padedamas vietos poliklinikos ir gydytojų. Profesionaliems sportininkams kaulų lūžiai sugyja kur kas greičiau negu kitiems žmonėms ir tai suprantama, jiems nėra kada sirgti – reikia siekti rekordų, naujų pergalių!
Taip ir Jūs – būkite visada nugalėtojais!
Pagal Michail Litvak (2013). Kaip sužinoti ir pakeisti likimą: gabumai, temperamentas, charakteris. Kaunas: Luceo. 25-30 p.
Susiję rašiniai: Visi gimstame princai ir princesės, Asmenybės raida: nenormalaus augimo žemyn variantai
Reiktų kažkokiu būdų „atfiltruoti” tikruosius ligonius nuo tų neurotikų, kurie dažnai savo „super gudrumu” yra išsireikalavę ir visokių neįgaliųjų pašalpų (dėl depresijų ir pan.). Depresija yra rimta liga, bet yra tokių žmonių, kurie išmanydami viską nuo…iki naudojasi padėtimi. Jiems nenaudinga pradėti dirbti, nes bus sunku ir jei negalės pasakyti, kad „sergu, turiu neįgalumą dėl depresijos ir pan.” vadinasi, reikės įvardyti tikrąsias priežastis. Aš manau, kad verta visuomenėje pradėti rūpintis ir tais, kurie gyvena prie „AMŽINŲ LIGONIŲ”, nes pastarieji dažnai vaidina stiprius ir laimingus, bet štai jiems tai tikrai sunku. Pažįstu vieną merginą, kurios sesuo metų metais neaišku koks ligonis. Mergina tik gražiai kalba apie sesę, bet jai sunku. Ir tik patiems artimiausiems ji pasipasakoja, kas vyksta su ja pačia, kai grįžta namo ir nebereikia vaidinti, kad viskas gerai ir ji išgyvens visus sunkumus. Liūdna matyti tai. Kur galima būtų tokiai merginai patarti kreiptis? Kokią pagalbą ji gali gauti?