Kalbėti apie autizmą pradėta jau 1940 metais, tačiau net ir šiais laikais nei mokslininkai, nei gydytojai negali pasigirti įminę visas autizmo paslaptis ir atradę stebuklingų būdų, kaip padėti tokios lemties paženklintiems vaikams. O jų skaičius auga neįtikėtinai greitai. Ką turėtume žinoti apie šį sutrikimą, klausiame vaikų psichologės Mildos Karklytės ir logopedės metodininkės Jurgitos Lendraitienės.

Autizmo epidemija

mergaiteAutizmo priežastys iki pat šių dienų nėra tiksliai atskleistos. Autizmo sutrikimo formavimuisi neabejotinai turi įtakos dau gelis veiksnių: genų ir biologinės aplinkos įtaka prieš gimimą, ateinant į šį pasaulį ir vėliau gali neigiamai paveikti smegenų vystymąsi ir sukelti autizmo sutrikimų. Įrodyta, jog autizmas tikrai neišsivysto kaip blogo auklėjimo ar konfliktų šeimoje padarinys. „Šiuo metu yra kalbama apie autizmo epidemiją, pastaraisiais metais autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų skaičiai neįtikėtinai auga. Šiuo metu JAV autizmo spektro sutrikimas nustatomas maždaug 1 iš 88 vaikų, Lietuvoje patikimų tyrimų nebuvo atlikta, tačiau manoma, jog skaičiai mažai atsilieka“, – sako M. Karklytė.

Berniukams šis sutrikimas nustatomas 2–4 kartus dažniau nei mergaitėms. Savame pasaulyje Autizmas – įvairiapusis vystymosi sutrikimas. Autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką, tačiau negalime teigti, kad visi autistai vienodi, priešingai, kiekvienas šį sutrikimą turintis mažylis yra unikalus, turintis skirtingų gebėjimų. „Autizmo spektras paveikia komunikacijos, socialinių įgūdžių, elgesio bei emocijų sritis. Kiek šios sritys bus paliestos vaiko gyvenime, kiekvienu atveju individualu. Pavyzdžiui, vienas vaikutis gali gana gerai kalbėti, kitas sunkiai, o trečias visai nekalba ir net nesupranta kalbos“, – aiškina M. Karklytė.

Vienas iš svarbiausių autizmo spektro ypatumų yra tas, jog šie vaikučiai labai sunkiai mokosi iš aplinkos. „Tokie žmonės nori bendrauti, tik nežino kaip arba negeba to daryti daugumai priimtinu būdu. Jiems nėra įgimtas mokymasis mėgdžiojant, jiems sunku atpažinti emocijas žmogaus veide, suprasti perkeltines žodžių reikšmes, todėl dažnai jų reakcijos būna neadekvačios“, – sako J. Lendraitienė.

Bendravimas ir buvimas socialinėje aplinkoje, kurios taisyklės jiems ne visuomet aiškios, kelia įtampą ir reikalauja nuolatinės savikontrolės. Todėl jie daro pertraukėles ir grįžta į savo uždarą pasaulį, nes ten gali atsipalaiduoti, susidėlioti mintis sau priimtinu būdu. Dėmesys kiekvienam Nors autistai dažnai slepiasi savame pasaulyje, iš tiesų dažnu atveju jie gali integruotis į visuomenę ir gali būti puikiai mokomi dirbant individualiai, pagal moksliniais tyrimais pagrįstas metodikas, specialiai vaikui pritaikytas programas.

„Autizmo spektro nulemtos problemos vaikučiui augant niekur nedingsta, jei su jomis nėra sistemingai ir intensyviai dirbama, priešingai, auga kartu su vaiku. Tačiau jei su vaiku yra dirbama pagal jam pritaikytas programas, jo silpnosios sritys stiprėja, vaikas ima vytis bendraamžiams būdingą raidą. Kokiu tempu tai vyks, vėlgi priklauso nuo kiekvieno vaikučio – kiek stipriai autizmo spektras buvo palietęs jo silpnąsias vietas“, – nurodo M. Karklytė.

Kalbėdami apie autizmą kai kurie šios srities tyrinėtojai pabrėžia, kad kai kurie autistai gali turėti ypatingų talentų ar gebėjimų. „Tai tiesa, tačiau šis procentas yra gana mažas. Kaip būtų galima paaiškinti šiuos ypatingus vaiko gebėjimus? Mano manymu, geriausiai paaiškina tai, jog autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui būdinga susitelkti į vieną labai mėgstamą veiklą, taip jie gali pasiekti itin gerų rezultatų“, – sako psichologė.

