Atrasti grožį skausmingose gyvenimo permainose
0 (0)


Iliustracija: Sarah Gray / unsplash.com

Dažnai mūsų kančių priežastis yra ta, kad mes priešinamės ir negalime priimti neišvengiamų pokyčių, kurių reikalauja mūsų gyvenimas. O gyvenimas keičiasi kiekvieną akimirką. Ir tam, kad gyventumėm, reikia kažką keisti… Ir kartais tai labai sunku priimti…

Tai, ką tu turi šiandien, rytoj gali būti nebe tavo. Negali žinoti. Viskas keičiasi ir dažnai – netikėtai. Žmonės ir aplinkybės ateina ir išeina. Gyvenimas nestovi vietoje ir nelaukia. Jis juda pirmyn dideliu greičiu ir iš ramaus užutekio gali virsti visišku chaosu per kelias akimirkas. Ir gali būti, kad dabar tai vyksta gretimam name…
Kartais kelios sekundės gali pakeisti gyvenimo kryptį. Vienas, regis nekaltas sprendimas, gali sudrebinti visą mūsų pasaulį lyg į Žemę atsitrenkęs meteoritas. Gyvenimai keičia kryptis, verčiasi aukštyn kojom…į gerą ar į blogą…nensupėjamai. Bet tai vyksta.

Kokia gera ar bloga atrodytų situacija, ji būtinai pasikeis. Tai – vienintelis dalykas, kuriuo verta pasikliauti.
Mes priešinamės permainoms ir dėl to kenčiame, todėl verta prisitaikyti, būti lanksčiais ir atrasti grožį gyvenimo pokyčiuose net ir tada, kai viskas vyksta ne taip, kaip mes norime…

Kokioms permainoms mes dažniausiai linkę priešintis?

1. Žmogus, kurį jūs gerbiate, netikėtai pratrūksta ir pradeda ant jūsų šaukti. Tokią situaciją mes vertinam kaip pokytį todėl, kad mes tikėjomės, jog šis žmogus elgsis visiškai kitaip. Dažniausiai mes tikimės, kad kiti su mumis elgsis draugiškai, geranoriškai, sąžiningai ir su pagarba, bet realybė tokia, kad jie taip nesielgia. Jie kartais tiesiog išsprogsta. Ir tada mes pradedame priešintis tokiai realybei, nes norime, kad jie elgtųsi taip, kaip norime mes. Susipainiojame, susijaudiname ir dažnai supykstame.

2. Mūsų 10-metis (20-metis ar 30-metis) vaikas atsisako mūsų klausyti. Ta pati istorija – mes tikimės, kad mūsų vaikai elgsis tam tikru būdu, o relybė mums rodo, kad taip nėra. Ir toks mūsų lūkesčių ir realybės neatitikimas kelia nerimą ir stresą.

3. Atleidimas iš darbo. Kartais, nuolat skubėdami ir bėgdami, mes supainiojame du dalykus – tai, kuo mes užsiimam, ir tai, kas mes esam. Taigi, praradus darbą, viskas tampa daug sudėtingiau, nes šis pasikeitimas daro įtaką ne tik mūsų gyvenimo kokybei, bet ir mūsų asmenybei. Tarkim, jeigu jūs esate asmeninis fitneso treneris ir jūs praradote darbą, dabar jūs dedate daug pastangų naujo darbo paieškoms. O kas jūs esate šiuo paieškų laikotarpiu? Ir dabar jums teks susitvarkyti su savęs identifikavimo pokyčiais. O tai gali būti labai sunki užduotis ir pasipriešinimas tokiai situacijai, kurią stiprina ir finansiniai klausimai, gali kelti stiprų skausmą.

4. Staiga jūs suprantate, kad jūsų lėkštė perpildyta. Kitais žodžiais kalbant, palaipsniui jūs susirinkote tiek daug įsipareigojimų, kad atsidūrėte taške, kai jaučiate nepakeliamą naštą ir suprantate, kad dalykų, kuriuos “reikia” padaryti yra daug daugiau, nei jūs turite laiko ir jėgų. Jūs suprantate, kad reikia kažką keisti, nes jūs negalite visiems būti viskuo ir vienu metu būti visur. Ir tai jus liūdina, nes visada galvojote, kad jums pavyks susitvarkyti su viskuo, o dabar paaiškėjo, kad negalite to padaryti.

