Bandau būti su mylimu žmogum, bet yra miljonai kliūčių: mama, draugai, artimieji, visi yra prieš

0 (0)

Klausimas:

Sveiki man 16 metu, suprantama jus iš karto pagalvosite – paauglystė, nesiginčysiu, gali būt, kad taip ir yra. Bet visgi esu susipainiojusi savo pačios gyvenime. Prieš du metus pradėjau bendraut su vaikinu kurį pirmą įsimylėjau ir pradėjau pati skirti jam daugiau dėmesio ir kažkaip po truputį mes susibendravom, veliau aš išvykau į užsienį ir žinoma jus suprantate, kad po užsienio grįžau pasikeitusi, pradėjau sulaukti daugiau vaikinu dėmesio. Taip gavosi, kad kažkurią akimirką susidomėjau vienu vaikinu, jis man pasirodė įdomesnis, gal geresnis ir taip gavosi, kad jis labai įsiliejo į mano pačios šeimą, jis labai patinka mano mamai, ir jinai nori mane matyti tik su juo. O aš po kiek laiko supratau, kad visgi myliu tai aš ne jį, tai buvo tik susižavėjimas, kaip sakoma: yra daug gražių, bet nepamiršk mylimo, vat aš ir pamiršau. Dabar bandžiau ir vėl būti su mylimu žmogum, bet dabar yra miljonai kliūčių: mama, draugai, artimieji, visi yra prieš. O skaudžiausia, kad net mama manęs nepalaiko ir vis nori, kad būčiau su žmogum kurio nemyliu, suprantu, kad padariau klaidą, bet kas jų nedaro? Ir esu labai pasimetus, net nežinau kaip reikia viską taisyti. Mano santykiai su mama dar niekada nebuvo tokie blogi, o tai tikriausiai labiausiai skaudina, jinai visą laiką man sakė, kad būčiau su žmogumi kurį myliu, o dabar viskas pasikeitė, jinai nepaiso mano norų ir jausmų. Pradėjau jai daug meluoti, ir tiesiog jai tas kitas vaikinas tapo svarbesnis už mane, ir net nežinau kaip viską pastatyti į senas vėžias.

Atsakymas:

Sveika, Laura (Vardas pakeistas),

ačiū už laišką ir pasidalintus rūpesčius. Skaitydama tavo mitnis, pagalvojau, kad tai ne tik paauglystė, bet ir svarbus laikotarpis tavo gyvenime, kupinas pasimetimo ir galvosūkių.

Laiške rašai, kad nori būti su mylimu vaikinu, tačiau draugystė su juo kupina kliūčių. Kaip pagrindines jų išvardini mamos požiūrį į judviejų santykius, draugų ir artimųjų neigiamą nusistatymą prieš jūsų draugystę. Visgi tau skaudžiausia ir liūdniausia tai, kad dėl šios situacijos stipriai pasikeitė tavo ir mamos santykiai. Laiške mini, kad jie niekada nebuvo tokie blogi, kaip kad dabar. Tai, kad mama tavęs nepalaiko, nepaiso tavo norų ir minčių mini, kaip skaudžiausią išgyvenimą. Išties sunku, kai mums artimi žmonės, kurie turėtų mus palaikyti – elgiasi atvirkščiai. Jaučiamės nusiminę, nesuprasti. Tai sukelia nemažai neigiamų išgyvenimų ir emocijų. Mini, kad pradėjai daug meluoti mamai, ir , kad tavo nuomone, vaikinas, isiliejęs į tavo šeimą, jai svarbesnis negu tu. Savo laišką užbaigi išsakydama nerimą ir rūpestį, kad nežinai kaip viską atstatyti į senas vėžes.

Perskaičius tavo laišką, man norėjosi rasti atsakymą į klausimą, o kas yra, kad tiek žmonių (mama, draugai, artimieji) prieštarauja judviejų santykiams? Manau, kad būtų prasminga atkreipti dėmesį į jų nuomonę, galbūt, jie pastebi tai, ko nepastebi tu. Visgi būti atidžiai savo jausmams, ir atsižvelgti į tai ko nori tu tap pat svarbu. Man taip pat kilo klausimas, ar bandei pasikalbėti su mama apie tai kaip jautiesi dėl jos požiūrio, pasikalbėti apie savo išgyvenimus, pasakyti jai, kad jos elgesys ir palaikymo trūkumas tave skaudina? Laiške mini, kad mamai meluoji. Melas dažnai tik dar labiau supainioja bendravimą, užkertą kelią nuoširdumui. Tikiu,kad meluoji, norėdama apsaugoti save ir savo draugą, judviejų meilę. Visgi norėčiau paminėti jog darnių santykių raktas yra nuoširdus ir atviras bendravimas, ir jis svarbiausias ir yra tuomet, kuomet sakyti tiesą yra sunku, tuomet nuoširdumas ir atvirumas yra reikalingiausias. Manau būtų prasminga kalbėtis su mama ir artimaisiais, išklausyti juos ir išsakyti savo jausmus ir mintis. Tikiu, kad tavo mama nori tau to, kas geriausia, tačiau kaip elgtis ir ką mylėti renkiesi tu.

Psichologė Ieva Nedzveckaitė