Atviros psichiatrijos mėnuo skirtas stigmai psichiatrijoje mažinti

0

konsultacija

Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikoje surengta spaudos konferencija, kurios metu psichikos sveikatos gydymo specialistės  psichiatrė Romualda Ališauskienė ir slaugytoja Laimutė Onutė Mikelevičienė pasakojo apie atviros psichiatrijos mėnesį, gydymo įstaigoje vyksiantį iki spalio 10-osios dienos. Laikas nuo Pasaulinės savižudybių prevencijos dienos iki Pasaulinės psichikos sveikatos dienos skiriamas psichikos ligų stigmai mažinti, tad specialistai rengia ne tik anonimines konsultacijas, atvirų durų dienas, bet ir atvirus pokalbius apie ligas, daugeliui sužlugdančias gyvenimą, jei laiku nesikreipiama pagalbos.

Svarbiausia – laiku kreiptis pagalbos

II psichozinių ir afektinių būsenų bendros psichiatrijos skyriaus vedėja, laikinai einanti direktorės pareigas, Romualda ALIŠAUSKIENĖ:

alisauskiene– Atviros psichiatrijos mėnuo skirtas stigmai psichiatrijoje mažinti. Laikas suprasti, kad psichikos ligomis sergama kaip ir bet kokio kito organo ligomis. Reikia suvokti, kad žmogui yra būdinga sirgti psichikos ligomis, o susirgus – reikia gydytis.

Žmonės dažnai klaidingai supranta, kad dėl psichikos ligų jie bus gydomi priverstinai,  kad gali būti apribota jų kasdieninė veikla.

Psichikos sutrikimai vystosi palaipsniui. Psichikos sutrikimai atsiranda gyvenimo eigoje – palaipsniui. Jeigu mes psichikos ligas lyginsime su kažkokiu širdies veiklos sutrikimu, tai pastebėsime, jog dauguma jų daugėja su amžiumi. Dėl neteisingo gyvenimo būdo, blogos mitybos, judėjimo stokos daugėja širdies ir kraujagyslių susirgimų. Kai žmogus suvokia, kad šlubuoja širdis, eina pas šeimos gydytoją, kur jam diagnozuojama ir gydoma liga. Dauguma psichikos sutrikimų  taip pat atsiranda su amžiumi, su gyvenime patiriamais stresais. Dėl stresinių situacijų atsiranda nerimas, nemiga, įtampa, nuotaikos sutrikimai. Labai svarbu, kad šiuos sutrikimus žmogus suvoktų, įsivardintų pirmiausia pats sau ir pradėtų ieškoti pagalbos.

Kai pasireiškia psichikos ar psichologinės problemos, žmogui kažkodėl atrodo, jog gali patys sau padėti. Vieni pradeda klausytis patarimų susiimti, pailsėti, važiuoti atostogauti.

Prisimenu tarybinius laikus, kai visi sakydavo, kad „Nervus dėk į konservus“. Deja, konservai turi galiojimo laiką, jie pasensta ir pradeda sproginėti. Taip ir su žmogaus psichikos sveikata: kai nervai pradeda „sproginėti“, tada jau aišku, jog susiformavo psichikos sutrikimas, kurį reikia gydyti ir kreiptis į gydytoją psichiatrą.

Kalbant apie psichikos ligų profilaktiką, reikia žinoti, kad iki to laiko, kol susiformuoja psichikos sutrikimai, yra pagalba, apie kurią žmonės užmiršta arba nežino. Dažnai savo pacientams sakau, kad reikia eiti į psichikos sveikatos centrus, kurie Šiauliuose dirba puikiai. Juose yra psichologai, pas kuriuos besilankantis žmogus nebus įrašytas į psichikos ligų registrą, bet gaus reikiamą konsultaciją. Dažnai dar mūsų visuomenė bijo ir nelabai diferencijuoja šiuo specialistus: psichologas, psichoterapeutas, psichiatras. Mūsų organizuojami renginiai padės diferencijuoti, kada reikia kreiptis į vieną ar kitą specialistą.

Vakarų Europoje jau yra lygis turėti savo psichoterapeutą ar psichologą. Žmonės nebijo pasisakyti, kad turi psichologinių problemų, kad išgyvena stresą, kurio nemoka įveikti ir kreipiasi į savo psichologą, psichoterapeutą, su kuriuo kalba, bendrauja ir tai jiems padeda išspręsti stresines situacijas.

Pas mus žmonės to dar bijo, nes dar ne visi suvokia skirtumą psichologo konsultacijos, psichoterapeuto pagalbos, ar psichiatro skiriamo gydymo. Dažnai įsivaizduoja, jog jei prasitars, kad turi psichikos problemų, liks žymė visam gyvenimui. Todėl žmonės slapstosi, dangstosi, geriau vartoja raminančių tablečių, manydami, kad lengviau užmigs, nerimas sumažės. Deja, šeimos gydytojo skiriamos tabletės padeda tik tam kartui, o problemų neišsprendžia.

Todėl labai kviečiu Šiaulių žmones ateiti per atviros psichiatrijos mėnesio dienas, susipažinti su galima pagalba ir nebijoti psichologų, psichoterapeutų, psichiatrų.

Anoniminės konsultacijos ir ne tik…

Vyriausioji slaugos administratorė Laimutė Onutė MIKELEVIČIENĖ:

mikeleviieneTesėdami pažadą, duotą žmonėms per  sporto ir menų šventę, rengiame šias specialistų konsultacijas. Iš patirties žinome, kad žmogui  sunku pasirinkti kur eiti, į kokį specialistą kreiptis, kai jį užklumpa pasikeitusi savijauta, darbingumas, ir jau kyla klausimas, ar tai gali būti psichikos liga. Sunkiausia, kai reikia pačiam priimti sprendimą: ar jau laikas eiti pagalbos.