5. Mus palieka artimas žmogus ar geriausias draugas. Vienas sunkiausių pokyčių gyvenime – žmogaus netektis (būtų tai išsiskyrimas ar mirtis). Nebelieka žmogaus, kuris suteikė mūsų gyvenimui prasmę ir be jo mes jaučiamės kiti. Mums reikia keisti savęs suvokimą – kas mes esame dabar? Galbūt geriausias draugas, tūnantis vienatvėje…vieniša mama, o gal našlė, bet ne žmona…ne sutuoktinis, o tiesiog kaimynas…nebe dukra…Mes norime, kad gyvenimas būtų toks pat, kaip buvo su tuo žmogum, bet jis jau niekada nebebus toks…
Akivaizdu, kad tai yra tik ledkalnio viršūnė. Gyvenime nėra nieko pastovesnio nei pokyčiai. Kiekviena akimirka skiriasi nuo praėjusios ar ateisiančios. Ir mes tam priešinamės. Kiekviena diena palaipsniui pereina į naktį, mūsų kūnas palaipsniui sensta, kiti žmonės nesielgia taip, kaip mes tikimės, mes patys keičiame savo nuomonę kelis kartus per dieną…viskas keičiasi…ir tai sunku priimti.

O kaip atrasti visame tame grožį?

Tokiais momentais labai svarbu pasirinkti teisingą sveikimo kelią…Mes galime mėginti išgyventi pokyčius žlugdančiais ir beviltiškais būdais: lieti pyktį ant kitų žmonių ir ant savęs…pradėti vartoti alkoholį…kiaurai spoksoti į televizoriaus ekraną…ištisą dieną sėdėti vietoje ir skęsti gailesčio sau liūne…

Bet mes galime atrasti sveikesnį būdą išgyventi permainas: pradėti medituoti…atvirai išsikalbėti ir paprašyti pagalbos pas psichologą ar koučą…koncentruoti dėmesį į tai, ką mes galime padaryti šioje situacijoje…susitelkti į tai, ką mes realiai galime kontroliuoti ir liautis dėti pastangas į tai, kam mes negalime padaryti įtakos.

Ir pats svarbiausias dalykas – suprasti, kad visos sveikos išgyvenimo strategijos visų pirma reikalauja iš mūsų priimti mus ištikusias permainas.

Galvoti apie tai. Jeigu permainos yra pagrindinė gyvenimo sąlyga, kam priešintis? Kodėl gi jų nepriėmus, nepasidavus? Tam, kad galėtum toliau gyventi pilnavertį gyvenimą? Kodėl gi neatradus gyvenimo permainose grožio?

Taip, sunku. Bet tik todėl, kad velniškai daug jėgų išeikvojam pasipriešinimui… Palikime nuošaly įprastą pasipriešinimą bei subjektyvius svarstymus ir paieškokime… Grožio skausmingose gyvenimo permainose…

1. Žmogus, kurį jūs gerbiate, netikėtai pratrūksta ir pradeda ant jūsų šaukti. Šis žmogus supykęs, nusivylęs ar įniršęs, ir visa tai išlieja ant jūsų tik todėl, kad dabar jūs esate greta jo. Jis apimtas emocijų, norėtų tai sukontroliuoti, bet jam nepavyksta. Ar jūs galite jį suprasti ir atjausti? Ar kada nors buvote jo kailyje? Grožis slypi mūsų paralelėse, bendroje kovoje, mūsų kaip žmogiškųjų būtybių ryšyje. Emociškai priimti šį gražų žmogų, pajausti jo skausmą, kurį sukelia permainos jo gyvenime, ištiesti jam ranką ir parodyti atjautą…ir būti greta, nepriimant šios kovos asmeniškai.

