Atsiduoti tėkmei

Peggy und Marco Lachmann-Anke / Pixabay

Konfucijus stovėdamas ant tilto užsižiūrėjo į tekančią upę: žemyn krito krioklys. Kunkuliavo sūkurio vandenys.

Tuo metu kažkoks žmogus mėgino eiti per seklesnę jos vietą. Tai pastebėjęs, Konfucijus pasiuntė savo mokinius, kad perspėtų:

– Tam, kas mėgins perbristi šią upę, kils rimtų sunkumų!

Bet žmogus jų nepaklausė: ir perėjęs sraunius vandenis išlipo kitame krante.

– Jūs nepaprastai mitrus! – sušuko Konfucijus. – Matomai žinote kažkokią paslaptį. Kaip jums pavyko įeiti į tokį sūkurį ir išlipti į krantą gyvam ir sveikam?

Žmogus atsakė taip:
– Kai tik žengiu į upę, aš ja pasitikiu ir visas jai atsiduodu, be jokių pašalinių minčių. Prisitaikau prie jos bangų ir tėkmės, vengdamas bet kokio sauvaliavimo. Štai kodėl man pavyksta įeiti į šiuos šėlstančius vandenis ir vėl išeiti sveikam.

– Atminkite tai, mokiniai! – tarė Konfucijus. – Išties, net ir su vandeniu, jei jam atsiduodi, galima susibičiuliauti – ir juo labiau tai tinka žmonėms.

Share Button

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.