Planuojant, organizuojant šią anoniminę pagalbą, specialistus rinkome pagal tipinės psichikos sveikatos paslaugų modelį: drauge dirba gydytojas psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, psichologas bei socialinis darbuotojas.

Konsultuoti pacientus bei savanoriauti  mielai sutiko psichikos sveikatos specialistai, tad konsultacijų per dieną planavome ne po vieną.

Dvi dienas anonimiškai konsultuos gydytoja psichiatrė Danguolė Akramienė bei vaikų ir paauglių   psichiatrė Silvija Gauronskytė.

Psichologai konsultuos net keturias dienas, socialiniai darbuotojai penkias dienas. Konsultacijos vyks grupinės, kurių metų bus skaitomos paskaitos, atsakoma į klausimus, o taip pat individualios, kai žmogus bus konsultuojamas individualiai .

Žmonių grupėms, o pasirinkus ir individualiai, bus kalbama klausimais, susijusiais su galimybėmis ir  apribojimais: darbo, šeimos teisės klausimai, socialinės rūpybos temomis. Žmonės, kurie savo artimoje aplinkoje turi artimųjų, varginamų psichikos sutrikimų, kviečiu ateiti pas socialinius darbuotojus, kurie padės suprasti, į kurią instituciją kuriuo klausimu reikia kreiptis pagalbos. Gali būti sprendžiami darbingumo lygio nustatymo klausimai, psichikos sveikatos slaugos ir socialinės  globos klausimai, apgyvendinimo pensionatuose klausimai.

Konsultacijų metu bus teikiama ir anoniminio mokymo paslauga, kurią teiks psichikos sveikatos slaugytojos. Slaugytojos, kurios dalyvauja anoniminiuose mokymuose, yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, turi patirties. Specialistės pasirinko žmonėms aktualias temas. Jos kalbės apie krizių intervencijos paslaugą, kuri yra teikiama ne tik Šiaulių psichiatrijos klinikoje, bet ir šalies penkių didžiųjų miestų psichikos sveikatos gydymo įstaigose. Į juos žmonės patenka, išgyvenantys psichiatrines krizes, kai po psichologinių traumų, situacinių reakcijų ar prasidedančios psichikos ligos žmogus nebegali dirbti, ilsėtis, mokytis, o, dažnu atveju, ir ateinančios mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo.

Krizių intervencijos paslaugos klausimais kalbanti slaugytoja konsultuos ir bendravimo su psichologines ir psichiatrines krizes išgyvenančiais žmonėmis  klausimais. Dažnai pasitaiko atvejų, kai šeimoje tenka slaugyti žmogų dėl psichikos sutrikimų, bet žinių trūksta. Tai lemia įtampas, nesusipratimą, pyktį, nesutarimus. O palengvinti būtį kartais reikia labai nedaug – pažinti, atpažinti ir adekvačiai vertinti ligos simptomus bei žinoti kaip su tuo gyventi. Svarbu užtikrinti, kad slaugomas žmogus būtų saugus: neklaidžiotų, nesusižalotų, neperšaltų ir nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.  Slaugant senyvo amžiaus žmones, turinčius psichikos sveikatos problemų, kai artimieji neturi galimybių patys rūpintis reikalaujančiu nuolatinės priežiūros žmogumi, ligoninė gali pasiūlyti mokamas psichikos sveikatos slaugos paslaugas. Ypač jomis naudojasi žmonės, kuriems reikia išvykti dirbti į užsienį, o čia lieka seni tėvai. Kelios vietos tokiems ligoniams yra M.K.Čiurlionio g. 12  esančioje Psichiatrijos klinikoje, ir 15 vietų – Šaukėnų gerontopsichiatrijos skyriuje (Pavainiškės k. Nr. 4, Šaukėnų sen., Kelmės r.). Besidomintiems bus parodytos sąlygos, kuriose šiems žmonėms teikiamos paslaugos. Atvirų durų dienos bus rengiamos ir kituose Psichiatrijos klinikos skyriuose, kur gydomi sunkių būklių ligoniai, bendros psichiatrijos  bei psichosocialinės reabilitacijos skyriai ir Krizių intervencijos centras.

Vienas iš dažnesnių sveikatos sutrikimų yra depresija. Reikia žinoti, kaip stebėti žmogaus sveikatą, kaip motyvuoti gerti gydytojo skirtus vaistus, kaip pastebėti, jog sveikata blogėja ir vėl reikia toliau kreiptis pagalbos į medikus.

Jei bus žmonių, kurie per tą mėnesį nesuspės atvykti anoniminei konsultacijai, nereikia nusiminti. Galima bus atvykti ir vėliau – toliau konsultuosime, priimsime žmones ir suteiksime reikiamą pagalbą, tik belsk ir bus atidaryta.

Kalbant apie ligas, kurios kartais tampa mūsų nelaukta, tačiau neišvengiama gyvenimo dalimi,  norisi pristatyti ir mūsų pacientų stipriąsias puses, talentus, kūrybines jų galias. P. Višinskio bibliotekoje vyks pristatymas darbų, kuriuos gydydamiesi ligoninėje sukūrė pacientai ir dovanojo klinikai, o kartais ir gydytojui. Po jos – skaitymų popietė, kurios metu bus skaitomos savos kūrybos ir kitų autorių eilės, atliekami muzikos ir dainuojamosios poezijos kūriniai.

Dėl konsultacijų skambinti tel. 8 41 52 41 91 L.O.Mikelevičienei darbo dienomis nuo 8.00 iki 16.00 val.

Zita KATKIENĖ | siauliuligonine.lt
Respublikinės Šiaulių ligoninės
viešųjų ryšių specialistė

Dalintis:

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here