2. Mūsų 10-metis (20-metis ar 30-metis) vaikas atsisako mūsų klausyti. Juk tai puiku. Vaikas auga (ar jau išaugo) ir rodo savarankiškumą. Jis galvoja savo mintimis ir sako mums, kad jis yra savarankiška asmenybė, o ne robotas, aklai vykdantis svetimus nurodymus. Ar jūs kada nors buvote jo batuose – galbūt darbe, galbūt kažkada anksčiau? Ar jūs kada nors jautėte kitų norą kontroliuoti jus? Ar tai jums patiko? Pasižiūrėkite, koks gražus yra šis augimas ir noras būti nepriklausomu, kokia graži ši kova. Matykite grožį ir nusišypsokite. Duokite vaikams erdvės mokytis ir augti.

3. Atleidimas iš darbo. Taip, sunku netekti darbo, bet būtent šis praradimas yra pabaiga, atvesianti jus į kažko naujo pradžią. Tai – naujos istorijos pradžia, galimybė atgaivinti gyvenimą tam, kad atrastum save. Matyk šios galimybės grožį – išsilaisvinimas iš slegiančios rutinos – tai pagrindas, iš kurio jūs galite sukurti tokį gyvenimą, kurio jūs visada norėjote.

4. Staiga jūs suprantate, kad jūsų lėkštė perpildyta. Be abejonių, tokiu atveju gyvenimas atrodo labai sunkus. Bet į tai galima pasižiūrėti ir kaip į chaosą jūsų kasdieninėse užduotyse ir pareigose. Ne, jūs negalite padaryti visko, visiems būti viskuo ar vienu metu būti visur. Bet jūs tikrai galite paleisti norą viską kontroliuoti kiekvieną akimirką. Dienos chaose gyvena grožis. Kažkiek atsitiktinis, kažkiek laukinis…bet realus gyvenimas. Ir tai reiškia, kad jūsų gyvenime yra žmonės, projektai, aistros ir idėjos, kurios padeda jums judėti. Pasižiūrėkite į savo tvirtybės ir kovos grožį. Ir supraskite, kad šią akimirką jūs galite padaryti tik vieną darbą, tad tiesiog imkite ir padarykite. Ir eikite toliau – padarykite dar vieną darbą, o tada dar vieną…Ir darykite tai su džiaugsmu širdyje.

5. Mus palieka artimas žmogus ar geriausias draugas. Taip, tai skausmingi išgyvenimai. Kai mes netenkame artimo žmogaus, mūsų širdis plyšta ir mes negalime įsivaizduoti savo gyvenimo be jo. Ir bloga žinia ta, kad šios netekties mes niekada nepamiršime. Bet tuo pačiu – tai ir gera žinia. Mes žinome, kad netektys – neatskiriama gyvenimo dalis. Tai tarsi pabaiga…pabaiga kažko seno. Ir šios pabaigos reikalingos tam, kad pamatytumėm grožį…juk negalime tinkamai įvertinti to, kas niekada nesibaigia…Netektys mums primena, kad reikia vertinti šį gražų žmogų ar situaciją tada, kai tai yra. Įvertinti ir branginti šį nuostabų ir nepakartojamą reiškinį – gyvenimą. Netektys mums duoda dar vieną šansą iš naujo suvokti save ir gyvenimą. Jos duoda mums galimybę išgyventi naujų, neišmėgintų ir nepažintų kelių grožį. Tai – galimybė švęsti gyvenimą ir būti dėkingam už viską, ką mums atvėrė tas žmogus ar situacija.

Ko gero, nėra nieko gražesnio ir galingesnio, kaip tikra šypsena, prasibrovusi pro skausmo ašaras. Liaukis gailėti savęs, gailėtis savo sprendimų ir to laiko, kai išgyvenai permainų skausmą. Žinok, kad tavyje yra jėga, galinti visame kame pamatyti grožį, jį priimti ir pasiduoti neišvengiamiems pokyčiams. Sukaupk drąsą tam, kad pasiduotum. Ir ženk žingsnį pirmyn. Į GYVENIMĄ…

Su meile ir šilčiausiai linkėjimais dalinuos straipsniu, parengtu pagal www.marcandangel.com

Ilona Tamošiūnienė | 108studija.lt

Įvertinkite!
[Balsavo: 0 Vidurkis: 0]

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.