Nustatyti – kuo anksčiau

Autistams būdinga savistimuliacija gali būti įvairi. Lengviausiai atpažįstamas yra monotoniškas lingavimas, plasnojimas rankomis, tačiau išraiška gali būti ir gerokai subtilesnė: įvairių kūno dalių spaudimas, plaukų sukimas ar net nagų kramtymas. Taip pat itin skirtinga esti ir autistų mėgstama veikla – rikiavimas ir bokštų statymas – yra tik itin ryškūs ir plačiai atpažįstami autistų pomėgiai, tačiau jų gali būti pačių įvairiausių. Agresija prieš kitus ar save irgi būdinga ne visiems. Būtent tokia autizmo įvairovė neretai stabdo tėvus kreiptis pagalbos, nes retas šį sutrikimą turintis vaikas atitinka visuomenėje paplitusius stereotipus.

„Autizmo spektro sutrikimai yra įgimti, tik suaugusieji dažnai jų nepastebi. Tačiau kuo anksčiau diagnozuojama, tuo labiau sumažinamos sutrikimo pasekmės, vaikui suteikiamos didesnės galimybės daugiau ir greičiau išmokti. Smegenų lankstumas mokytis su amžiumi mažėja. Tyrimai rodo, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai su vaiku pradedama dirbti iki 36 mėn.“, – aiškina J. Lendraitienė.

Kas dabar bus? Visų pirma su autizmo diagnoze susitaikyti turi patys tėvai, o tai, kaip žinia, nėra lengva. Pasak pašnekovių, kartais iš tėvų sulaukiama atmetimo reakcijos, ji gali užsitęsti net kelerius metus, ir tas laikas būna prarastas. „Suprantama, kad patvirtinus diagnozę tėvus užplūsta daug neigiamų emocijų. Visiškai natūralu, kad kyla tokie jausmai – lauktas ir mylimas vaikutis yra kiek kitoks nei visi. Tačiau tai tikrai nėra galutinis nuosprendis. Tėvai turėtų suprasti, kad anksti pradėjus taikyti individualizuotas intervencines programas galima pasiekti gerų rezultatų. Yra žinoma žmonių, kurie įveikė autizmo keliamus sunkumus ir pradėjo gyventi normalų ir produktyvų gyvenimą. Tad šiuo etapu yra labai svarbu veikti ir kreiptis į specialistus, jie išmokys jus elgtis su vaiku kasdieniame gyvenime“, – pabrėžia M. Karklytė. O jeigu diagnozuodami suklydome? „Neteisinga diagnozė nepakenks, tik padidins indėlį į vaiko ugdymą. Vis dėlto vaikus geriau tikrinti, juk atsarga gėdos nedaro, o diagnozuoti kartais tikrai būna labai sunku“, – sako J. Lendraitienė.

Žaiskite, bendraukite – mylėkite

Nors atrodo, kad autizmo sindromo paveiktiems vaikams poreikio bendrauti nėra, iš tiesų jie bendrauti nori, tačiau nemoka. „Autizmo sutrikimą turintis vaikas patiria kalbos sunkumų. Jei mūsų kalba jam atrodo nesuprantama, jis patiria stresą, atsiriboja. Reikėtų parodyti vaikui, kad jis gali mus suprasti. Atidžiai stebėkite, koks kalbos lygis vaikučiui yra suprantamas, ir tokia kalba su juo šnekėkite, kol bus išlavinti geresni kalbos įgūdžiai. Paprastai su šiais vaikais reikia bendrauti trumpais sakiniais, aiškiai suprantamais žodžiais. Labai praverčia specialūs paveikslėliai – tai puiki kalbos mokymo priemonė ir pagalba vaikui suprasti kitus, parodyti, ko jis nori ir ką jaučia“, – pataria M. Karklytė.

Kitas svarbus dalykas – parodyti vaikui, kad žaisti su mumis yra smagu. Jei vaikas pajus, kad būti su aplinkiniais gera, jis mieliau bendraus nei užsidarys savame pasaulyje.

„Žaiskite su vaiku žaidimus, kurie jam patinka, pamokykite naujų lengvų ir smagių žaidimų, suteikite teigiamų emocijų. Daugumai vaikų patinka fizinis kontaktas: kutenimas, siūbavimas, lėkimo pojūtis, kai tėvai juos išmeta aukštyn į orą ir t. t. Pradėkite atsargiai, kad neišgąsdintumėte vaiko, bet truputėlis jaudulio jam tikrai patiks“, – tikina pašnekovė.

