abortasKlausimas:

Laba diena.
Lankydamasi jūsų svetainėje pamačiau, kad galiu jums parašyti.
Man dabar yra 18 metų. Gyvenime man viskas klojosi gerai iki vienos dienos. Būdama 17 metų pastojau. Kaip tik tais metais pradėjau eiti į 12-ą klasę. Galvoje sukosi daug minčių, nežinojau ka daryti. Vaikelis turėjo gimti balandžio mėnesį, tai būtų beveik prieš egzaminus. Labai bijojau, kad nebaigsiu mokyklos. Tad pasidariau abortą. Pirmas dienas atrodė, kad viskas gerai. Lyg ir lengviau pasidarė, bet dabar aš labai pasikeičiau. Tai pastebi ir mano giminaičiai. Atrodo lyg gyvenimas slysta iš po kojų. Nebežinau, ką daryt. Bandau gyventi kaip ankščiau, tačiau nebeišeina. Kartais nebesuprantu savęs. Praradau norą gyventi. Gal galit ką nors patarti?

Atsakymas:

Sveika,
Džiaugiuosi, kad mums parašei, kad nelaikai savyje tokio nerimo ir skausmo, o ieškai pagalbos. Iš tavo laiškučio suprantu, kad iki lemtingojo pastojimo, vėliau aborto, tavo gyvenime didelių rūpesčių nebuvo. Nieko neužsimeni apie šalia esančius žmones, ar turėjai kažkokį palaikymą, ar gali su kažkuo pasikalbėti apie tai?

Vis tik teko priimti labai svarbų sprendimą, išgyventi labai skausmingą laikotarpį. Tikiu, jog pirmos dienos po to atneša palengvėjimą, rodos, problemos nebėra ir nuo šiol viskas turėtų grįžti į senas vėžes, tačiau dažnai nutinka, jog moteris vėliau užplūstantys kaltės, atgailos, savigraužos jausmai tampa tokie sunkūs ir nepakeliami, jog gali virsti netgi depresija, pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip miego ar širdies ritmo sutrikimai.

Nesigilinsiu į priežastis, pastūmėjusias tave atlikti šį sprendimą, kas padaryta – padaryta, šiandien tau reikia bandyti ieškoti pagalbos. Šitą problemą reikia nagrinėti, spręsti, o ne nustumti į šalį. Negalima užsisklęsti savy ir vienai kęsti pasekmes. Kreipkis pagalbos į psichologą. Pasikalbėk apie tai. Leisk sau sveikti.

Nuoširdžiai tikiu, jog atleisi sau ir viskas tavo gyvenime susitvarkys.

Psichologė
Kristina Grigalavičienė
Londonas