05 Apr 2013, France --- Personality disorder --- Image by © B. Boissonnet/BSIP/Corbis

Asmenybės sutrikimai – tai viena iš sudėtingiausių psichiatrijos ir psichologijos problemų. Jei apie žmogų sakoma, kad jis neserga psichikos liga, o tik turi asmenybės sutrikimų, tai lyg ir būtų gera žinia. Bet tokia išvada nepalengvina gyvenimo nei pačiam žmogui, nei aplinkiniams.

Jei įsivaizduojate pilietį, dėl nelengvo charakterio nuolat susiduriantį su bendravimo ir socialinės adaptacijos problemomis, dėl kurių kenčia jis pats ir jo artimieji, – tai ir yra asmenybės sutrikimas. Jau daugiau kaip šimtą metų bandoma šiuos sutrikimus moksliškai klasifikuoti.

Galima būtų išskirti tris asmenybės sutrikimų grupes:

I grupei priklauso žmonės, besielgiantys keistai, ekscentriškai – paranojikai, schizoidai, schizotipinės asmenybės. Nors terminai, kaip matome, panašūs į psichikos ligų pavadinimus, bet iš tikrųjų tai tik išorinis panašumas. Esminis skirtumas – kad žmonės, turintys šių asmenybės sutrikimų, nėra psichikos ligoniai.

II grupę sudaro žmonės, dėl savo asmenybės sutrikimų pasižymintys labai dramatišku, emocijų kupinu gyvenimu. Tai antisocialios, histrioninės (artistiškos) ir narcisistinės (save įsimylėjusios) asmenybės. Šiai grupei priklauso ir ribinės (angl. borderline) asmenybės.

III grupei priklauso žmonės, kenčiantys nuolatinį nerimą ir baimę. Tai tikrovės vengiančios, priklausomos ir obsesinės kompulsinės (kamuojamos neįveikiamo noro ką nors veikti) asmenybės.

Nereikėtų galvoti, kad kiekvienas pilietis, kurio charakteriui būdingas vienas iš minėtų keistumų ar ypatumų, jau kenčia nuo asmenybės sutrikimų. Dažniausiai jis yra visiškai normalus. Pavyzdžiui, žmogus pasižymi schizoidiniais bruožais – yra uždaras, vienišas, vengia bendrauti su kitais žmonėmis, abejingai reaguoja į aplinkinių pagyras ar kritiką. Tačiau jis sugebėjo neblogai prisitaikyti gyvenime, produktyviai dirba mėgstamą darbą. O asmenybės sutrikimas diagnozuojamas tik tuomet, kai apima visą asmenybę ir iš esmės sutrikdo socialinę adaptacija.

Šiuo metu nemažai kalbama apie psichopatiją ar psichopatus. Naujausiose klasifikacijose terminas „psichopatas“ pakeistas į „asmenybės sutrikimai“. Liga tai ar ne? Viena vertus, jeigu įtraukta į klasifikaciją, vadinasi, liga. Kita vertus, jeigu žmogus padarys nusikaltimą ir teismo psichiatrai jam nustatys asmenybės sutrikimo diagnozę, jį pripažins pakaltinamu, nes psichikos liga jis neserga. Štai čia slypi paradoksas.

Psichopatija nelaikoma psichikos liga, bet kalėjimai pilni psichopatų, tai yra it degtukas užsiplieskiančių žmonių, kuriems būdingas labai ūmus elgesys. Galbūt gailėtis jų, ypač padarius nusikaltimą, ir nereikia, bet jų tragedija yra ta, kad jie neįstengia susivaldyti ir įsikarščiavę (o ne ištikti afekto būsenos) nusižengia viešajai tvarkai.

Pagal: Dainius Pūras (2015). Apie proto sveikatą ir jos sutrikimus. 30-31 psl.
Foto: B. Boissonnet/BSIP/Corbis