Jei atsiranda žmogus, tai būtinai turintis šeimą arba antrąją pusę0 (0)
Klausimas: Nežinau nuo ko pradėti… Gal nuo to, kad daugiau nei prieš metus išsiskyriau su ilgamečiu draugu. Šiai dienai esu viena ir jeigu mano kelyje atsiranda žmogus, tai būtinai turintis šeimą arba bent jau antrąją pusę bei vaikų.
Pradėsiu nuo to, kad būdama su draugu jaučiau, kad santykiai vieną dieną baigsis (neįsivaizdavau jo savo vaikų tėčiu), per 3,5 metų buvimo kartu buvo visko, ypač mano nuklydimų. Vieną dieną nusprendžiau nebeapgaudinėti visų pirma savęs, visų antra šalia esančio žmogaus ir išsiskyriau.
Praėjo pusantrų metų kai nebe kartu. Per šį laikotarpį gyvenimui netrūko spalvų ir istorijos kūrėsi viena už kitą geresnės. Pasikartosiu, jeigu atsirasdavo vaikinas/ vyras, kuriuo susižavėdavau aš arba jis manimi – vedęs arba turintis vaikų. Net draugėms kelia juoką mano „sugebėjimas” pasirinkti ne tuos.
Galvoju, gal aš sąmoningai pritraukiu tuos, su kuriais negaliu puoselėti santykių ir tokiu būdu save kankinu, baudžiu už kažką. Pati pradedu analizuoti, kodėl man šitaip susiklosto, gal metai tokie (man 28 m. ), kad tik vedę aplink, regis ant kaktos neparašyta, žiedo nemūvi, o štai rezultate paaiškėja, kad nieko negaliu daugiau norėti apart nuotykio (ko jau tikrai nebesinori), gal iš vaikystės glūdi kažkas pasąmonėje, ko negaliu atkoduoti… Gal kaip tik turiu pereiti visa tai, kad susivokčiau savyje ir susidėliočiau vertybes, gal aš kažkokia kitokia, kad nesugebu sukurti normalių santykių kai beveik visos draugės jau su šeimomis ir vaikučiais, gal per daug nusivylusi ir mačiusi įvairaus vyrų elgesio, kad kuo toliau tuo sunkiau tikėti ir pasitikėti… Labai daug gal, į kuriuos atsakymų taip ir nesurandu… Jaučiuosi kiek pasimetusi savyje ir nežinau, kaip atrasti tą vidinę ramybę.
Iš anksto dėkoju už atsakymą/ komentarą.
Pagarbiai,
Regina (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveika, Regina. Iš tavo laiško pradžioje aprašytos ilgalaikės draugystės, kuri jau yra nutrūkusi, kaip pati rašai, prieš 1,5 metų, jaučiu, kad vis dar tie santykiai yra „gyvi tavyje“, turiu galvoje, vis dar gyveni prisiminimais ir ilgesiu (galbūt ir klystu). Santykių kūrimas yra ilgas ir abiejų pusių aktyvaus įsitraukimo reikalaujantis procesas, kuris iš tikrųjų nėra toks lengvas, kaip mums dažnai norėtųsi arba atrodo, stebint kitas poras.
Pati sakai „..galbūt sąmoningai pritraukiu tuos, su kuriais negaliu puoselėti santykių…“ – pastebiu, kad šiuose tavo pačios žodžiuose ir slypi atsakymas (tik pataisysiu, kad – nesąmoningai), kurį tu pati savo pasąmonei siunti, atitinkamai todėl tai ir materializuojasi realybėje. Ką noriu pasakyti, kad tik nuo tavęs pačios priklauso, su kokiais žmonėmis bendrauji ir su kuo užsimezga artimesnis ryšys. Nebūčiau linkusi lygintis su draugėmis ir skaičiuoti metus, nes mano manymu, tai tiesiog tave dar labiau gali suklaidinti. Juk kiekvienas žmogus turi savo gyvenimą ir asmeninių santykių sukūrimas, tuo labiau vaikų susilaukimas, tikrai neturi vykti pagal kažkokias taisykles ir nustatytą amžių (tikrai rasi pavyzdžių, kaip vieniems tinkamiausias laikas gali būti ir 25 m., o kiti ir 35 m. ar nesijaučia dar tam pasirengę). O vaikystės ar kitų mūsų nevaldomų dalykų kaltinimas, sakyčiau nėra energijos suteikiantis procesas, todėl geriau kelti klausimus ir galvoti, o ką nuo šiol galiu daryti kitaip negu dariau iki šiol? Ir visas patirtis (tiek ilgalaikių santykių, tiek trumpalaikių), kurias jau turi, priimk kaip vertingas pamokas, pastebėk dėsningumus ir tiesiog pasimokyk iš jų, ateityje to nebekartodama.