Kaip ugdyti kitas autizmo spektro paliestas sritis, geriausiai galėtų patarti specialistas, kadangi individualios programos sudaromos įvertinus bei pažinus vaiką, pritaikomos prie kiekvieno vaikučio gebė jimo, stiprybių bei poreikių. Renkantis ugdymo programą svarbu įvertinti jos patikimumą, mokslinį pagrįstumą, keliamų tikslų pagrįstumą.

Vaikas – kolektyvo dalis

Laikas bėga, o vaikai auga. Ateina diena, kai vien namų aplinkos nepakanka, ir tenka rinktis darželį, o vėliau – ir mokyklą. Kokia šiuo atveju geriau: bendrojo ugdymo ar pritaikyta specialiųjų poreikių turintiems vaikams?

„Tai priklauso nuo vaiko sutrikimo lygio ir nuo aplinkos – kaip ji gali patenkinti vaiko poreikius. Jei sutrikimo lygis yra mažesnis, vaikas gali būti su didele bendraamžių grupe, gana gerai joje prisitaiko be didelės įtampos, bendrojo lavinimo įstaiga būtų geriausia, – sako M. Karklytė. – Jei vaikas stipriai atsilieka nuo bendraamžių, jam reikia pagalbos elementariose kasdienėse situacijose, jis sunkiai šneka, labiau tiktų specialiojo lavinimo įstaiga.“

Tačiau, kad ir kurią pasirinktumėte, vaikui integruotis į naują kolektyvą turėsite padėti ir jūs. Vaikas turėtų būti mokomas bendrauti su aplinkiniais. Iš pradžių savo aplinkoje vaikai turėtų būti mokomi įprastų bendraamžių žaidimų, palaukti savo eilės, atlikti užduotį iki galo, dalytis žaislais, atsižvelgti į kito poreikius, dalyvauti grupiniuose žaidimuose, palaikyti bendraamžiams būdingą pokalbį. Vėliau šias veiklas vaikai mokosi atlikti grupėje padedami specialisto, kol išmoksta viską daryti savarankiškai.

Jei vaikas geba veikti kartu su bendraamžiais, jis yra priimamas kaip lygiavertis dalyvis. Be abejo, šiame etape yra svarbus mokytojo / auklėtojo vaid­ muo – jis turėtų padirbėti su kitais vaikais, papasakoti apie autizmo sindromą turinčio vaiko patiriamus sunkumus, kodėl jų kyla, kaip į tai reikėtų reaguoti. Pats mokytojas turėtų visais įmanomais būdais stengtis sutrikusios raidos vaiką įtraukti į bendrą veiklą.

Ankstyvieji autizmo požymiai

2–3 mėn.
• neužmezga dažno akių kontakto,
• nesišypso ir išgirdęs jūsų balsą. 4–6 mėn.
• nesijuokia ar nerodo kitų linksmų išraiškų,
• mažai domisi žaidimais,
• vangesnis žvilgsnis ir domėjimasis žmonėmis,
• per didelis judrumas ar per mažas aktyvumas.

8 mėn.
• neseka jūsų žvilgsnio, kai pažvelgiate į kokį kitą objektą.

9 mėn.
• nepradeda guguoti.

12 mėn.
• nereaguoja į savo vardą,
• nemojuoja atsisveikindamas,
• nežiūri į tai, ką jūs jam rodote,
• prisiriša prie daiktų (dažnai mėgsta nešiotis mažus daiktus),
• pasikartojantis žaidimas (kartais pasitaiko ir autizmo neturintiems vaikams).

14–18 mėn.
• pasikartojantis žaidimas,
• nebendrauja, taria tik kelis žodžius, bet tai nėra komunikacijos būdas, nerodo pirštu, tik siekia,
• nesidomi kitais vaikais.
18–24 mėn.
15–30 proc. regresuoja. Tai gali pasireikšti skirtingais būdais:
• sustoja progresas, prasideda sąstingis, nesivysto naujų įgūdžių,
• nyksta turėti įgūdžiai, taria mažiau garsų, žodžių,
• neberodo pirštu, nebežiūri,
• staigus ir akivaizdus kalbos, socialinio susidomėjimo, net motorinių įgūdžių praradimas (dažnai atsiranda kartu su liga, reakcija į skiepus, pokyčius šeimoje).

Straipsnis spausdintas žurnale ,,Šeimai“, 2015 spalis, specialistes kalbino Kristina LIŠKIENĖ.

Psichologė Milda Karklytė / Laimingas Vaikas

loading...