ATGYTI GYVENIMUI PADĖS MINDFULNESS

0
Elisa Riva / Pixabay

Ar kada nors klausėte savęs – kiek aš esu gyvas? Gal iš pirmo žvilgsnio toks klausimas skamba keistokai, vis tik pabandykite atsakyti į jį, įsivardindami, kiek sugebu jausti save: kvėpavimą, kūno pojūčius, mintis, emocijas ar kylančius impulsus. Tai yra, sąmoningai suvokti save. Psichologai sako, kad gyvas esu tiek, kiek sugebu jausti, nes save ir šį pasaulį galiu suvokti tik per savo pojūčius ir emocijas. Būtent jos pirmiausia signalizuoja apie pokyčius manyje ar aplinkoje. Tad, kiek aš gyvas, jei nesugebu jausti?

Vis dažniau susiduriu su daug gyvenime pasiekusiais žmonėmis: viskas gerai šeimoje, užsitikrintas finansinis stabilumas, šalia įtakingi ir įdomūs draugai… Viskas gerai. Tik kodėl tuomet ramybės neduoda kažkokia tuštuma viduje, įkyrios mintys, kad kažkas su manimi ne taip, nes niekas manęs nebejaudina ir nedžiugina. Įgyvendinti tikslai ir įsigyti daiktai, kartais net artimiausi žmonės keičiami naujais, kitais. O, praėjus momentinei pasitenkinimo akimirkai, atrodo, veriasi dar didesnė tuštuma ir aplanko beprasmybės jausmas. Po truputį gyvenimą užvaldo apatija ir depresinė savijauta.

Kur dingo jausmai?

Pirmiausia bandykime atsigręžti į emocijas. Kas nutiko, kad nieko nebejaučiame ir kur dingo emocijos? Atsakymas paprastas – jos nedingo, tik mes praradome ryšį su savo jausmais. Todėl ir atrodo, kad jų nėra. Jeigu pastebėtume savo kūno reakcijas, įsitikintume, kad jos yra. Jų buvimą „išduoda“ patankėjęs kvėpavimas, suprakaitavę delnai, paraudonavęs veidas, besikaupiančios ašaros ar suspaustos lūpos… Mūsų kūnas signalizuoja, kad kažkas vyksta, bet mes neįsileidžiame tų signalų į sąmonę, kur jie galėtų būti susieti su praeities patirtimi ir išsakyti žodžiais, tai yra, – įsisąmoninti. Štai todėl ir atrodo, kad nieko nejaučiu. Mūsų jausmai, sutikę pasipriešinimą kelyje į jų įsisąmoninimą „užstringa“ nesuvokti ir tai vadiname jausmų nebuvimu.

Kodėl taip atsitiko?

Priežastys gali slypėti senose patirtyse. Gal šeimoje, kurioje augote, jausmai buvo traktuojami, kaip silpnumo požymis, stiprus žmogus visada vadovaujasi logika. O gal tai buvo išmokta pamoka, kad tai, kas tave džiugina, kitiems atrodo kvaila, už tai gali būti išjuoktas ar susilaukti pykčio. Dar gali būti, kad nebuvo leista liūdėti dėl tokio niekniekio, kaip suplyšęs mylimiausias žaisliukas, susirgęs kačiukas ar neišsipildžiusi svajonė. Labai tikėtina, kad pasijausdavote svarbiu ir mylimu tik tais momentais, kai gerai atlikote, kas jums buvo liepiama, kartais su pagyrimą lydinčiais pabaksnojimais, kad buvo galima dar ir daugiau pasistengti, nes yra kas padarė geriau. Vadinasi, dar yra kur patobulėti. Todėl šiandien taip puikiai mokate logiškai mąstyti, analizuoti ir planuoti, įgyvendinti tikslus ir turėti viską, ko tik galima užsinorėti. Tik jausti nesugebate. Todėl ir kyla klausimas, o ką daryti su ta kita mano dalimi, kuri nori jausti?

Padės Mindfulness praktikos

Išmokti atstatyti prarastą ryšį su savimi, suvokti savo jausmus galima išmokti. Tai būtų nauja patirtis, naujas kelias, kuriuo einant, savo paties pastangomis išsiugdomi kiti įgūdžiai gyventi. Aš labai skatinu atsiradusią emocinę tuštumą užpildyti gyvybe ir mokytis vėl remtis visu savimi. Tikrai galima išsiugdyti gebėjimą sąmoningai suvokti save, tai yra, įsisąmoninti kūno pojūčius, mintis, emocijas, kylančius automatinius impulsus reaguoti. Tik reikia žinoti, kad tai neįvyks per vieną dieną. Vidinei transformacijai būtinas laikas ir ilgalaikės pastangos. Ko gero būtų per sunku juo eiti vienam. Bent pradžioje siūlau į pagalbą pasitelkti šiuolaikinę psichoterapiją. Arba Mindfulness, dėmesingo įsisąmoninimo, praktikas. Prieš 40 metų JAV medicinos profesoriaus Jon Kabat Zinn sukurta 8 savaičių Mindfulness praktinių užsiėmimų programa šiuo metu patiria didelį susidomėjimą visame pasaulyje ir yra vertinama, kaip viena efektyviausių priemonių, padedančių atstatyti prarastą ryšį su savimi. Jos populiarumas siejamas su tuo, kad ji pritaikyta šiuolaikiniam žmogui, remiasi nuo religijos atsietomis meditacijomis ir kognityvine elgesio psichologija. Jos nauda patvirtinta moksliniais tyrimais, o mokytis yra paprasta ir lengva, įgytas žinias iš karto taikant savo kasdieniniame gyvenime.

Stabtelti, atsigręžti į save ir išmokti vėl jausti gyvenimą niekada ne vėlu.

Danguolė Krupovnickienė | esukmc.lt
Sertifikuota Įsisąmoninimu grįsto streso valdymo, Mindfulness ir Įsisąmoninimu grįstos kognityvinės terapijos mokytoja – instruktorė, Mindfulness Lietuvoje asociacijos narė, Geštalto psichoterapijos praktikė konsultantė, lektorė.

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here