Norisi užduoti tau dar keletą klausimų, į kuriuos pasistenk sau kuo atviriau atsakyti: kas tau gali padėti pasitikėti vyrais? Koks vyrų elgesys tave yra nuvylęs? Ko labiausiai bijai santykiuose? Kodėl būtent dabar taip skubi sukurti artimus ryšius? Ar tikrai pati to nori?
Psichologė Aistė Bijūnė
Nepakomentavote „mažos” detalės kur irgi yra dalis atsakymo todėl nemanau kad pirma pastraipa gali būti teisinga
Pradėsiu nuo to, kad būdama su draugu jaučiau, kad santykiai vieną dieną baigsis (neįsivaizdavau jo savo vaikų tėčiu), per 3,5 metų buvimo kartu buvo visko, ypač mano nuklydimų.Nepakomentavote \”mažos\” detalės kur irgi yra dalis atsakymo todėl nemanau kad pirma pastraipa gali būti teisinga
Panasu kad Regina yra gana laisvo elgesio moteriske, sprendziant is to,kad turejo daug nuklydimu i sona draugystes metu, ir kad per 1,5m jau turejo nemazai nuotykiu. Todel nera ko stebetis, kad jos kelyje pasitaiko vien vede arba turintis antras puses,nes geri vyrai iesko geru moteru, tokiu kuriom galetu didziuotis, o ne tokiu, kurios pereja (graziai pasakius) per daug vyru :) Nei vienas geras ir rimtas vyras nenoretu tokios, kuria atsivedus i savo draugu rata veliau suzinotum kad keli is ju yra tureja su taviske reikalu :) sooo…
Nuklydimai ir nuotykiai žymi charakterį, būdo savybes, tai kas iš tiesų esi. O papuolimas ant įsipareigojusių vyru žymi tikslus, ir greičiausiai ne savo, o dirbtinai primestus dar vaikystėj (tobuli santykiai, tobula šeima ir t.t.), nes jei jie būtu tikri, būtu ir kitas gyvenimo būdas, 3.5 metų ta istorija nesivilktu.
~30 metų laisvas šeimyninis vyras yra labai retas modelis ir šansai kad atitinki tokio vyro pageidavimą, dar menkesni ir greičiausiai su tokiais keliai net nesusikerta. Didesnė tikimybė susitupėję vyrai, turintys ne ką prastesnę praeitį už tavo. Deja dirbtini tobulo vyro standartai tokius nurašo, kaip nepatikimus, netinkamus busimiems vaikams.
Vienu sakiniu – nuoširdžiai pasižiūri į save ir supranti kokio vyro reikėtu dairytis. Tuo tarpu realiai dairaisi į tuos kurie tik teoriškai atitinka tavo idealą (atrodo rimti šeimos žmonės), o praktiškai tokie kaip tu.
As tokioje pat situacijoje, po galais, kas patinka ir ko noriu nerandu, o jau virs 30…
Aš tokią idėją turiu: emigruok. Aš pats gyvenu Norvegijoje ir labai akivaizdu kad čia vyrų yra smarkiai daugiau negu moterų (kalbant apie lietuvius). Geresnis tiesiog pasirinkimas būtų :). Plius dar yra šansas nusišaut norvegą vyrą, kas mano supratimu būtų labai neblogas variantas labai daugeliu aspektų.
Viskas pagal išskaičiavimą :)))