Atidumas

0 (0)

Kaip bitė, sugėrusi gėlės nektarą ir nepažeidusi
nei jos spalvos, nei kvapo, skrenda tolyn, taip ir
išminčiai vaikšto po žemę.
(Buda)

Daugumos žinomų asmenų biografijose pastebėsime minint atidumą, kaip vieną iš kertinių sėkmės komponentų. Galime turėti įvairių talentų, gerą išsilavinimą ir mažiau ar daugiau palankias aplinkybes, bet visa tai bus tik šaunus priedėlis šalia atidumo smulkmenom, ties gebėjimu susikaupti ir tinkamai koncentruotis.

Per atidumą ateina įžvalga į kitus ir save. Tam tikra prasme, tai bet kokio kūrybinio mąstymo pagrindas, o kūrybingumas – sėkmės šaltinis, bet kokioje veiklos srityje.

Atidumas neatsiranda savaime, tačiau palaipsniui jo galima išmokti. Yra įvairių dėmesio lavinimo pratimų, daugumas jų turbūt geri ir gana efektyvūs, bet gali pasirodyti gana sausi ir nuobodūs ir tam tikra prasme tai dar nėra visai tai ko reikia. Išanalizavus patirtį, tinkamą atidumą gausime iš kelių komponentų: susidomėjimas, sąžiningumas, pagarba, nuolankumas, kantrumas.

Atidumas reiškia dėmesį ir pagarbą šiai akimirkai, pagarbą viskam, kas mus supa. Mes pasirenkame gerbti daiktus ne už tai, kokie jie yra, bet už tai, kad jie yra. Mes neskirstome, kam kiek pagarbos rodyti, gerbiame vienodai ir mažus, ir didelius.

Atidumo principas mus moko, kad gali būti tai, ko negalėtų būti. Kad mes renkamės be išankstinių įsitikinimų įsigilinti į kiekvieną akimirką ir į kiekvieną padarą ar reiškinį, nors ir būtų sunku. Nuo vaikystės mokomės vertinti vienus ar kitus reiškinius priskiriant įvairioms kategorijoms ir taip pamirštame, atprantame įsiklausyti į savo natūralų suvokimą.

Atidumo principas mus moko, kad iš pagarbos atsiranda nusistebėjimas, o iš nusistebėjimo – džiaugsmas. Pagarbus ryšys su mus supančia aplinka gali padaryti mus neįveikiamus ir laimingus.

Pratimas-pavyzdys. Sutelkite savo dėmesį ir perskaitykite tekstą. Sprendimas parašytas žemiau apačioje, tad nežiūrėkite.

Kelionė autobusu: Autobuse sėdi septyni keleiviai. Pirmoje stotelėje keturi išlipa ir trys įlipa. Tolesnėje stotelėje niekas neišlipa, du įlipa, tada trys įlipa. Tolesnėje stotelėje niekas neišlipa, du įlipa, tada trys išlipa ir aštuoni įlipa. Ar dar dalyvaujate? Autobusas važiuoja toliau iki stotelės, kur įlipa devyni žmonės, o keturi išlipa, dar kitoje du išlipa, o penki įlipa. Kitame sustojime šeši keleiviai išlipa iš autobuso. Jis nuvažiuoja iki galutinės stotelės ir visi keleiviai išlipa.

Ar galite dabar pasakyti,kiek kartų autobusas buvo sustojęs? Tikriausiai negalite. Matyt, tikėjotės, kad būsite klausiami, kiek keleivių liko autobuse, ar ne? Lygiai taip galima buvo jūsų paklausti, ką vakar valgėte pietums arba kokia jūsų mėgstama spalva. Tikslas vis tiek būtų pasiektas.
Nė vienu žodžiu niekas neragino jūsų skaičiuoti keleivius, bet jūs tai darėte. Tai atitraukė jūsų dėmesį nuo kitų dalykų.

Atidumą galima lavinti stebint save, savo kūną, mintis, jausmus. Pvz.:
Pradėkite nuo savo rankų. Nesvarbu, sėdite, stovite ar gulite. Pradėkite jausti savo rankas. Jutimą sąmoningai sutelkite į pirštų galiukus. Fiksuokite kokius jaučiate pojūčius.
Leiskite pojūčiui kilti rankomis aukštyn į krūtinę. Tada vėl atgal į pirštų galus, o paskui vėl į krūtinės sritį. Lėtai.
Sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Kvėpuokite šonkaulius, pilvą, pajuskite kaip plečiasi ir susitraukia krūtinės ląsta, pilvas. Trumpam sulaikykite kvėpavimą, leiskite vėl jam išeiti.
Pajauskite kėdę ar kitą paviršių su kuriuo patiriate kontaktą. Pajauskite svorio, traukos jėgą. Tada pažvelkite į dangų ir pajuskite patalpos ar dangaus virš galvos erdvumą. Vėl grįžkite prie svorio pėdose ar sėdmenyse pojūčio. Tada perkelkite dėmesį vėl į esančią virš jūsų erdvę. Kelis kartus pakartokite.

Parengta pagal:
Bernhard Moestl (2008). Šaolinas. Laimėk nekovodamas. Algarvė: Vilnius. 35-52, 98 p.

Susiję rašiniai: Pastabumo testas